Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis apie svastikos atsiradimą: netoleruosime nesantaikos kurstytojų

53
(atnaujinta 11:43 2019.09.17)
Pasak ministro pirmininko, nusikaltėliai kenkia šalies įvaizdžiui, ir kiekvienas už išpuolį atsakingas asmuo bus patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos ir tarptautinės teisės normas

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Taip premjeras sureagavo į svastikos atsiradimą prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje.

Incidentas įvyko sekmadienį, likus savaitei iki Holokausto aukų atminimo dienos, kuri Lietuvoje minima rugsėjo 23 dieną.

Fašizmo simbolis pasirodė toje vietoje, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Spėjama, kad užpuolikai svastiką "nupiešė" žeme iš apversto gėlių vazono. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl tautinės neapykantos kurstymo.

"Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir išliks svarbi tautinė ir religinė tolerancija. Tam bus skiriamas ypatingas dėmesys ir ateityje", — paskelbė Skvernelis.

Premjeras mano, kad tokie išpuoliai kenkia ne tik šalies viduje ne vieną dešimtmetį kruopščiai puoselėtoms tarpkultūrinio dialogo tradicijoms, bet ir Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje.

"Todėl galime drąsiai tvirtinti, kad neapykantą ir nesantaiką kurstantys veiksmai niekada nebus toleruojami ir tiek organizatoriai, tiek vykdytojai bus patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas", — pabrėžia ministras pirmininkas.

Anksčiau Lietuvos žydų bendruomenė teigė, kad fašistinis ženklas šalia bendruomenės pastato kenkia vaikams, atvykstantiems į įvairius renginius.

Tuo tarpu buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad šis incidentas įvyko dėl neteisingos politikos, į kurią įeina ir žydų bendruomenės veiksmai. Anot jo, organizacija moka už bandymą užglaistyti lietuvių kolaborantų kaltę ir netgi persekiojo rašytoją Rūtą Vanagaitę.

Skandalas dėl Noreikos lentelės

Anksčiau Lietuvoje kilo dar vienas skandalas dėl atminimo lentos nacių bendrininkui, kuris Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", Jonui Noreikai. Ją pakabino radikalių pažiūrų aktyvistai be miesto valdžios sutikimo.

Ankstesnę lentą Noreikai nutarė nukabinti Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Komentuodamas situaciją apie naująją lentą, sostinės meras teigė neketinantis jos nukelti, "nes ši tema yra daug sudėtingesnė ir gilesnė". Be to, naujos lentos pakabinimą jis pavadino "gėdos paminklu teisėsaugos mechanizmui, moralės degradacijai ir bestuburei politikai". Jis priminė, kad Noreika dalyvavo kuriant getą Šiaulių apskrityje.

Nepaisant neteisėtų Jono Noreikos šalininkų veiksmų, policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl pakabintos atminimo lentos.

Jonas Noreika

Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "tautos didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad toli gražu ne visi jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo didvyriški. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "tautos didvyrio".

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
53
Tegai:
fašizmas, Lietuvos žydų bendruomenė, Saulius Skvernelis
Vilniaus panorama

Į Lietuvą išvykę baltarusiai tapo sukčiavimo aukomis, rašo žiniasklaida

(atnaujinta 14:48 2021.01.25)
Lietuvos žiniasklaidos tyrimo duomenimis, labdaros ir paramos fondas "Dapamoga" galimai uždarbiavo pabėgėlių apgyvendinimo sąskaita

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Į Lietuvą išvykę Baltarusijos piliečiai tampa sukčiavimo aukomis, praneša TASS, su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos žurnalistinį tyrimą.

"Kai kurie baltarusiai, pabėgę į Lietuvą nuo Aleksandro Lukašenkos režimo, tapo Lietuvoje veikiančių verslininkų apgaulingų schemų įkaitais", — teigė autoriai.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, labdaros ir paramos fondas "Dapamoga" užsidirbo pinigų iš Baltarusijos atvykusių pabėgėlių apgyvendinimo. Pačiai organizacijai vadovauja baltarusių verslininkė, gyvenanti Lietuvoje Natalija Kolegova, kuri, pasak tyrimo autorių, nuomojo butus aukštesnėmis nei rinkos kainomis, kalbėdama apie nemokamą pagalbą.

Be to, medžiagoje teigiama, kad pačios nuomos sutartys ir medicininės pažymos galėjo būti suklastotos, norint gauti pinigų iš tarptautinių paramos fondų.

Lietuvos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, beveik 790 Baltarusijos piliečių leidimus įvažiuoti į Baltijos respubliką gavo dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tik 365 iš jų jau atvyko į kaimyninę šalį.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Dar praėjusių metų spalio viduryje Vilniaus savivaldybė pranešė, kad ji išnuomojo patalpas baltarusių bendruomenei "Dapamogos" centro organizavimui, kad padėtų ten esantiems baltarusiams. Numatoma teikti pagalbą ir informaciją apie piliečių teisių apsaugą ir integraciją, psichologinę pagalbą, laisvalaikio praleidimo ir švietimo galimybes, rengti konferencijas, renginius socialinės apsaugos, pažeidžiamų socialinių grupių integracijos tema, kalbėti apie nusikalstamumo prevenciją.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Vilnius suteikia baltarusiams erdvę
Tichanovskaja paskelbė apie pagalbos baltarusiams centro Lietuvoje sukūrimą
Vakcinacija nuo koronaviruso Lietuvoje

Lietuvos medikai ragina nebijoti vakcinos nuo COVID-19

(atnaujinta 16:57 2021.01.25)
Šalies medikai ir savanoriai, pasiskiepiję antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, papasakojo, kaip jaučiasi, ir pasidalijo mintimis apie vakcinas

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasidalijo vakcinacijos akimirkomis iš Kauno klinikos bei pasiskiepijusių medicinos darbuotojų mintimis apie vakcinas nuo COVID-19.

Anot SAM, sausio 17 dieną antrąja vakcina nuo koronaviruso buvo pradėti skiepyti penkių pagrindinių šalies ligoninių medikai ir savanoriai, dalyvaujantys COVID-19 ligos gydyme. 

LSMU Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas papasakojo, kad fiziškai jaučiasi įprastai, kaip ir prieš skiepijimą, o emociškai — labai gerai, nes galimybė būti pirmų gretose ir po kelių dienų saugiai jaustis yra geras emocinis jausmas.

"Jeigu dar jūsų artimiausių rate nėra mirčių nuo COVID-19, nepalietė jūsų artimųjų šita bėda, tai suskubkite, kad ir nepaliestų", — patarė Kliučinskas tiems, kurie dar dvejoja, skiepytis ar ne.

LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė papasakojo, jog jaučiasi labai gerai, tiek fiziškai, tiek emociškai.

"Visi dvejojantys turėtų pasižiūrėti į aplinką ir pasitikėti mokslu, ir nesėti savo abejojimo, tos dvejonės neskleisti į aplinką. <...> Yra, naturalu, pašalinės šių skiepų reakcijos. Mokslo rekomendacijoje sakoma, kad taip gali būti, todėl nereikia bijoti", — pasakė Didvalė.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

LSMU Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė pasidalijo, jog nejautė kažkokių pašalinių reakcijų nei iškart po skiepų, nei paskui. Ji paragino žmones pasiskiepyti ir paraginti savo artimuosius tai padaryti, kad visi pagaliau galėtų susitikti.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkstančio gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2 664.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
Lietuva, medikai, COVID-19, koronavirusas, vakcinacija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Rusija pirmoji pasaulyje gavo "britiškos" COVID-19 padermės nuotrauką
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 koronaviruso atvejis
LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones
Nord Stream-2

Vokietija savo poziciją dėl "Nord Stream-2" įvardijo nepakeičiama

(atnaujinta 14:59 2021.01.25)
Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto, atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, sakė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Steffenas Seibertas ES užsienio reikalų ministrų susitikimo dieną, kuriame planuojama aptarti galimas naujas sankcijas Rusijos Federacijai, praneša RIA Novosti.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

"Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento kreipimąsi. ES užsienio reikalų ministrai šiandien Briuselyje rengia derybas, kaip susitvarkyti su tuo, kas įvyko Rusijoje savaitgalį", — sakė jis.

Jis priminė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę kalbėjo apie "Nord Stream-2". "Ji sakė, kad jos principinė federalinės vyriausybės pozicija nepasikeitė. Taip ir lieka", — sakė Seibertas.

Jis pabrėžė, kad "nėra jokio tiesioginio ryšio tarp Navalno bylos ir "Nord Stream-2" projekto".

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Adebar, atsakydama į patikslinantį klausimą, ar departamentas mato ryšį tarp projekto ir incidento su Navalnu, teigė, kad "mūsų pozicija "Nord Stream-2" taip pat nepasikeitė".

Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. 2020 metų rudenį Merkel sakė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas atsižvelgiant į situaciją su Aleksejumi Navalnu. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reikalavo ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, taip pat "protingai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai. Nemažai politikų Vokietijoje išreiškė panašią poziciją kaip valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos partijos narys, europarlamentaras Manfredas Veberis. Tarp ES šalių prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzija, Čekija ir Lenkija pasisakė už naujas sankcijas. JAV reikalauja, kad ES turėtų atsisakyti "Nord Stream-2" , siekdama įgyvendinti savo dujos.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"
Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"