Teismas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė korupcijos byloje figūruojančių teisėjų atleidimui

28
(atnaujinta 13:39 2019.09.20)
Pritarta kyšininkavimo byloje figūruojančių teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Egidijaus Laužiko atleidimui

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Ketvirtadienį Seimas pritarė trijų teisėjų — Egidijaus Laužiko, Valdimaro Bavėjano, Egidijos Tamošiūnienės — atleidimui iš pareigų, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Seimas po svarstymo balsavo už prezidento Gitano Nausėdos pateiktus projektus, kuriais siekiama atleisti iš darbo teisėjus, savo poelgiu pažeminusius teisėjo vardą.

Už nutarimo "Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų" projektą po svarstymo balsavo 38, prieš — vienas, susilaikė 17 Seimo narių. 

Už nutarimo "Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų" projektą po svarstymo balsavo 56, prieš — vienas, susilaikė 12 Seimo narių.

Ketvirtadienį Seimas taip pat pritarė Egidijos Tamošiūnienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Už jos atleidimą balsavo 73 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 4.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas pasirašė dekretą dėl Konstantino Gurino atleidimo iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Prezidentas pabrėžė, jog ir toliau sieks, kad asmenys, kurių poelgiai nedera su garbingu teisėjo vardu, nebūtų teisėjų bendruomenės nariai. 

Praėjusią savaitę už teisėjo Konstantino Gurino iš pareigų balsavo 65 deputatai, du buvo prieš, dar vienuolika susilaikė.

Remiantis Konstitucija, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra atleidžiami prezidento po to, kai tai padaryti pataria Teisėjų taryba bei atleidimui pritaria Seimas.

Metų pradžioje Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje. Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų yra trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Kauno regiono administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainis.

Valymas Lietuvos teismų sistemoje >>

Iš pradžių byloje buvo sulaikyta daugiau kaip 30 žmonių, įskaitant teisėjus ir advokatus. Kai kurie iš jų buvo areštuoti.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų teigimu, minėti asmenys įtariami kyšininkavimu ir papirkinėjimu. Kyšių sumos svyravo nuo tūkstančio iki šimto tūkstančių eurų.

28
Tegai:
kyšininkavimas, korupcija, teismas, Seimas
Dar šia tema
Šalies vadovas priėmė teisėjų priesaikas
Vanduo, archyvinė nuotrauka

"Klaipėdos vanduo" pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje

(atnaujinta 16:20 2020.08.06)
Bendrovės "Klaipėdos vanduo" skaičiavimais, per naktį iš tinklų buvo ištraukta maždaug trečdalis per parą suvartojamo vandens kiekio Karklėje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Turima įtarimų, kad Karklėje naktimis vanduo yra siurbiamas  iš vandentiekio tinklų. Dėl to kenčia vietos gyventojai, liekantys be vandens, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Šiuo atžvilgiu bendrovė "Klaipėdos vanduo" pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje.

"Pastebėjome, kad naktimis Karklėje išaugo vandens tiekimas. Pradėjome sekti informaciją ir nustatėme, kad net išjungus siurblius į Karklės vandentiekio tinklus buvo tiekiama apie 4 m³ /val. Skaičiuojame, kad per naktį iš tinklų buvo ištraukta ne mažiau nei 24 m³, o tai yra maždaug trečdalis per parą suvartojamo vandens kiekio Karklėje. Čia maždaug suvartojama apie 68 m³ per parą. Turime įtarimą, kad gyvenvietėje kažkas prijungia siurblius prie tinklų, kurie sugeba ištraukti vandenį iš mūsų įmonės rezervuarų", – sako bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Karklės gyventojai laikinai buvo likę be vandens. AB "Klaipėdos vanduo" gabeno vandenį į Karklės vandenvietės rezervuarą. Per liepą papildomai atvežta 150 m³ vandens.

"Mūsų įmonė deda dideles pastangas, kad visi gyventojai būtų aprūpinti vandeniu, todėl dabar pradedame neplaninius patikrinimus ir tikimės nustatyti kas Karklės gyvenvietę palieka be vandens", – sako AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas.

"Klaipėdos vanduo" prašo Karklės gyventojų būti pilietiškais ir pranešti, kas galimai naktimis iš vandentiekio tinklų siurbia vandenį.

Karklės gyvenvietėje vandens trūkumas ilgametė problema. Gyvenvietėje požeminis sluoksnis – mažai vandeningas ir jo nebeužtenka dabartiniams žmonių poreikiams. AB "Klaipėdos vanduo" planuoja, kad į Karklės gyvenvietę nepertraukiamai vanduo bus tiekiamas 2022 metais.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėda planuoja įsigyti dar 10 elektrinių autobusų
Miškas, archyvinė nuotrauka

Miškininkai sutvarkė audros "Laura" nusiaubtus miškus

(atnaujinta 15:01 2020.08.06)
Dalį miško sodinimo darbų miškininkai pradės šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Miškininkai sutvarkė kovo viduryje kilusios audros "Laura" nusiaubtus miškus. Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. 

Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Dėl audros Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tegai:
miškas
Dar šia tema
Įtariama, kad kelias dienas šalia Trakų dega miškai dėl tyčinių padegimų