Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Kuršėnuose sulaikyti automobilius spardę chuliganai

31
(atnaujinta 18:02 2019.09.11)
Sulaikomi vaikinai pareigūnams priešinosi, bandė sprukti, tačiau visi trys galiausiai atsidūrė areštinėje

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Vakar vidurnaktį Kuršėnuose sulaikyti trys neblaivūs stovinčius automobilius spardę jaunuoliai, rašoma Lietuvos policijos pranešime.

Šiame Žemaitijos mieste gyvenanti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja vidurnaktį išgirdo netoli jos gyvenamo daugiabučio namo sklindančius riksmus, triukšmą, šuns lojimą. 

Netrukus pareigūnė pamatė viesulu pralekiančius ir automobilius spardančius tris jaunuolius. Telefonu paskambinusi kolegoms, ji nedelsdama puolė paskui juos.

Netrukus atvykęs patrulių ekipažas prisijungė prie pareigūnės ir mikrorajone pradėjo chuliganų paiešką. Greit trijulė buvo sulaikyta.

Du 17-mečiai ir vienas 20-metis buvo neblaivūs. Du iš jų — vidutinio girtumo (1,74 prom. ir 1,73 prom.), vienas — lengvo (1,44 prom.).

Su kyšiu įkliuvę pasieniečiai turės sumokėti tūkstantines baudas >>

Be to, paimti mėginiai jaunuolių apsvaigimui nuo narkotikų nustatyti. Sulaikomi vaikinai pareigūnams priešinosi, bandė sprukti, tačiau visi trys galiausiai atsidūrė areštinėje. Šie kuršėniškiai policijos pareigūnams žinomi: 20-metis yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir automobilio vairavimą esant neblaiviam.

Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau savo kaltės jie nepripažįsta. Pirminiais duomenimis, girti vaikinai suniokojo apie 10 automobilių. Nukentėjusiųjų ratas tikslinamas.

31
Tegai:
areštinė
Vokiečių gatvė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atskleidė lietuvių psichologinės savijautos pokyčius karantino metu

(atnaujinta 12:58 2020.05.30)
Tyrimas vyko trims etapais, vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 33 metai, 88 procentai respondentų buvo moterys, tačiau mokslininkai žada toliau stebėti psichologinės savijautos pokyčius, nes manoma, kad daugeliui atveju poveikis gali būti uždelstas

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Karantino metu Lietuvos visuomenės psichologinės gerovės lygis beveik nepasikeitė, atskleidė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų komandos atliktas tyrimas.

Dviratininkai
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius,

VU mokslininkų komanda kas dvi savaites analizavo tyrime dalyvavusių 18–69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas vyko karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20–23 dienomis), trečiasis tyrimo etapas — balandžio 17–20 dienomis. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius — 33 metai, 88 proc. dalyvavusiųjų tyrime — moterys.

Analizuojant duomenis, išryškėjo kelios tendencijos. Pirmiausia, žvelgiant į vidutinius visų tyrime dalyvavusių žmonių duomenis nematyti didelio psichologinės savijautos pokyčio: emocinė būsena iš esmės nepakito, vienišumo pokyčiai taip pat nedideli.

Analizuojant respondentų jaučiamo streso lygį, paaiškėjo, kad beveik 30 proc. respondentų pirmajame etape nurodė jaučią stresą gana stipriai arba labai stipriai, per mėnesį šis procentas sumažėjo ir balandžio pabaigoje gana stipriai arba labai stipriai stresą jaučiantys nurodė apie 24 proc. tyrimo dalyvių.

Kaip teigia tyrimą atlikusios psichologų komandos nariai dr. Vita Mikuličiūtė ir dr. Vytautas Jurkuvėnas, žmonės geba prisitaikyti prie stresinių ar nerimą keliančių situacijų.

"Žmonių prisitaikymo prie nerimą keliančių situacijų būdai yra labai individualūs, mes jų išmokstame dar anksti vaikystėje ir visą gyvenimą juos tobuliname. Taigi nenuostabu, kad bendra suaugusių žmonių emocinė savijauta pakinta nedaug, o su labai aukštais streso lygiais susitvarko didžioji dauguma, išskyrus asmenis, kurie pakliuvo į labai nepalankias aplinkybes ar jų asmenybė linkusi į aukštą streso lygį", — teigia Jurkuvėnas.

Tačiau detaliau analizuojant duomenis atsiskleidė papildomos tendencijos. Skirtingų tyrimo dalyvių psichologinės savijautos pokyčiai karantino metu buvo skirtingi — vieni patyrė gana stiprų savijautos pablogėjimą, kiti — net pagerėjimą. Tai gali priklausyti tiek nuo individualių su karantinu nesusijusių įvykių, tiek nuo asmens situacijos karantino metu.

Nustatyta, kad emocinės būsenos blogėjimas buvo labiau būdingas studentams, mokiniams ir tiems žmonėms, kurie prasčiau vertino savo finansinę padėtį. Analizuojant tyrimo dalyvių asmenybės bruožus, nustatyta, kad žmonės, kurie pasižymi žemu emociniu stabilumu, tai yra dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, gėda ar kaltė, ir jos dažniau kinta, visuose tyrimo etapuose jautėsi pastebimai blogiau nei tie žmonės, kurie buvo emociškai stabilesni.

Analizuojant vienišumo pokyčius nustatyta, kad jaunesni respondentai vienišumą išgyveno stipriau nei vyresni, bet svarbiausias atradimas buvo tai, kad net keli asmenybės bruožai siejosi su vienišumo jausmo pokyčiais.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ryškiausia sąsaja nustatyta su ekstravertiškumu. Ekstravertiški žmonės yra tie, kurie mėgsta bendravimą, kitus žmones, jiems reikia aktyvios veiklos, stimuliacijos, jaudinančių potyrių. Tuo tarpu introvertiški žmonės gerai jaučiasi bendraudami su mažiau žmonių, nėra tokie aktyvūs. Tyrimo rezultatai parodė, kad karantino metu ekstravertiškesnių žmonių vienišumas didėjo, tuo tarpu introvertiškesių žmonių vienišumo pokyčiai buvo nedideli.

Vienas tyrimo sumanytojų, Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, kad šie rezultatai svarbūs siekiant suprasti, kaip žmonės jaučiasi karantino metu. Pasak jo, nors atrodo, kad labai dramatiškų pokyčių nevyksta, vidutinis psichologinės savijautos lygis nesikeičia, tačiau vieni žmonės patiria didesnius savijautos pokyčius nei kiti.

"Galime kalbėti apie tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, labiau finansiškai pažeidžiamus žmones, kurie stipriau jaučia psichologinės būsenos blogėjimą, bet dar svarbiau yra tai, kad savijautos pokyčiai yra susiję ir su mūsų asmenybės bruožais, o tai reiškia, kad didesnį poveikį gali patirti bet kurio socialinio sluoksnio, amžiaus, lyties žmogus. Dėl to mes neturėtume nuvertinti draugų ar artimųjų užuominų apie blogą savijautą, net jei jie, objektyviai žiūrint, didelių karantino padarinių nepatyrė", — apibendrina docentas.

Mokslininkai žada toliau tyrimą tęsti ir stebėti, kaip keičiasi jame dalyvaujančių žmonių psichologinė savijauta, nes šiuo metu tyrimai rodo, kad poveikis gali būti uždelstas, tai yra pasireikšti praėjus kuriam laikui po įvykio.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, kelis kartus pratęstas šiuo metu jis galioja iki birželio 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų
Kroatija atvėrė sienas Lietuvos piliečiams
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Гершл Гергузин

Holivudo kunigaikštis. Kaip avantiūristas Vilniaus sukūrė verslą JAV

(atnaujinta 12:42 2020.05.30)
Verslus žydas iš Lietuvos Geršlas Gerguzinas sugebėjo sukurti pelningą verslą, o po jo mirties žurnalistai rašė, kad jis buvo įsitikinęs, jog geras apsišaukėlis yra geriau nei paprastas kunigaikštis

Rusijos restorano Holivude nuolatiniai lankytojai buvo Frankas Sinatra, Alfredas Hičkokas ir Čarlis Čaplinas. O atidarė jį "paskutiniojo Rusijos caro sūnėnas princas Michailas Romanovas" — taip save vadino verslus žydas iš Lietuvos Geršlas Gerguzinas, rašo jewish.ru.

Geršlas gimė Vilniuje, mažos galanterijos parduotuvės savininko šeimoje. Po tėvo mirties motina tvarkė parduotuvės reikalus — 1900 metais būtent ji ir nusprendė išsiųsti septynerių metų berniuką su giminaičiu į Ameriką. Naujajame pasaulyje Geršlas Gerguzinas tapo Hariu Gergiusonu. Giminaitis netrukus kažkur dingo, o Haris pateko į žydų našlaičių prieglobstį. Bet jis ten ilgai neužsibuvo. Valkatavo, pardavinėjo laikraščius Brodvėjuje, kol pagaliau susirado padorų lygintojo darbą siuvimo dirbtuvėse. Darbas buvo padorus, tačiau nuobodus ir mažai apmokamas. Būtent tada Haris grįžo į Europą.

Londone jaunuolis buvo areštuotas keturis kartus. Jis apsimetinėjo buvusio ministro pirmininko Viljamo Gladstono sūnumi ir mokėdavo padirbtais čekiais — už cigarus, papuošalus ir brangių kostiumų siuvimą. Kiekvieną kartą jis patirdavo tik lengvą išgąstį: jo buvimo kalėjime trukmė neviršijo vienos dienos. Paskutinį kartą jis buvo atleistas nuo bausmės su sąlyga, kad jis nedelsdamas išvyks iš Anglijos ir jis nuvyko į Gvatemalą.

Майкл Романофф (справа) на похоронах Спенсери Трейси в Голливуде 12 июня 1967 года
© AP Photo / Dick Strobel
Maiklas Romanoffas (dešinėje) Spencery Tracy laidotuvėse Holivude 1967 metų birželio 12 dieNA

Į Gvatemalą jis taip ir nepateko. Jis atsidūrė Prancūzijoje. Jis pasakojo apie save, kad iš pradžių mokėsi Etone — prestižinėje anglų berniukų mokykloje, o toliau mokėsi Amerikos Harvarde. Pirmojo pasaulinio karo metu jis didvyriškai kovojo su vokiečiais. Jis buvo vairuotojas Prancūzijos armijoje ginant Paryžių, Didžiosios Britanijos armijos leitenantu Vakarų fronte ir kazokų pulkininku Rytuose. Daugelį metų gyveno Sudane. Gynė Žiemos rūmus nuo bolševikų minios. Jis už dvikovoje nužudytą vokiečių aristokratą praleido šešerius metus.

Su tokia nepriekaištinga istorija Haris pririnko Paryžiuje paskolų įkeičiant šeimos turtus, kuriuos jam greitai turi atvežti iš Petrogrado, ir jis sugebėjo grįžti į Ameriką, kol Prancūzijos policija įtraukė jį į ieškomų asmenų sąrašą. 1923 metais jis iš tikrųjų įstojo į Harvardą, sukūręs istoriją, kad revoliucijos metu pradingo dokumentai, patvirtinantys gimnazijos baigimą. Bet ten studijavau mažiau nei metus. Jis gyveno Niujorke, toliau skolinosi pinigų. Pristatydavo caro sūnėnu, jis prisiskolino paveikslų iš meno prekiautojų, pažadėdamas juos parduoti už komisinius pažįstamiems Rusijos kunigaikščiams. Pardavinėdavo bet kam ir palikdavo sau visą sumą. Dėl to jis buvo ištremtas į Prancūziją — šešis mėnesius ten kalėjime praleido už sukčiavimą ir grįžo į JAV.

Tačiau per Didžiąją depresiją staiga paaiškėjo, kad sukčiavimas daugiau neatneša pelno: dauguma amerikiečių nuskurdo, nebuvo ko apgauti. Geršlas-Haris-Michailas nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą — pradėti sąžiningai užsidirbti pinigų. 1936 metais jis nusipirko naudotą "Ford" kabrioletą ir išvyko į Holivudą.

Kino žvaigždžių virėjas

Londone jis išmoko nepriekaištingai rengtis, Prancūzijoje tapo aukštosios virtuvės ir brangių vynų ekspertu. Tuo pat metu jis turėjo labai miglotą supratimą apie gyvenimą Rusijoje — jis net nemokėjo rusų kalbos. Tai nesutrukdė "kunigaikščiui Obolenskiui-Romanovui" greitai susirasti darbą Holivude, jis tapo istorinių filmų apie Rusiją konsultantu. Dėl papildomų pajamų, bet daugiau dėl naujų pažįstamų, jis už pinigus žaidė šachmatais ir "backgammonu".

Netikras kunigaikštis gerai žinojo, kaip užmegzti pažintis. Štai kaip savo pirmąjį susitikimą su jo apibūdina kino žvaigždžių agentas Irvingas Lazaras: "Clover klubas buvo vieta, kur magnatai ir žvaigždės eidavo žaisti iš stambių sumų. Aš nuėjau ten tik pasižiūrėti, gal įdėti sužaisti nedidele suma. Stovėjau kampe prie kauliukų stalo su šimto dolerių žetonais, tada ištiesiau ranką pastatyti į Don`t Pass. "Statykit į Pass", — pasakė grubus balsas su anglišku akcentu. Jis nuskambėjo taip užtikrintai, kad aš taip ir padariau". Keturis kartus balsas liepė iš ko lažintis — Lazaras laimėjo 500 dolerių. "Jūs man skolingi 20 procentų", — sakė patarėjas. — Leiskite man prisistatyti — Michailas Romanovas".

Майкл Романофф со своей женой Глорией, 27 июня 1958 года
© AP Photo / ERB
Maiklas Romanoff su žmona Glorija

Kitas artimas netikro kunigaikščio draugas buvo aktorius Davidas Nivenas: sauso įstatymo laikais jie Niujorke drauge prekiavo uždraustu viskiu. Su "rusų kunigaikščiu" draugavo Čarlis Čaplinas ir Humphris Bogartas, mūsų laikais pamirštu filmo aktoriumi Džeimsu Kegniu, "20th Century Fox" valdytojais Darrylas Zanukis ir Džozefas Šenkis, žurnalistas ir stambiojo bankininko sūnus Haris Krokeris, vienas turtingiausių Amerikos žmonių, investuotojas Džonas Haye Whitney, scenaristas Robertas Benčlis. Kartą šis nuostabus aštuntukas susimetė po tūkstantį dolerių įmetė Michailui Romanovui — kad jis atidarytų savo restoraną.

Pridėjęs dar kelis tūkstančius, Romanovas išsinuomojo bankrutavusio restorano pastatą Rodeo Drive Beverli Hilse. "Romanoff" restoranas buvo atidarytas 1939 metų pabaigoje: keturios salės, 170 vietų, kelios atskiros patalpos VIP klientams. Aptarnaujantys personalas — 90 žmonių. Restorano savininkas oranžinius geltonai žalius tapetus išsirinko pats. Kvietimą atidaryti naują restoraną papuošė susipynusių raidžių monografija: rusiška "Я" ir angliška "R" — ir jame buvo toks tekstas: "Jo imperatoriškosios didinybės Michailo Aleksandrovičiaus Dmitrijaus Obolenskio-Romanovo vardu man buvo įsakyta paprašyti jūsų buvimo sorai, kurį jis surengė jūsų garbei. Kuverto kaina yra 50 dolerių. Atsineškite savo vyno. Prašau, padėk padavėjams sumokėti arbatpinigius. Haris Gergusonas, imperatoriškojo namo hofmeisteris".

Aštuoni investuotojai-draugai nuolat lankėsi restorane: valgė nemokamai — kol nebuvo grąžinta paskola. Tarp Romanovo ir Humphrey Bogartu įvyko nedidelis konfliktas. Restorano savininkas reikalavo, kad visi vyrai restorane būtų su kaklaraiščiu. Aktorius jį dėvėjo tik filmavimo aikštelėje, jei to reikalavo vaidmuo. Kitą dieną po kivirčo Bogartas atėjo su kaklaraiščiu, kurio galas buvo apie centimetrą žemiau mazgo. Romanovas neturėjo ko prieštarauti.

Ресторатор Майк Романофф, он же Гарри Гергузин, с актером Уолтером Бреннаном 2 октября 1957 года
© AP Photo / Dick Strobel
Restoratorius Maiklas Romanoff su aktoriumi Walteriu Brennanu

Įstaiga greitai išpopuliarėjo — čia buvo galima sutikti Franką Sinatrą ir Carey Grantą, Džudi Garland ir Groucho Marksą. 1957 metais Sophia Loren ir Jane Maynesfield buvo čia nufotografuotos prie vieno staliuko. Aktorius Gregory Peckas buvo desertų "iš Romanovo" mėgėjas: labiausiai mėgo sluoksniuotą pyragą su bananų įdaru. Apskritai restoranas turėjo du firminius patiekalus. "Braškė Romanovas" priminė legendinio prancūzų šefo Georgeso Auguste'o Escoffier "Amerikietišką braškę". "Makaronai Romanov" buvo tikrai originalus patiekalas.

Romanovas į restoraną atvykdavo devintą ryto ir retai išvykdavo namo prieš vidurnaktį. Jis laikė savo pareiga nuvaryti fotografus ir autografų mėgėjus, kad jie netrukdytų lankytojams. Tie, kurių manieros jam nepatiko, buvo įtraukti į juodąjį sąrašą. Bet apskritai su įstaigos svečiais, išskyrus senus draugus, Romanovas mažai kalbėjo. Pietavo ir vakarieniavo dviejų buldogų — Sokrato ir Konfucijaus — kompanijoje. Jis rūkė cigaretes, išimdamas iš cigarečių dėžutės su monograma rusiška raide "P". Kaip hobis "kunigaikštis" ir toliau vaidino filmuose — keliuose filmuose jis vaidino kunigaikščio Romanovo vaidmenį!

Гершл Гергузин, 7 января 1933 года
© AP Photo /
Geršlas Gerguzinas, 1933 metų sausio 7-oji

1945 metais restorano apyvarta buvo 700 tūkstančių dolerių per metus, tačiau Romanovas teigė, kad nori atsikratyti jo, kad galėtų kandidatuoti į Beverli Hilso mero kandidatūrą. Garsenybe tapęs princas Romanovas buvo pakviestas į radiją. Vienoje iš programų jis pajuokavo apie savo dabartinę praeitį. Šeimininkas jo paklausė: "Jūsų restorane patiekiama Škotijos kurapką. Ar jūs buvote Škotijoje?" Į ką Romanovas su savo nuostabiu Oksfordo akcentu atsakė: "Ne, tik Skotland Jarde".

1958 metais dar vienas draugas — prezidentas Dwightas Eisenhoweris — suteikė Michaelui Romanovui Amerikos pilietybę. 1962 metais Romanovas uždarė savo restoraną ir išėjo į pensiją. 1971 metų rugsėjo pirmąją jis patyrė širdies smūgį, kai knygyne pirko knygas, o po to mirė ligoninėje. Žurnalistė Alva Džonson straipsnyje apie Gerguziną-Gergusoną-Romanovą pateikė labai tikslų jo apibūdinimą: "Jis buvo įsitikinęs, kad geras apsišaukėlis yra geriau nei paprastas kunigaikštis".

Tegai:
Vilnius, žydai, Holivudas
Aleksandras lukašenka, archyvinė nuotrauka

"Mes ne Lietuva": Lukašenka įsitikinęs, kad baltarusiai prezidentu išrinks vyrą

(atnaujinta 13:21 2020.05.30)
Baltarusijos vadovas, sakydamas, kad baltarusiai dar nepasirengę moters vadovavimui paminėjo Dalios Grybauskaitės pavyzdį

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad visuomenė dar nėra pasirengusi, kad valstybei vadovautų moteris. Tokią nuomonę jis išreiškė penktadienį per vizitą į Minsko traktorių gamykloje, praneša Baltarusijos vadovo spaudos tarnyba.

Jis sakė, kad Baltarusijoje "Konstitucija nėra pritaikyta moteriai". Lukašenka paminėjo Lietuvos, kurioje Dalia Grybauskaitė ėjo prezidentės pareigas dežimt metų, pavyzdį.

"Ir mūsų visuomenė dar nėra subrendusi balsuoti už moterį. Kadangi pagal mūsų Konstituciją prezidentas turi stiprią galią. Mes ne Lietuva. Dalia Grybauskaitė buvo ten prezidentė. Ji atėjo, nusišypsojo, pasėdėjo ir išėjo. Už nieką neatsakinga, nes ten yra parlamentinė respublika. Pas mus — ne. Vyras bus prezidentas, aš tuo visiškai įsitikinęs", — teigė Baltarusijos vadovas.

Visų pirma, Lukašenkos pareiškimas yra susijęs su straipsniu Rusijos laikraštyje "Kommersant", kuriame minimas Baltarusijos tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis. Anksčiau jis planavo dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau jam nepavyko įregistruoti iniciatyvinės grupės rinkti parašus  jo kandidatūrai paremti, nes jis atliko administracinį areštą. Tuo tarpu iniciatyvinę grupę užregistravo jo žmona Svetlana, o dabar ji dalyvauja prezidento rinkiminėje kampanijoje.

"Aš žiūriu į šį straipsnį. Ir jau šio vyro ausys lenda. Jis net nėra kandidatas į prezidentus, jis ten puoselėja už savo žmoną. Juk supranta, kad Baltarusijoje niekas nebalsuos už jo žmoną", — teigė Lukašenka.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje turėtų vyks šių metų rugpjūčio 9 dieną. Norint būti kandidatu, reikia surinkti ne mažiau kaip 100 tūkstančių parašų. Šiuo metu iniciatyvos grupės kaip tik tuo ir užsiima. Priešrinkiminėje kampanijoje dalyvauja trys moteris. Lukašenkos iniciatyvinė grupė šią savaitę jau surinko apie 200 tūkst. parašų.

Kandidatų paskyrimas vyks birželio 20 - liepos 4 dienomis, o kandidatų registracija — liepos 5-14 dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms
Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai