Vokiečių aviganio dėka buvo sulaikyti du kontrabanda įtariami vyrai

Vokiečių aviganis padėjo sulaikyti du kontrabanda įtariamus vyrus

25
(atnaujinta 16:16 2019.09.17)
Pasieniečiai, Šalčininkų rajone aptikę kontrabandininkų automobilį ir 6 tūkst. pakelių cigarečių, surengė įtariamųjų gaudynes, kuriose labiausiai pasižymėjo vokiečių aviganis vardu Praidas

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Penktadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai patruliavo Šalčininkų rajono Šetylų kaimo prieigose. Ši vieta yra Bukiškių miške, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Немецкая овчарка Прайд поймала контрабандистов
Vokiečių aviganis Praidas.

Čia buvo pastebėtas "Audi 100 Avant" automobilis lietuviškais numeriais. Mašinoje ir šalia jos ant žemės gulėjo 12 dėžių cigarečių, iš viso rasta 6000 pakelių "NZ Gold", "Minsk Capital QS" ir "Minsk 5 Super Slims" su Baltarusijos akcizo ženklais.

Контрабанда
Patruliai pastebėtas automobilis "Audi 100 Avant".

VSAT pareigūnai, patikrinę sienos prieigas, rado šviežius pėdsakus, vedančius iš Baltarusijos į Lietuvą.

Nedelsiant pradėta pažeidėjų paieška, kurioje labiausiai pasižymėjo tarnybinis šuo Praidas. Užuodęs pėdsakus jais vedė apie 2 kilometrus, kol krūmynuose rado pasislėpusį įtariamą kontrabandininką, 24-erių Šalčininkų rajono gyventoją.

Контрабанда
Mašinoje ir šalia jos gulėjo 12 dėžių cigarečių.

Jį sulaikę pasieniečiai kartu su Praidu tęsė paiešką ir netoliese aptiko dar vieną įtariamąjį. Tai buvo metais jaunesnis Šalčininkų rajone gyvenantis vyras.

Abu vyrai buvo dviem paroms uždaryti į areštinę, o VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Контрабанда
Iš viso aptikta 6000 pakelių "NZ Gold", "Minsk Capital QS" ir "Minsk 5 Super Slims" su Baltarusijos akcizo ženklais.
25
Tegai:
cigarečių kontrabanda, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Prie sienos su Lenkija VSAT pareigūnai sulaikė du vogtus automobilius
Lietuva atnaujins vaizdo stebėjimo sistemą pasienyje su Baltarusija
Lietuvos pasieniečiai sugavo savo kolegą su kontrabandą
COVID-19

Nauja COVID-19 statistika: per parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji atvejai

(atnaujinta 13:46 2020.10.28)
Iš viso patvirtinta daugiau kaip 12,1 tūkst. koronaviruso atvejų, per vakar parą mirė dar 3 pacientai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 12 138 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 7440 žmonių, 4502 žmonės pasveiko, mirė 144 pacientai. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) yra 28 077.

Be to, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų skaičius yra 393.

Lietuvoje sparčiai didėja naujų koronaviruso atvejų skaičius. Neseniai vyriausybė sugriežtino ribojamąsias priemones, kai kuriose savivaldybse įvedamas karantinas.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo spalio 28 dienos 00:00 iki lapkričio 11 dienos 24:00 vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Šių savivaldybių teritorijoje vyresni nei šešerių metų žmonės kaukes privalo dėvėti tiek atvirose, tiek uždarose vietose. Be to, bus ribotas lankytojų srautas kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigose.

Praeitą savaitę vietinis karantinas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos jau buvo paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Be to, praėjusią savaitę Raseiniuose buvo pratęstas karantinas. Dabar jis galioja iki lapkričio 6 dienos.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Dar šia tema
Darbo partijos vadovas gavo COVID-19 testo rezultatus
Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio
Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui
Rusijos pilietis ir buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis

Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam

(atnaujinta 12:26 2020.10.28)
Gynyba ragina atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso teismo procesas ir sprendimų priėmimas užtruko, ir neaišku, kaip ilgai tai tęsis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio advokatas Lietuvoje Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sušvelninti kardomąją priemonę savo ginamojo atžvilgiu. Apie tai praneša "Express-nedelia".

Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.

"Šiame prašyme neturime konkretaus pasiūlymo, kokia kardomąja priemone pakeisti. Prašome ją pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys — dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai", — pareiškė Burda.

Advokatą palaikė ir gynėja Galina Kardanovskaja, atstovaujanti Melio interesams. Anot jos, ginamasis yra visiškai finansiškai aprūpintas ir galėtų gyventi viešbutyje, o jo buvimas teisme būtų užtikrintas.

Gynyba paragino teismą atsižvelgti į tai, kad dėl situacijos su koronaviruso pandemija bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas jau užsitęsė. Be to, neaišku, kaip ilgai tai tęsis.

Tuo tarpu prokurorė Daiva Skorupskaite-Lisauskienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo netenkinti advokatų prašymo. Ji mano, kad kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, nes yra "pagrįsta nuomonė", kad jis neva gali slapstytis arba pabėgti iš teismo.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis, Lietuva, Rusija
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Rusijos vakcina nuo COVID-19

Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes

(atnaujinta 14:03 2020.10.28)
Pasak eksperto, tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19 Europoje atsiras 2021 metų sausio–vasario mėnesiais

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vakcinos nuo koronaviruso infekcijos COVID-19, kurias sukūrė specialistai iš Rusijos ir Kinijos, vargu ar pasirodys ES rinkoje, sakė Europos vaistų agentūros (EVA) vykdomasis direktorius Guido Razi.

"Jei jie norės juos tiekti į Europos rinką, jie turės pereiti per EVA ir aš abejoju, ar atliekant mūsų procedūras jie gaus leidimą anksčiau nei tos vakcinos, kurios jau yra mūsų eksperimentinėse stadijose", — interviu, kurį trečiadienį išleido Romos laikraštis "La Repubblica", sakė Razi.

Jis taip pat pažymėjo, kad galimam Rusijos Federacijos ir Kinijos vakcinų platinimui užsienyje buvo pasirinktos tos zonos, kuriose netaikomi tokie EVA nustatyti reikalavimai.

Pasak Razi, tikėtina, kad vakcina nuo COVID-19 Europoje atsiras 2021 metų sausio–vasario mėnesiais. Komentuodamas neseniai pasirodžiusį Italijos ministro pirmininko Džiuzepės Kontės (Giuseppe Conte) pranešimą, kad tokia vakcina gali būti sukurta dar prieš šias Kalėdas, EVA vadovas teigė, kad "techniškai tai vis dar įmanoma, bet nepaprastai sunku".

"Farmacijos kompanijos dar nepateikė mums klinikinių tyrimų duomenų. Jei viskas vyks sklandžiai, galbūt galėsime patvirtinti pirmąsias vakcinas nuo sausio iki vasario. Mes turime tris vakcinas, kurių trečiasis tyrimų etapas yra baigtas arba artėja prie pabaigos — "Moderna", "AstraZeneca" ir "Pfizer". Jei aiški ir be klaidų informacija mums bus išsiųsta iki lapkričio pabaigos, tai galėsime tai padaryti nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios", — sakė jis.

Razi pabrėžė, kad skiepytis nuo COVID-19 reikia nedelsiant pradėti tiems piliečiams, kuriems gresia pavojus. "Vasarą turėsime pakankamai paskiepytų žmonių, kad pamatytume, kokį poveikį tai turės pandemijai. 400 milijonų žmonių [apytikslis ES gyventojų skaičius — Sputnik] vakcinacijai prireiks 500–600 milijonų vakcinos dozių, tačiau jas gaus iki kitų metų pabaigos neįmanoma", — teigė ekspertas.

EVA vadovas pabrėžė, kad skiepijimo sėkmė priklausys ne tik nuo naujų vakcinų kokybės ir efektyvumo, bet ir nuo to, kaip aiškiai ir greitai valdžios institucijos gali iš anksto parengti konkrečias vakcinacijos programas gyventojams. Šiuo atžvilgiu jis paragino politikus nedelsiant pradėti rimtą darbą rengiant nacionalines skiepijimo programas.

"Nors šiandien neįmanoma numatyti, kada turėsime didžiulį imunitetą, esu įsitikinęs, kad nugalėsime virusą", — užbaigė Razi.

Pirmoji vakcina nuo koronaviruso buvo sukurta Rusijos Gamalėjaus centre ir užregistruota rugpjūčio mėnesį. Vakcina pavadinta "Sputnik V". Pirmieji pasiskiepys rizikos grupėms priklausantys gydytojai ir piliečiai, masinė vakcinacija prasidės 2021 metais.

Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, atlikus vaisto registraciją, Maskvos klinikose nuo koronaviruso buvo paskiepyta daugiau nei 5,5 tūkst. Dar viena sukurta Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Vektor" centre artėja prie trečiojo tyrimo etapo. Taip pat vyksta Čiumakovo instituto vakcinos klinikiniai tyrimai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Europa, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
PSO paragino stiprinti kovą su koronavirusu židiniu tampančioje Europoje
Karantinas Kaune: kokie ribojimai ir naujos priemonės įvesti mieste
Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės