Kaunas, archyvinė  nuotrauka

Magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda daugės kelio ženklų

71
(atnaujinta 23:20 2019.09.16)
Svarbi kelio A1 rekonstrukcijos dalis — elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas, praneša Susisiekimo ministerija.

Svarbi naujų sistemų dalis — elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją.

Kintamos informacijos kelio ženklų sistemos bus įrengtos magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ruože nuo 10 iki 95 km.

"Greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemų įrengimas — svarbi kelio A1 (Vilnius–Kaunas) rekonstravimo pagal automagistralėms keliamus reikalavimus strategijos dalis. Tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų", — teigia Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai. Jie leidžia įspėti eismo dalyvius apie prastas eismo sąlygas, riboti leistiną maksimalų greitį dėl kelio atkarpoje vykstančių darbų, eismo įvykių ar kitų sutrikimų.

Kartu su šiais ženklais diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Šie duomenys perduodami į Kelių direkcijos eismo informacijos centrą, kuris, esant poreikiui, informuoja eismo dalyvius, naudodamas tas pačias kintamos informacijos kelio ženklų sistemas. Kintamos informacijos kelio ženklai ir jutikliai sudaro vieną bendrą sistemą.

Įrengimo darbams atlikti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skelbia viešuosius pirkimus.

Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 metais prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. Pastaruoju metu 24 analogiškos  kintamos informacijos kelio ženklų sistemos sumontuotos naujai rekonstruotame A17 Panevėžio aplinkkelyje, priklausančiame magistralei "Via Baltica".

Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

71
Tegai:
kelio ženklai, Klaipėda, Kaunas, Vilnius, magistralė
Dar šia tema
Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Kaunas pademonstravo naujus troleibusus, kurie pakeis visą troleibusų parką
Kaunas įsigijo 30 mažųjų autobusų
Baigta rekonstruoti dar viena magistralės "Via Baltica" dalis
Avarija

Kauno rajone įvyko avarija dalyvaujant policijos pareigūno automobiliui

(atnaujinta 08:30 2020.07.02)
Policijos duomenimis, į pareigūno automobilį įsirėžė paskui važiavęs automobilis, nukentėjo pareigūno mašinoje esanti keleivė

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Kauno rajone automobilis atsitrenkė į transporto spūstyje stovėjusį policijos pareigūno automobilį, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko trečiadienį, liepos 1 dieną, apie 16:00 Ramučiuose. Anot pranešimo, automobilis "BMW 320", vairuojamas 1975 metais gimusio vyro, atsitrenkė į automobilį "Škoda Octavia", vairuojamą ne tarnybos metu neuniformuoto blaivaus Kauno apskrities Vyriausiojo kolicijos komisariato pareigūno (gimusio 1988 metais).

Pažymima, kad pareigūno automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį "Mercedes Benz ML 350".

Pranešama, kad eismo įvykio metu nukentėjo automobilio "Škoda Octavia" keleivė (gimusi 1988 metais), ji paguldyta į ligoninę.

Tegai:
Lietuva, policija, Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Lazdijų rajone į avariją pateko neblaivus Lietuvos kariuomenės šauktinis
Lietuvos šiaurės rytuose įvyko mirtina avarija su dviem automobiliais ir motociklu
Per Jonines Lietuvoje eismo įvykių metu žuvo dvi vairuotojos
Kokie vairuotojų įpročiai per karščius gali sukelti avarijas
Medicininės kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengiasi antrai COVID-19 bangai: perkama įranga ir apsaugos priemonės

(atnaujinta 21:57 2020.07.01)
Gydymo įstaigas planuojama aprūpinti papildomais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, švirkštinių pompų sistemomis ir asmens apsaugos priemonėmis. Taip pat į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Ruošdamasi galimai antrai koronaviruso bangai, Sveikatos apsaugos ministerija perka daugiau apsaugos priemonių, medicinos įrangos ir medikamentų. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Gydymo įstaigoms perkama 100 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 300 švirkštinių pompų sistemų, taip pat papildomos būtinų vaistų atsargos.

Asmens apsaugos priemonių rezervas bus papildytas FFP2 respiratoriais, vienkartinėmis kaukėmis, kombinezonais ir antbačiais, kurių vertė apie 11 mln. eurų.

Ruošiantis galimai antrai koronaviruso bangai, į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų, kurių užtektų aprūpinti sveikatos priežiūros sistemą 30-čiai dienų.

Šiuo metu atviro konkurso būdu yra vykdomi keturi tarptautiniai pirkimai, atplėšus vokus yra vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai.

Liepos mėnesį Lietuvą taip pat turi pasiekti paskutiniai trys konteineriai su AAP, anksčiau įsigytomis Kinijoje.

Pasibaigus karantinui gydymo įstaigos nebegauna AAP iš valstybės rezervo ir pačios privalo aprūpinti darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti jų pirkimą ir sandėliavimą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 9,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 484 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų