Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime

105
(atnaujinta 21:52 2019.09.20)
Lietuvos vadovas pareiškė, kad tai įvyko ne tik dėl to, kad "atėję svetimieji įsuko naikinimo mašiną"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikdamas apdovanojimus gyventojams, Holokausto metu dalyvavusiems Lietuvos žydų gelbėjime, paragino neignoruoti bandymus įbauginti vietinės žydų bendruomenės atstovus, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Neapykanta vėl kelia savo bjaurią galvą, maitinama ciniškų mėginimų diskusijose laimėti politinių dividendų. Mūsų bendrapiliečius mėginama įbauginti — negalime to ignoruoti", — pasakė Lietuvos vadovas.

Nausėda pažymėjo, jog praeities negalima pakeisti, tačiau žmonės gali padaryti taip, kad senos klaidos daugiau nebūtų kartojamos. "Dabar jau mūsų bendra pareiga yra duoti atkirtį pikto linkinčioms jėgoms", — pasakė jis.

Prezidentas pripažino, kad Holokausto metu Lietuvos žydų bendruomenė buvo sunaikinta ne tik dėl to, kad "atėję svetimieji įsuko naikinimo mašiną", bet ir "dėl bendrapiliečių (lietuvių — Sputnik) pasirinkimų".

"Turime tai pripažinti ir su tuo susitaikyti", — pažymėjo jis.

Praėjusią savaitę ant šaligatvio prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato pasirodė svastika. Pažymėtina, kad incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Būtent šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Fašizmo simbolis pasirodė toje vietoje, kur nebuvo įrengtos stebėjimo kameros.

Policija pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį dėl etninės neapykantos kurstymo.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski pareiškė, kad valstybė turi garantuoti bendruomenės saugumą. Po to Vidaus reikalų ministerija patikino, kad jie yra pasirengę suteikti apsaugą, jei pamatys, jog egzistuoja reali grėsmė.

Baltijos šalių valdžios atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Tačiau žinoma, kad daugelis iš Lietuvos vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vietinių gyventojų sunaikinime ir buvo prisidėję prie Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimo, kuri tarpukario metu buvo viena didžiausių Europoje.

Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją — ir ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Simono Vyzentalio centro Jeruzalės padalinio vadovas Efraimas Zurofas pareiškė, kad vietos valdžia žmonėms nesako tiesos apie savo šalies istoriją, ypač apie Holokaustą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Cherrie Daniels, JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais, paragino Vilnių rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos, vertinančios okupuojančio nacių ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvoje, išvadas. Ji pažymėjo, kad žmonių, kurių veiksmai paskatino nužudyti tūkstančius nekaltų žmonių, garbinimas skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Situacija aplink Jono Noreikos atminimo lentą

Po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimasius nusprendė iš Mokslų akademijos bibliotekos pastato niimti atminimo lentą nacių bendrininkui Jonui Noreikai, Lietuvoje kilo skandalas. Daugelis kritikavo merą dėl jo poelgio. Baigėsi tuo, kad aktyvistai padarė naują lentą ir grąžino ją į pradinę vietą.

Šimasius savo sprendimą paaiškino tuo, kad yra įrodymų, jog "partizanas" buvo prisidėjęs prie žydų geto sukūrimo. Naująją lentą Noreikai jis pavadino "gėdos paminklu".

Neigiamai apie aktyvistų veiksmus pasisakė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Jos pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad kai kuriems piliečiams leidžiama nesilaikyti įstatymų ir jie gali neatsakinėti už savo veiksmus.

Tuo pačiu metu Lietuvos policija atsisakė atlikti tyrimą dėl nelegaliai pakabintos memorialinės lentos Noreikai, nes nerado pakankamai priežasčių pradėti bylą.

Tačiau Lietuvos prezidento pozicija šiuo klausimu išlieka neaiški. Po lentos nuėmimo Nausėda paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tačiau vienareikšmiškos nuomonės Lietuvos vadovas neišsakė.

Skvernelis apie svastikos atsiradimą: netoleruosime nesantaikos kurstytojų >>

Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

105
Tegai:
Lietuvos žydai, žydai, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nacių bendrininkų šlovinimas kenkia Lietuvos reputacijai, teigė JAV diplomatė
Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika
Buvęs rabinas: žydų bendruomenė moka už bandymą užglaistyti lietuvių kolaborantų kaltę
Žydų bendruomenė baiminasi dėl vaikų po svastikos atsiradimo Vilniuje
VRM yra pasirengusi užtikrinti Lietuvos žydų bendruomenės saugumą
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Aleksoto inovacijų pramonės parkas

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 09:05 2020.11.29)
Bendras miesto, Vyriausybės ir ES indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą, praneša Kauno miesto savivaldybė.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statyba

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Greitosios pagalbos automobilis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

Tegai:
Kaunas