Vilnius

Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika

68
(atnaujinta 16:19 2019.09.15)
Incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos. Kaip pažymėjo organizacija, piktadariai "nupieėė" uždraustą ženklą būtent ten, kur nebuvo kamerų

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika, pranešama litvakų organizacijos tinklalapyje.

Naujoji Noreikos lenta Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Sprendžiant iš nuotraukos, piktadariai fašizmo simbolį ant šaligatvio "nupiešė" žeme iš apversto konteinerio su gėlėmis, kuris mėtėsi netoli.

Bendruomenės pastatas yra Lietuvos sostinės centre — Pilimo gatvėje.

Kaip pažymėta bendruomenės pranešime, svastika atsirado būtent toje vietoje, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų.

Pirmasis apie incidentą pranešė publicistas, poetas, visuomeninis veikėjas Sergejus Kanovičius savo Facebook paskyroje.

"Juk nieko baisaus, ar ne? Juk ir getai buvo gėris…ir juos kūrė didvyriai. Kas po to — dūžtantis langas, degtukas? Kol autoritetai tyli blogis nemiega", — komentavo Kanovičius.

Incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Būtent šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Nauja lenta Jonui Noreikai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Antrojo pasaulinio karo metu vien jame nuo nacių ir jų lietuvių bendrininkų rankų žuvo beveik 40 tūkstančių žmonių. Tik keliems šimtams kalinių pavyko pabėgti, jie prisijungė prie sovietinių partizanų arba pasislėpė pas vietinių gyventojų, pasiryžusių jiems padėti.

Prieš savaitę Lietuvoje su nauja galia kilo skandalas aplink atminimo lentą nacių bendrininkui, kuris Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu" Jonui Noreikai. Aktyvistų grupė, iš kurių daugelis laikosi radikalių pažiūrų, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato Vilniuje pakabino naują Noreikos atminimo lentą, nepaisant to, kad anksčiau ją liepė pašalinti sostinės meras Remigijus Šimasius.

Kaip pareiškė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, aktyvistų primetamas požiūris į Noreiką yra labai panašus į 1941 metų įvykius. Kaip pabrėžė organizacijos vadovė, tokie veiksmai sugadins šalies įvaizdį.

Savo ruožtu Šimasius lentą pavadino "gėdos gėdytis teisminiam mechanizmui, moraliniam degradavimui ir bestuburei politikai" ir dar kartą priminė, kad ji skirta asmeniui, kuris savo parašais prisidėjo prie žydų geto steigimo.

Tačiau policija nusprendė nepradėti tyrimo, kodėl uždrausta lenta grįžo į pradinę vietą ir atsisakė iškelti baudžiamąją bylą dėl to, kad nepakankamai pagrindo.

Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

Nuo 1941 metų jis buvo Šiaulių apskrities , taip pat nacionalistinės
organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" vadovas. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau ten buvo nužudyta tūkstančiai žmonių.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
68
Tegai:
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, Holokaustas, Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Nausėda sureagavo į Noreikos atminimo lentos nukėlimą
Vilniaus meras paaiškino, kodėl nusprendė nukelti Noreikos atminimo lentą
Noreikos-Vėtros atminimo lenta: dėl ko nesutaria valdantysis elitas?
Landsbergis dėl Noreikos lentos kreipėsi į Šimašių ir Nausėdą
Policija atsisakė ištirti neteisėtą naujos Noreikos atminimo lentos iškabinimą
Gruodžio 1-oji

Kokia šiandien diena: gruodžio 1 dienos šventės

(atnaujinta 14:40 2020.11.30)
Nuo gruodžio 1 dienos iki metų galo lieka 30 dienos, dienos ilgis — 7 val. 43 min., šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 336-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 30 dienos.

2020 metų gruodžio 1 dieną saulė teka 08:16, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 43 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Melita, Aleksandras, Algmina, Baltenė, Baltenis, Balys, Butigeidas, Eligas, Eligijus, Nata, Natalė, Natalija, Natalis, Natas, Natė.

Šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena.

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 metų. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu — gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1734 metais Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė isiveržė į Žemaitiją.

1882 metais gimė istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Levas Karsavinas. Mirė 1952 metais.

1901 metais gimė vertėjas Povilas Gaučys. Mirė 1991 metais.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Kostas Doveika. Mirė 1999 metais.

1918 metais Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1989 metais buvo įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija.

1992 metais prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla.

1937 metais gimė dailininkas Romanas Kazlauskas.

1941 metais gimė dailininkas Raimundas Juozas Trušys.

1958 metais Kaune mirė dramaturgė, prozininkė, poetė, literatūros kritikė, ir meno veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Gimė 1886 m. Joniškyje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1640 metais Portugalija atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos, João IV tapo Portugalijos karaliumi.

1761 metais gimė vaškinių figūrų Londone muziejaus įkūrėja, prancūzų skulptorė Marie Tussaud (mirė 1850 metais).

1822 metais Vienoje įvyko muzikinis vienuolikmečio Ferenco Listo debiutas.

1825 metais netikėtai mirė Rusijos imperatorius Aleksandras I-asis.

1835 metais buvo išleista pirmoji Hanso Kristiano Anderseno pasakų knyga.

1891 metais fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Neismitas sugalvojo savo auklėtiniams žaidimą patalpoje: skirtinguose salės galuose prikalė po pintinę, davė jiems futbolo kamuolį ir paaiškino, kad jį reikia įmesti į pintinę. Taip gimė krepšinis.

1906 metais Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje kino teatras "Omnia Pathe".

1952 metais JAV sėkmingai atlikta pirmoji lyties pakeitimo operacija.

1953 metais buvo išleistas pirmasis žurnalo "Playboy" numeris. Jame buvo apsinuoginusios Merlin Monro nuotraukos.

1955 metais juodaodė Rosa Parks atsisakė užleisti savo vietą autobuse baltaodžiui. Ji buvo suimta, o Amerikoje prasidėjo pilietiniai judėjimai, kuriems vadovavo Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis.

1999 metais mokslininkai pareiškė, kad jiems pirmą kartą iš esmės pavyko apčiuopti pilną žmogiškąją chromosomą, kuri atsakinga už genetiką žmogaus gyvenime.

Tegai:
Pasaulinė AIDS diena, Lietuva, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos ir Latvijos siena

Latviai rado būdą keliauti pas kaimynus nesilaikant privalomo karantino

(atnaujinta 20:10 2020.11.30)
Panašiai elgiasi ne tik latviai, bet ir lietuviai, kurie keliauja į Latviją ir nenori joje ilgai apsistoti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latviai, nenorintys laikytis karantino po apsilankymo Lietuvoje, išrado būdą apeiti šį apribojimą, rašo Sputnik Latvija su nuoroda į laikraščio "Kurzemes Vārds" pastebėjimus.

Šis metodas yra gana paprastas ir efektyvus, nors ir nevienareiksmiškas, tačiau vis gi tai yra rimtas pažeidimas, ir jis nėra vertas tokios rizikos. Tačiau vis gi yra tokių žmonių, kurie, nepaisant renginio rizikingumo, kerta sieną. Pavyzdžiui, vienas automegėjas leidiniui pasakojo, kad norint įvažiuoti į Lietuvą ir grįžti į Latviją nesilaikant karantino, prieš kelionę reikia išjungti mobilųjį telefoną, iš jo išėmus akumuliatorių, arba iš viso palikti telefoną namuose. Be to, vyras patarė nenaudoti banko kortelės Lietuvoje, o iš anksto išimti grynuosius pinigus iš bankomatų Latvijos teritorijoje.

Automegėjas pažymėjo, kad taip pat svarbu patikrinti pasieniečių buvimą kelyje, tokiems tikslams jis visada su savimi turi žiūroną. Jei kelias laisvas, tada jis važiuoja. Įvažiuojant į Lietuvą iš Latvijos karantinas nereikalingas, todėl galima netrukdomai kirsti sieną ta kryptimi.

Anksčiau Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras savo Facebook paskyroje paskelbė šalių, iš kurių atvykus būtina 10 dienų saviizoliacija, šiame sąraše yra ir Lietuva.

Tegai:
Latvija, Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje