Astravo AE

Ekspertas: Lietuva rizikuoja būti izoliuota dėl padėties su Astravo AE

46
(atnaujinta 10:22 2019.09.20)
Pasak Sergejaus Kondratjevo, Latvijai ir Estijai nenaudinga palaikyti Vilnių elektros pirkimo iš jėgainės klausimu, nes tai prieštarauja jų ekonominiams interesams

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Latvija ir Estija labiau linkusios ginti savo interesus, o ne palaikyti Lietuvą savo sąskaita, teigė Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva metu.

Baltijos šalims kol kas nepavyko pasiekti vieningos pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės elektros, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras pažymėjo, kas susitarti šiuo klausimu sunku dėl ekonominių interesų ir nacionalinių ypatumų. Tačiau Vilnius neketina keisti sprendimų dėl Astravo AE, pažymėjo Linkevičius.

"Šiuo atveju manau, kad Latvijos ir Estijos vyriausybės turi nedidelį, bet visgi pasirinkimą. Jos gali pirkti elektros energiją Baltarusijoje po to, kai bus pradėta eksploatuoti Astravo AE. Jie gali pirkti gana pigia elektrą Rusijoje, nes akivaizdu, kad kainos Rusijos didmeninėje rinkoje taip pat yra daug mažesnės nei elektros kainos Baltijos šalyse. Manau, kad tiek vienas, tiek kitas variantas Lietuvai nepatiks", — sakė jis.

Ekspertas pasiūlė, kad artimiausiais mėnesiais Minskas suaktyvins derybas su Varšuva dėl didesnio elektros energijos tiekimo.

"Ir tada Lietuva šiuo klausimu taps izoliuota, nes vis dėlto ekonominiai interesai šiuo atveju yra prioritetas. <...> Lietuva juk nepraneša, kodėl reikia atsisakyti pirkti elektros energiją iš Astravo AE, nepateikia kažkokių politinių, moralinių ir ekonominių priežasčių, kodėl kaimyninės šalys neturėtų pirkti elektros. Tai tiesiog tokia ultimatumo pozicija, kurios šios šalies valdžia negali paaiškinti tiek savo verslininkams, tiek rinkėjams", — sakė jis.

Vilniaus pozicija dėl Astravo AE

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai pasikeitė dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Lietuva kritikuoja statybas dėl pasirinktos aikštelės ir laikosi pozicijos, kad jėgainė yra nesaugi. Taip pat Lietuvos valdžia nepatenkinta tuo, kad objektas statomas padedant Rusijos korporacijai "Rosatom".

Lietuva nuolat kaltina ir priekaištauja Baltarusijai dėl tariamų saugos standartų pažeidimų statant Astravo AE. Vilnius įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti elektrą iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.

Be to, Lietuva nuolatos ragina ir kitas šalis boikotuoti jėgainės statybas, tačiau nesėkmingai. Vilniaus pozicijos nepalaiko net kaimyninės Baltijos valstybės, kurios neatmeta galimybės elektrą pirkti iš atominės elektrinės. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad ji nekelia pavojaus kaimyninėms šalims.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad Astravo AE elektros energija būtų naudinga Lietuvai, kuri Europos Sąjungos prašymu uždarė Ignalinos AE. Dabar Lietuva yra priversta pirkti elektrą už didelę kainą. Padėtis blogėja ir dėl Baltijos šalių sprendimo pasitraukti iš BRELL energijos žiedo.

46
Tegai:
Astravo AE, Lietuva, Baltijos šalys
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (540)
Dar šia tema
Seime aptartos kovos su Astravo AE elektra priemones
Užrakinti energetinę sieną: Lietuva rado išeitį iš aklavietės dėl Astravo AE
Užsispyrę dėl Astravo AE
Balandžio 20-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 20-osios šventės

(atnaujinta 16:00 2021.04.19)
Šią dieną 1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris

Balandžio 20-oji yra 110-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 255 dienos.

Šiandien saulė teka 06:08, leidžiasi 20:29, dienos ilgumas 14 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gostautas, Eisvydė, Marcijonas, Agnė.

Kinų kalbos diena 

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 20-ąją Tarptautine kinų kalbos diena. Kinų kalba — viena iš šešių JTO oficialių kalbų.

Kiekvienai iš šių kalbų skirta minėtina diena: prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d. ), anglų (balandžio 23 d.), rusų (birželio 6 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš kalbų istorijai ir kultūrai. Šiomis dienomis organizuojami kalbų kursai, vyksta įvairiausi kultūriniai, muzikiniai, pramoginiai renginiai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1716 metais Marienburge gimė Gotfrydas Ostermejeris, raštijos darbuotojas, lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas. Mirė 1800 m.

1797 metais gimė Mykolas Petkevičius, 1831 metų sukilimo dalyvis. Mirė 1834 m.

1902 metais gimė aktorius Mečys Chadaravičius. Mirė 1949 m.

1921 metais gimė dainininkas (operos bosas) Abdonas Lietuvninkas. Mirė 1994 m.

1922 metais gimė rašytoja Regina Songinaitė-Raslavičienė.

1961 metais panaikintas Kaliningrado srities, kaip uždaros pasienio zonos, statusas.

2007 metais eidamas 83-iuosius metus, Gotlando saloje Švedijoje mirė žymus lietuvių išeivijos dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys.

2008 metais mirė garsus lituanistas, ilgametis "Kultūros barų" vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas.

2012 metais lietuviška kino juosta "Tadas Blinda. Pradžia" atidarė Europos Sąjungos (ES) kino festivalį Kalkutoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais Prancūzija paskelbė karą Austrijai. Į karą prieš Prancūziją įsitraukė Prūsija, Sardinijos karalystė, Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Neapolio karalystė ir Vokietijos valstybės.

1808 metais gimė Prancūzijos imperatorius (1852-1870) Napoleonas III.

1854 metais Austrija ir Prūsija sudarė sąjungą prieš Rusiją.

1887 metais Paryžiuje surengtos pirmosios automobilių lenktynės.

1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris.

1927 metais Šveicarijoje gimė superlaidumo fizikas, inžinierius Karlas Miuleris, 1987 metais gavęs Nobelio premiją.

1993 metais per penkias kovų dienas Bosnijoje tarp kroatų ir musulmonų žuvo daugiau nei 200 žmonių.

2010 metais JAV erdvėlaivis "Discovery" su septyniais astronautais saugiai sugrįžo į Žemę, perskridęs visą Ameriką iš vakarų į rytus, užbaigdamas 15 parų, 6 mln. mylių kelionę į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ligoninės lova

Pasiskiepijęs "Pfizer" vakcina Estijoje mirė pagyvenęs žmogus

(atnaujinta 19:52 2021.04.19)
Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau manoma, kad "dehidracija atsirandanti dėl skiepijimo, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Estijoje praėjusią savaitę buvo užregistruotas mirtinas atvejis, kai žmogus buvo paskiepytas nuo koronaviruso Pfizer / BioNtech Comirnaty vakcina. Mirė 86 metų vyras, praneša Estijos vaistų agentūra.

Gavęs antrą vakcinos dozę, vyras mirė šeštą dieną po vakcinacijos.

"Naktį po vakcinacijos jam pasireiškė skonio jautrumo sutrikimas, pablogėjo rijimas, padidėjo prakaitavimas, vėmimas antrą dieną, kraujospūdžio kritimas ir alpimas trečią dieną. Ligoninėje pacientui buvo diagnozuotas širdies priepuolis, kurio rezultatas buvo staigi mirtis", — sakoma agentūros svetainėje.

Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau agentūra mano, kad "dehidracija (atsirandanti dėl skiepijimo - Sputnik) gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio".

Vos per praėjusią savaitę departamentas gavo 31 pranešimą apie šalutinį poveikį po Pfizer / BioNtech vakcinacijos. Iš jų du atvejai buvo klasifikuojami kaip sunkūs.

Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad šalis pradės naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" po to, kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos. Iš viso Lietuva jau vakcinavo daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų (65+ m. amžiaus) gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
mirtis, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga