Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklansky, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenė baiminasi dėl vaikų po svastikos atsiradimo Vilniuje

66
(atnaujinta 23:32 2019.09.16)
Nacių simbolis nupieštas šalia organizacijos pastato, toje vietoje, kur nėra stebėjimo kamerų. Incidentas įvyko vakar

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenė susirūpinusi vaikų saugumu dėl svastikos šalia LŽB pastato. Apie tai buvo pranešta organizacijos tinklalapyje.

Bendruomenėje dažnai vyksta kūrybiniai užsiėmimai, hebrajų kalbos pamokos ir kiti renginiai, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.

"Vaikams nesaugu, jei už kelių metrų nuo LŽB durų atsiranda svastika, kai pastato viduje vaikai ruošiasi koncertui Tautų mugėje. Sutapimas — Vilniaus centre vykstančios Tautų mugės metu, kurios tikslas — surengti Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų pristatymą, pamatome svastiką", — sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Svastika pastebėta sekmadienį — likus kelioms dienoms iki Nacionalinės holokausto aukų atminimo dienos Lietuvoje, kuri kasmet rengiama rugsėjo 23 dieną. Sprendžiant iš nuotraukos, svastikos ženklas supiltas panaudojus gėlių vazono žemę.

LŽB pranešime pažymėta, kad svastika supilta toje vietoje, kur nėra stebėjimo kamerų.

Anksčiau Lietuvoje kilo dar vienas skandalas apie atminimo lentą nacių bendrininkui, kuris Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", Jonui Noreikai. Ją pakabino radikalių pažiūrų aktyvistai be miesto valdžios sutikimo.

Ankstesnę lentą Noreikai nutarė nukabinti Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Komentuodamas situaciją apie naująją lentą, sostinės meras teigė neketinantis jos nukelti, "nes ši tema yra daug sudėtingesnė ir gilesnė". Be to, naujos lentos pakabinimą jis pavadino "gėdos paminklu teisėsaugos mechanizmui, moralės degradacijai ir bestuburei politikai". Jis priminė, kad Noreika dalyvavo kuriant getą Šiaulių apskrityje.

Nepaisant neteisėtų Jono Noreikos šalininkų veiksmų, policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl pakabintos atminimo lentos.

Jonas Noreika

Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "tautos didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad toli gražu ne visi jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo didvyriški. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "tautos didvyrio".

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
66
Tegai:
sovietinė simbolika, Vilnius, Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuva
Dar šia tema
Vilniaus centre vėl pakabinta lenta Noreikai. Straipsnių bus?
Naujoji Noreikos lenta — kas ir kodėl ją pakabino?
Vilniaus gatvėse

Per praėjusią parą šalyje registruota virš 2 tūkst COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:48 2020.11.28)
Viso Lietuvoje serga koronavirusu 43454 asmenys, 14056 pasveiko

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Per praėjusią parą šalyje patvirtinta 2121 naujų atvejų konkretiems žmonėms, praneša Statistikos departamentas.


Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius: 58212.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirusių asmenų skaičius: 11, bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius: 482.
Dėl kitų priežasčių mirusių užsikrėtusių koronavirusu asmenų skaičius: 220.

Per praėjusią parą pasveikusių asmenų skaičius: 521. Pasveikusių asmenų skaičius: 14056.
Sergančių koronavirusu asmenų skaičius: 43454. Per vakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 12848.

Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1240178.

Lapkričio 7 dieną šalyje įvestas karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kaip keisis izoliacijos tvarka persirgusiems COVID-19
"Pramuštas dar vienas dugnas": ligoninės direktorius apibrėžė COVID-19 situaciją
Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos valstybių pagal COVID-19 testavimo apimtis
kanalizacijos dangtis

Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse

(atnaujinta 18:11 2020.11.27)
Asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, gali sulaukti administracinių baudų iki 1170 eurų, taip pat tokiais atvejais teks atlyginti aplinkai padarytą žalą

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Aplinkosaugininkai, tikrindami, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų rajonuose jau atliko 22 reidus ir aplankė per 200 privačių namų valdų, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.

Be nuolatinės ūkio subjektų priežiūros, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiais metais ypač didelį dėmesį skyrė individualių nuotekų (privačių namų valdų nuotekos) tvarkymo kontrolei.

Vertinant, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų rajonuose atlikti 22 reidai, per kuriuos aplankyta per 200 privačių namų valdų. Rezultatai ne itin džiuginantys — nustatytas 41 nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimas.

Daugiausia pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse: gyventojai vis dar neturi įsirengę nuotekų kaupimo rezervuarų, nuotekos pilamos tiesiog ant žemės paviršiaus ar iškastose duobėse grunte. Užfiksuota atvejų, kai nuotekų kaupimo rezervuarai nesandarūs, nuotekos ne išvežamos į nuotekų valymo įrenginius, o išleidžiamos į aplinką. Taip teršiamas gruntas, gruntiniai vandenys.

Svarbu žinoti, kad nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių. Mažiausias nuotekų kaupimo rezervuaras turi sutalpinti per 7 dienas susidarančias nuotekas.

Kadangi sukauptas nuotekas privaloma periodiškai ir laiku išvežti, gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais. Taip pat būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.

Asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, gali sulaukti administracinių baudų iki 1170 eurų, taip pat tokiais atvejais teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Tegai:
pažeidimai, nuotekos, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai per reidą Klaipėdoje ir Šilutėje paėmė 16 tinklų
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Nubausti draudžiamu būdu elnią sumedžioję asmenys