Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime

93
(atnaujinta 21:52 2019.09.20)
Lietuvos vadovas pareiškė, kad tai įvyko ne tik dėl to, kad "atėję svetimieji įsuko naikinimo mašiną"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikdamas apdovanojimus gyventojams, Holokausto metu dalyvavusiems Lietuvos žydų gelbėjime, paragino neignoruoti bandymus įbauginti vietinės žydų bendruomenės atstovus, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Neapykanta vėl kelia savo bjaurią galvą, maitinama ciniškų mėginimų diskusijose laimėti politinių dividendų. Mūsų bendrapiliečius mėginama įbauginti — negalime to ignoruoti", — pasakė Lietuvos vadovas.

Nausėda pažymėjo, jog praeities negalima pakeisti, tačiau žmonės gali padaryti taip, kad senos klaidos daugiau nebūtų kartojamos. "Dabar jau mūsų bendra pareiga yra duoti atkirtį pikto linkinčioms jėgoms", — pasakė jis.

Prezidentas pripažino, kad Holokausto metu Lietuvos žydų bendruomenė buvo sunaikinta ne tik dėl to, kad "atėję svetimieji įsuko naikinimo mašiną", bet ir "dėl bendrapiliečių (lietuvių — Sputnik) pasirinkimų".

"Turime tai pripažinti ir su tuo susitaikyti", — pažymėjo jis.

Praėjusią savaitę ant šaligatvio prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato pasirodė svastika. Pažymėtina, kad incidentas įvyko likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Būtent šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Fašizmo simbolis pasirodė toje vietoje, kur nebuvo įrengtos stebėjimo kameros.

Policija pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį dėl etninės neapykantos kurstymo.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski pareiškė, kad valstybė turi garantuoti bendruomenės saugumą. Po to Vidaus reikalų ministerija patikino, kad jie yra pasirengę suteikti apsaugą, jei pamatys, jog egzistuoja reali grėsmė.

Baltijos šalių valdžios atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Tačiau žinoma, kad daugelis iš Lietuvos vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo vietinių gyventojų sunaikinime ir buvo prisidėję prie Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimo, kuri tarpukario metu buvo viena didžiausių Europoje.

Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją — ir ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Simono Vyzentalio centro Jeruzalės padalinio vadovas Efraimas Zurofas pareiškė, kad vietos valdžia žmonėms nesako tiesos apie savo šalies istoriją, ypač apie Holokaustą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Cherrie Daniels, JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais, paragino Vilnių rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos, vertinančios okupuojančio nacių ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvoje, išvadas. Ji pažymėjo, kad žmonių, kurių veiksmai paskatino nužudyti tūkstančius nekaltų žmonių, garbinimas skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Situacija aplink Jono Noreikos atminimo lentą

Po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimasius nusprendė iš Mokslų akademijos bibliotekos pastato niimti atminimo lentą nacių bendrininkui Jonui Noreikai, Lietuvoje kilo skandalas. Daugelis kritikavo merą dėl jo poelgio. Baigėsi tuo, kad aktyvistai padarė naują lentą ir grąžino ją į pradinę vietą.

Šimasius savo sprendimą paaiškino tuo, kad yra įrodymų, jog "partizanas" buvo prisidėjęs prie žydų geto sukūrimo. Naująją lentą Noreikai jis pavadino "gėdos paminklu".

Neigiamai apie aktyvistų veiksmus pasisakė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Jos pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad kai kuriems piliečiams leidžiama nesilaikyti įstatymų ir jie gali neatsakinėti už savo veiksmus.

Tuo pačiu metu Lietuvos policija atsisakė atlikti tyrimą dėl nelegaliai pakabintos memorialinės lentos Noreikai, nes nerado pakankamai priežasčių pradėti bylą.

Tačiau Lietuvos prezidento pozicija šiuo klausimu išlieka neaiški. Po lentos nuėmimo Nausėda paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tačiau vienareikšmiškos nuomonės Lietuvos vadovas neišsakė.

Skvernelis apie svastikos atsiradimą: netoleruosime nesantaikos kurstytojų >>

Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

93
Tegai:
Lietuvos žydai, žydai, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nacių bendrininkų šlovinimas kenkia Lietuvos reputacijai, teigė JAV diplomatė
Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika
Buvęs rabinas: žydų bendruomenė moka už bandymą užglaistyti lietuvių kolaborantų kaltę
Žydų bendruomenė baiminasi dėl vaikų po svastikos atsiradimo Vilniuje
VRM yra pasirengusi užtikrinti Lietuvos žydų bendruomenės saugumą
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens

(atnaujinta 17:25 2020.07.09)
Šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nuo liepos 13 dienos be šilto vandens kelias paras turės verstis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai, tačiau ne visi, praneša miesto savivaldybė.

Šiais metais hidrauliniai bandymai bus vykdomi pagal naują sistemą. Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis buvo skeliamas į dvi dalis. Riba eidavo ties Kauno gatve. Šiaurinė dalis išbandoma pirmiau, o pietinė Klaipėda keliomis savaitėmis vėliau. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet bandant šiaurinę miesto dalį įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi tampa ir Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas. Nors tai šiaurinei miesto daliai priskiriami namai, jiems šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepalikti minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", — pasakojo Arūnas Smaguris, AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kitiems šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Kaip ir įprasta, pirmadienį, liepos 13-ąją, iš ryto dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais. Pasak energetikų, ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Pagal "Klaipėdos energijos" grafiką, hidrauliniai bandymai Klaipėdoje šiemet vyks šiaurinėje miesto dalyje liepos 13–18 dienomis, o pietinėje — rugpjūčio 10–15 dienomis.

Vartotojai, kurių pastatams dėl aptiktų defektų numatytu laiku nebus atnaujintas šilumos tiekimas, bus informuojami individualiai. 

Dar šia tema
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Giedrius Grabauskas, archyvinė nuotrauka

Giedrius Grabauskas papasakojo apie bandymą sulaikyti Lietuvoje

(atnaujinta 21:55 2020.07.09)
Žmogaus teisių aktyvistas pažymėjo, kad policija "neturėjo orderio kratai atlikti ar įsakymo sulaikyti", todėl ramiai išvyko. Anot Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko, teisėsaugos pareigūnų vizitai yra susiję su jo profesine veikla

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Šį rytą keturi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai bandė sulaikyti Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininką, žmogaus teisių aktyvistą Giedrių Grabauską. Apie tai jis informavo Sputnik Lietuva.

Giedrius Grabauskas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot žmogaus teisių aktyvisto, jie pradėjo skambinti į duris ir "agresyviai belstis" apie 9:30 valandą. Grabauskas suprato, kad tai greičiausiai teisėsaugos institucijų atstovai, ir neatidarė durų.

Tada jam paskambino telefonu.

"Vyras prisistatė dirbantis kriminalinėje policijoje, sakė, kad jiems paskambino iš prokuratūros ir pasakė, kad turiu būti pristatytas. Aš jam atsakiau, kad kadangi negavau teismo nurodymo, niekur neketinau vykti", — sakė Grabauskas.

Tuomet jie išvyko, pasak Grabausko, pasiimti "dar kažko". Tuomet Grabauskas susisiekė su advokatais, tačiau abu buvo užimti ir tik vėlyvą popietę jam pavyko su jais pasikalbėti. Jo manymu, dabartinė padėtis yra Lietuvoje prieš jį vykstančios kampanijos tąsa.

"Taigi, jei pažvelgsite į situaciją, tai yra šios istorijos tęsinys, nes baudžiamoji byla buvo iškelta 2019 metų balandžio 25 dieną. Spalio mėnesį buvo atlikta krata ir pareikšti įtarimai. Kovo mėnesį, grįžęs iš Rusijos, gavau šį dokumentą dėl baudžiamosios bylos išplėtimo, ir taip pat paskyrė [teismo psichiatrinę] ekspertizę. Prokuratūra pareiškė tokį norą ir nukreipė į teismą, tačiau aš negavau jokio dokumento iš teismo. Aš jo neturiu", — teigė žmogaus teisių aktyvistas.

Tuo tarpu Grabauskas neatmeta, kad tai taip pat susiję su jo veikla. Jis sakė, kad neseniai rinko informaciją apie nacių nusikaltėlius, Holokausto dalyvius ir kitus, ir tokia veikla Lietuvoje gali nepatikti. Žmogaus teisių aktyvistas pridūrė, kad šalyje susidorojama su antifašistais, o patys išpuoliai yra gana šiurkštūs.

"Mes patys turime kažkaip apsisaugoti, nedaryti tokių klaidų, neįleisti jų į namus, laikytis. Kol kas padėtis gana sunki", — sakė jis.

Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Audroniaus Ažubalio prašymu baudžiamoji byla prieš Giedrių Grabauską buvo iškelta 2019 metų balandžio mėnesį. Prokuratūrai jie pateikė skundą, kai pamatė "Rossija 24" televizijos kanalo pasakojimą, kuriame Grabauskas apkaltino "miško brolius" bendradarbiavus su fašistų okupantais ir JAV žvalgyba, taip pat apie jų vykdytas žmogžudystes ir plėšimus.

Praėjusių metų gruodį Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste. Po kratos jis buvo paleistas.

Komentuodamas tokias situacijas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ne kartą pareiškė, kad Vilnius rodo visišką demokratinių vertybių, kurias Lietuva gyrė stodama į ES ir NATO, nepaisymą.

Lietuvoje "miško broliais" laikomi "partizanai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoti būriai, veikę respublikoje 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis grupių, kurios priešinosi sovietų režimui, dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje ir žudant civilius bei komunistų partijos darbuotojus.

Tegai:
policija, Giedrius Grabauskas
Dar šia tema
Grabauskas atskleidė, kaip Lietuvos teisėsauga bandė jį sulaikyti
Grabauskas: Lietuva kuria savo piliečių "juoduosius sąrašus"
Grabauskas buvo apieškotas Vilniaus oro uoste po kelionės į JT forumą