Rotušės aikštė Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas pakomentavo Lietuvos reakciją į Rusijos atstovų pranešimus ESBO

67
(atnaujinta 20:11 2019.09.23)
Anot Nosovičiaus, Lietuvos atstovų kalbos atrodo juokingos, kai jie "prispaudžiami prie sienos" ir yra priversti pasiaiškinti dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos valdžia pradeda piktintis, kai Vakarai sužino, kokia iš tikrųjų Lietuvoje yra žmogaus teisių padėtis, todėl Lietuvos atstovų reakcija — neadekvati, interviu Sputnik Lietuva sakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Anot jo, ESBO susitikime žmogaus teisių klausimais Varšuvoje Rusijos atstovai skaitė pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus ir politinių disidentų persekiojimą Lietuvoje. Po jų kalbų Lietuvos delegacija sulaukė griežtos kritikos.

"Prieš mus pasisakė Lietuvos delegacijos vadovė, kuri, viena vertus, teigė, kad mes užsiimame dezinformacija prieš Lietuvą, ir, kita vertus, pripažino, kad iš tikrųjų yra draudimas reikšti tam tikrą nuomonę istoriniais klausimais Lietuvoje. Tie, kas su šiuo draudimu nesutinka, gali kreiptis į Lietuvos ar tarptautinį teismą ir kovoti ten už savo teisę išsakyti savo nuomonę", — teigė analitikas.

Nosovičius Lietuvos atstovės kalbą pavadino siurrealistine, nes, viena vertus, jos žodžiai patvirtino, kad Rusijos žurnalistai sako tiesą, kita vertus, ji teigė, kad jie neva "skleidžia dezinformaciją".

"Kaip Lietuvos valstybėje suderinami šie du dalykai, aš tiesiog neįsivaizduoju. Tai labai iškalbingas Lietuvos atstovės pareiškimas, kuris rodo, kad Rusijos žurnalistai viską daro gerai. Esmė ta, kad niekas Vakaruose niekada nekritikavo Baltijos šalių. Buvo manoma, kad jos padarė teisingą istorinį pasirinkimą, ėjo teisingu keliu, stodamos į NATO ir Europos Sąjungą", — teigė ekspertas.

Anot Nosovičiaus, Lietuvos valdžia visada vienodai reaguoja į viešus pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus savo šalyje ir bando viską apsukti atvirkščiai. Jis priminė atvejį, kai Lietuvos atstovė pasipiktino pranešimu apie pažeidimus Europos Parlamente.

"Atėjo Lietuvos atstovė ir pareiškė, kad mes visada meluojame. Tuo tarpu nepateikdama jokių faktų, užuot įrodžiusi savo teisumą, bandė susilaukti gailesčio, sakydama, kokie lietuviai yra nelaimingi, kad jie buvo Stalino ištremti, kad turi labai sunkią istoriją ir kad tūkstančių lietuvių šeimų patirtos kančios negali būti palygintos su tų nedaugelio žmonių — Paleckio, Melio ir kitų — apie kuriuos kalba Rusijos atstovai, padėtimi", — pažymėjo analitikas.

Nosovičius mano, kad Lietuva nėra įpratusi prie kritikos, o kai Vilnius "prispaudžiamas prie sienos" ir verčiamas pasiaiškinti, kiekviena šalies atstovų kalba atrodo juokinga.

Praėjusią savaitę analitikas kalbėjo ESBO plenarinėje sesijoje. Jis kalbėjo apie buvusio "Socialistinio liaudies fronto" vadovo Algirdo Paleckio ir Rusijos kariuomenės atsargos karininko Jurijaus Melio baudžiamąjį persekiojimą. Abu jie, pasak Nosovičiaus, buvo paaukoti istorinei Lietuvos mitologijai, kurios teisėtumas grindžiamas sovietinės praeities demonizavimu.

Naujienų portalo "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas savo ruožtu ESBO papasakojo, kaip Baltijos šalyse persekiojami žiniasklaidos atstovai. Anot jo, Baltijos šalyse vyrauja stipri antirusiška retorika ir nuolatos skamba raginimai blokuoti Rusijos žiniasklaidą, o tai sukuria kliūtis darbui.

Žurnalistas priminė, kad ne tik "Sputnik", bet ir kiti portalai susiduria su persekiojimais.

Be to, pats Kasemas šių metų gegužę tapo politinio persekiojimo auka. Beveik iškart po Respublikos Prezidento rinkimų jis atvyko į komandiruotę į Vilnių, tačiau buvo sulaikytas sostinės oro uoste. Jis buvo apieškotas ir apklaustas.

Pokalbio metu bandyta išsiaiškinti kontaktų šaltinius ir redakcijos darbo detales.

Kasemas pažymėjo, kad tai buvo suplanuotas veiksmas įgyvendinant Baltijos respublikų valdžios institucijų politiką "išvalyti informacinę erdvę nuo nepageidaujamų žiniasklaidos priemonių".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
67
Tegai:
žmogaus teisės
Dar šia tema
Kasemas: sulaikymas Vilniaus oro uoste priminė spektaklį
Vilnius vykdo politinį terorą prieš "Sputnik Lietuva", pareiškė Kasemas
Lietuvoje užblokuota prieiga prie Sputnik Lietuva
MIA "Rossija segodnia" sureagavo į Sputnik Lietuva blokuotės atšaukimą
"The Guardian" atsiprašo už melagingus kaltinimus "Sputnik"
Rusijos ir Prancūzijos URM aptarė "RT" ir Sputnik padėtį
Sausio 20-oji

Kokia šiandien diena: sausio 20-osios šventės

(atnaujinta 22:11 2021.01.19)
Šią dieną 1981 metais, būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas

Sausio 20 yra 20-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 345 dienos.

2021 metų sausio 20 dieną saulė saulė teka 08:29, leidžiasi 16:31, dienos ilgis — 8 val. 02 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Fabijonas, Sebastijonas, Daugvydas, Nomeda.

Sausio 20-oji Lietuvos istorijoje

1785 metais gimė Teodoras Grotus, pirmasis Lietuvos mokslininkas fizikas ir chemikas. Mirė 1822 m.

1941 metais gimė vertėjas Pranas Bieliauskas.

1963 metais gimė garsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

2010 metais lietuvių filmas "Lernavan", kurį pastatė armėnų režisierius Maratas Sargsianas, apdovanotas "Bronziniu kiaušiniu" Serbijos mieste Drvengrade vykusiame kino filmų festivalyje.

2010 metais eidamas 96-uosius metus Tel Avive mirė jidiš kalba rašęs poetas Avromas Suckeveras. Kurti jis pradėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, dar gyvendamas Vilniuje.

2011 metais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) steigti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus muziejų-biblioteką.

2014 metais eidamas 75-uosius metus Vilniuje mirė senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

2015 metais Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

Sausio 20-oji pasaulio istorijoje

1021 metais gimė žydų filosofas, poetas Avicebronas Ibn Gabirolis. Tikrasis vardas — Saliamonas ben Juda. Rašė lyrinius eilėraščius apie meilę, gamtą, vienatvę, religines poemas, kurios pateko į žydų liturgiją.

1265 metais pirmą kartą posėdžiavo Anglijos parlamentas.

1320 metais Vladislavas I karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1778 metais Džeimsas Kukas tapo pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Havajuose.

1925 metais TSRS ir Japonija sudarė sąjungą.

1944 metais britų karo aviacija bombardavo Berlyną.

1945 metais ketvirtą kadenciją JAV prezidento pareigose pradėjo Franklinas Ruzveltas.

1946 metais Haris Trumenas įkūrė Centrinę Žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV.

1961 metais 35-uoju JAV prezidentu inauguruotas Džonas Kenedis.

1973 metais antrai kadencijai JAV prezidentu tapo Ričardas Niksonas, vėliau atsistatydinęs dėl Votergeito skandalo.

1981 metais būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas.

1982 metais Pitas Dankertas išrinktas Europos Parlamento pirmininku.

1984 metais mirė amerikietis Džonis Vaismiuleris — olimpinis plaukimo čempionas, vėliau 19-oje kino filmų suvaidinęs Tarzaną.

1989 metais Džordžas Bušas tapo 41-uoju JAV prezidentu.

1997 metais Bilas Klintonas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją.

1998 metais Vaclavas Havelas perrinktas Čekijos prezidentu.

1999 metais NATO pareiškė siunčianti karo laivus ir aviaciją į Adrijos jūrą, Jugoslavijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui atsisakius sušvelninti savo poziciją dėl Kosovo provincijos.

2001 metais Džordžas Bušas tapo 43-iuoju JAV prezidentu.

2008 metais Prancūzijoje, eidamas 111-uosius, mirė Pirmojo pasaulinio karo veteranas Luji de Kaznavas, 1916 metais dalyvavęs legendiniame mūšyje prie Somos.

Tegai:
šventės
Skiepijimas nuo COVID-19, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 paskiepyta didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų

(atnaujinta 22:06 2021.01.19)
Socialinės globos įstaigose nuo pandemijos pradžios koronavirusu persirgo daugiau nei 5 tūkst. globotinių

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Nuo COVID-19 paskiepyti beveik 85 proc. socialinės globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia, taip pat daugiau nei 75 proc. šių įstaigų darbuotojų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.

Artimiausiu metu bus baigti paskiepyti ir likusių 14 įstaigų gyventojai bei darbuotojai.   

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, pirmasis socialinės globos įstaigų skiepijimo etapas jau beveik baigiamas.

"Neabejoju, kad ši veiksminga priemonė padės suvaldyti koronaviruso plitimą židiniais tapusiose globos įstaigose, o patiems pažeidžiamiausiems mūsų bendruomenės nariams, šių įstaigų globotiniams, koronavirusas nekels pavojaus gyvybei ir suteiks galimybę kuo greičiau pasimatyti su savo artimaisiais", — sako Navickienė, pažymėdama, kad šiuo metu įstaigos ruošiasi antrosios vakcinos dozės skiepijimui. 

Socialinių globos įstaigų gyventojai ir personalas nuo koronaviruso pradėti skiepyti prieš savaitę, tam skirta 20 tūkst. vakcinų. Preliminarus atsisakiusiųjų skiepytis globotinių skaičius yra apie 7 proc. 

Socialinės globos įstaigose nuo pandemijos pradžios koronavirusu persirgo daugiau nei 5 tūkst. — beveik 40 proc. — visų globotinių.

Socialinės globos įstaigose visoje Lietuvoje rūpinamasi apie 13 tūkst. garbingo amžiaus ir negalią turinčių gyventojų. Šiuo metu socialinės globos paslaugas teikiančiose 202 įstaigose dirba virš 8,5 tūkst. darbuotojų.

Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 2 334 žmonės, antru skiepu — 1 438. Iš viso vakcinuotų (gavusių bent jau pirmą skiepą) šalyje yra 50 933, iš viso pilnai vakcinuotų — 2 460 žmonių.

Lietuvoje bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 168 708. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 494.

Karantinas Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja iki sausio 31 dienos. Vyriausybė anksčiau atsisakė svarstyti verslo atstovų prašymą atidaryti ne maisto prekių parduotuves ir grožio salonus.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 statistika Lietuvoje: atvejų daugėja, per parą mirė 18 žmonių
Mokslininkai nustatė COVID-19 Pietų Afrikos padermės užkrečiamumo laipsnį
PSO įvertino COVID-19 galimybę tapti sezonine infekcija