Dviratininkas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip Lietuvos vairuotojai reaguoja į dviratininkus kelyje

28
(atnaujinta 19:53 2019.09.16)
Dviratininkai ne visada laikosi saugumo taisyklių ir dažnai tamsiuoju paros metu keliauja be šviesą atspindinčių elementų. Dauguma vairuotojų teigė, kad įspėtų tokius eismo dalyvius apie pavojų

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Tamsiuoju paros metu dviratininkai ne visada pasirūpina saugumu kelyje. Draudimo bendrovės "ERGO" apklausa rodo, kad Kelių eismo taisykles sutiktiems dviratininkams neretai primena ir patys vairuotojai.

Apklausa rodo, kad 65 proc. automobilių vairuotojų kelyje tamsiuoju paros metu sutikę be atšvaitų ir žibintų važiuojantį dviratininką jį įspėtų apie pavojų.

Trečdalis automobilių vairuotojų tai padarytų garsiniu signalu.

"Kas ketvirtas vairuotojas tuo neapsiribotų: sulėtinęs greitį ir atsidaręs langą dviratininkui primintų, kad būtina laikytis saugaus eismo reikalavimų. Dar 6 proc. vairuotojų sustotų ir išlipę iš automobilio su dviratininku griežtai pasikalbėtų apie saugumą", — teigiama pranešime.

Draudimo bendrovės "ERGO" Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius sako, kad tokių situacijų, kai vienų eismo dalyvių sukeliamos situacijos išprovokuoja kitų nepasitenkinimą, pasitaiko nemažai. Kartu draudimo ekspertas pažymi, kad tokiais atvejais nereikėtų leisti emocijoms imti viršų.

Pasak jo, automobiliui staiga pradėjus signalizuoti, dviračio vairuotojas gali išsigąsti, mestis į šalikelę ar net į važiuojamąją kelio dalį, o tai gali baigtis skaudžia nelaime. Pavojinga ir kalbėtis su dviratininku pro atidarytą važiuojančio automobilio langą, nes vairuotojas turėtų koncentruotis į kelią.

Bandyti sustoti ir pasikalbėti su dviratininku taip pat derėtų tik tuomet, jei tai saugu, nekelia pavojaus nei vairuotojui, nei taisyklių nesilaikančiam dviratininkui bei kitiems eismo dalyviams.

Profesionalus dviratininkas, olimpietis Ramūnas Navardauskas sako pastebintis, kad supratingumo tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų daugėja.

"Be abejo, dar pasitaiko neatsakingų vairuotojų abejose stovyklose. Pačiam treniruojantis kone kaskart tenka susidurti su pavojingomis situacijomis, kai automobiliai pavojingai lenkia dviratininkus, nesilaiko pakankamo atstumo ir dideliu greičiu praskrieja visai greta. Kita vertus, ir dviratininkai ne visuomet pasirūpina savo saugumu, o važiavimas be atšvaitų ir žibintų tamsiuoju paros metu yra vienas to pavyzdžių", — sakė Navardauskas.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale — raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas taip pat privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesnis nei 18 metų dviračio vairuotojas važiuodamas keliu privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

28
Tegai:
vairuotojas, dviratininkai, Lietuva
Dar šia tema
Greitis ir pavojingi triukai: Vilniuje įvyko didžiausias Baltijos šalyse velomaratonas
Sostinėje svarstoma keisti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų ribas
Vilniaus centre lenktyniavo šimtai dviratininkų
Vilniuje policija surengė netikėtą reidą: sustiprino A juostų ir sankryžų kontrolę
Miškas, archyvinė nuotrauka

Miškininkai sutvarkė audros "Laura" nusiaubtus miškus

(atnaujinta 15:01 2020.08.06)
Dalį miško sodinimo darbų miškininkai pradės šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Miškininkai sutvarkė kovo viduryje kilusios audros "Laura" nusiaubtus miškus. Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. 

Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Dėl audros Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tegai:
miškas
Dar šia tema
Įtariama, kad kelias dienas šalia Trakų dega miškai dėl tyčinių padegimų
Koronaviruso testai

ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas

(atnaujinta 16:00 2020.08.06)
Tuo tarpu jis pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvoje plintant koronavirusui, daugėja ir neaiškios kilmės atvejų, teigia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook'e.

Jo teigimu, tai yra tam tikrų problemų pasekmės.

"Kai į Lietuvą atvyko pirmieji koronavirusu (SARS-CoV-2) užsikrėtę žmonės, jie negalėjo išsitirti, nebuvo testuojami ir, patys to nežinodami, perdavė virusą aplinkiniams, o pastarieji irgi nežinodami, kad yra infekuoti, nesiėmė saugumo priemonių ir platino virusą toliau...Taip susiformavo vietinės viruso perdavimo grandinės, tikėtina net platus tinklas, todėl Lietuvoje pradėjo dominuoti vietinis plitimas", — taip Čaplinskas apibūdino pirmąją problemą.

Jo teigimu, prasidėjus testavimui, testavimo apimtys buvo nepakankamos, nes buvo testuojami tik simptominiai asmenys, o besimptomiai patys to nežinodami, sėkmingai platino infekciją toliau.

Pažymima, kad seroepidemiologiniai tyrimai yra labai geras signalinės stebėsenos įrankis epidemiologijoje.

Būtent tokie tyrimai daugelyje šalių leido nustatyti, kur cirkuliuoja virusas, tačiau jų Lietuvoje nebuvo ir nėra. ULAC vadovo teigimu, trūksta kompetencijos, kaip tą įrankį naudoti.

Tuo tarpu ULAC vadovas pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai.

Naujausiais duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 2171, tebeserga 421 asmuo, 1656 — pasveiko, 81 mirė.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19
Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo beveik du su puse karto
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką