Juodoji buhalterija, archyvinė nuotrauka

Juodoji buhalterija: grožio salonus valdanti bendrovė nuslėpė milijoną eurų pajamų

38
(atnaujinta 14:14 2019.09.24)
Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš kirpėjų ir manikiūrininkių gautų 1 mln. eurų pajamų

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai kartu su kitų padalinių pareigūnais, atskleidę šešėlinę Lietuvoje 25 grožio salonų tinklą turinčios bendrovės veiklą, atliko 32 kratas Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, rašoma tarnybos pranešime.

Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš kirpėjų ir manikiūrininkių gautų 1 mln. eurų pajamų.

Ikiteisminiame tyrime išaiškinta, kad sostinėje registruota ir iš viso 25 salonus Lietuvoje turinti bendrovė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas kirpėjoms ir manikiūrininkėms. Kirpėjos ir manikiūrininkės už savo darbo vietą su bendrove sudarydavo "kėdės" mokesčio sutartį, kuri per mėnesį preliminariai kainuodavo nuo 100 iki 800 eurų.

Nė viena iš 90 grožio paslaugas teikiančių kirpėjų ir manikiūrininkių nebuvo įdarbinta bendrovėje — joje dirbo tik 8 darbuotojai. Visos kirpėjos ir manikiūrininkės paslaugas teikė turėdamos verslo liudijimus ar pažymas apie vykdomą individualią veiklą.

Pinigai už "kėdės" nuomą buvo pervedami į bendrovės banko sąskaitą, nuo šių sumų ji sumokėdavo privalomus mokesčius. Turima duomenų, kad kiekvienas grožio specialistas bendrovei dar papildomai sumokėdavo nustatytą procentą nuo surinktų iš klientų pinigų. Ši suma siekdavo nuo 100 iki 800 eurų per mėnesį.

Grynuosius pinigus iš Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune veikiančių salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuojantis bendrovės direktorius. Kaip užfiksuota, be grynųjų pinigų visi darbuotojai pateikdavo ir kiekvieną dieną pildomus lapelius, kuriuose buvo kruopščiai nurodytos suteiktos paslaugos ir gautos pinigų sumos. Dar vienu "juodųjų" pinigų gavimo šaltiniu tapo grožio salonuose platinami abonementai. Kiekvienas klientas, už 45 eurus įsigijęs abonementą, grožio salone galėdavo nusikirpti 5 kartus. Kaip įtariama, už parduotą abonementą kirpėjai gaudavo tik mažą dalį pinigų, o kita lėšų suma buvo perduodama bendrovės atsakingiems darbuotojams.

Pasak FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininko Dainiaus Rimkaus, šio tyrimo metu atskleistas mechanizmas, kuomet bendrovė ne tik neapskaitė milijono eurų gautų pajamų, tačiau įžvelgiama ir kita problema, nes bendrovė, pasinaudodama įstatymų spraga, faktiškai vykdė kirpyklų veiklą, o slėpdama darbinius santykius su kirpėjomis deklaravo, kad užsiima tik darbo vietos nuoma. Kaip pastebima, slėpdami darbinius santykius dirba nemažai Lietuvos grožio salonų. 

Procesinius veiksmus atlikę septyniasdešimt FNTT pareigūnų rado juodąją bendrovės buhalteriją — daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis. 

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 900 tūkst. eurų vertės turtą. Bendrovės direktoriui pareikšti įtarimai dėl anksčiau minėtų nusikalstamų veikų, jam paskirtos kardomosios priemonės.

38
Tegai:
pajamos, juodoji buhalterija
Dar šia tema
FNTT aiškinasi milijonines sumas siekiančias nelegalias taksi pajamas
FNTT neaptiko nusikalstamos veikos požymių Markausko šeimos versle
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

VRK: rinkėjo korteles keičia nevardiniai pranešimai apie rinkimus

(atnaujinta 14:48 2020.10.01)
Šiais metais rinkėjai vietoj įprastų vardinių rinkėjo kortelių, gaunamų prieš rinkimus, sulauks pranešimų apie rinkimus 

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieš artėjančius Seimo rinkimus rinkėjai sulauks nevardinių pranešimų apie rinkimus, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal naują pranešimo apie rinkimus įteikimo rinkėjams tvarką, nuo šiol pranešimai apie rinkimus nebus įteikiami asmeniškai, o bus metami į rinkėjų pašto dėžutes. Taip pat juose nebeliks rinkėjų asmens duomenų. 

"Šiemet rinkėjai, užuot gavę įprastas vardines rinkėjo korteles, sulauks pranešimų apie rinkimus. Šie pranešimai nebus vardiniai, juose nebus jokių rinkėjų asmens duomenų. Kaip ir anksčiau, ateinant balsuoti nebus būtinybės jų atsinešti į rinkimų apylinkes — užteks turėti tik asmens dokumentą", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pranešime apie rinkimus rinkėjai ras rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimą, numerį ir balsavimo patalpos adresą, apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimą ir numerį, rinkimų datą, laiką ir kitą informaciją, susijusią su artėjančiais rinkimais. 

Kaip anksčiau, taip ir šiemet pranešimus rinkėjams pristatys ir kitą su rinkimais susijusią informaciją perduos apylinkių rinkimų komisijų nariai. 

Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose, pranešimai, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai. Apylinkės rinkimų komisijos narys, įteikdamas tokiam rinkėjui pranešimą, pasidomės, ar rinkėjas pasinaudos balsavimo namuose teise, bei suteiks informaciją, kaip jis tai galės įgyvendinti. 

Rinkimų dienomis balsuoti į apylinkes įprastiniu būdu atvykusiems rinkėjams reikės atsinešti tik asmens dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas — pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo ar pensininko pažymėjimą.

Eilinių Lietuvos Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis — spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, rinkimai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Va dabar tai rinkimai — Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"
Rinkimų agitacijos subtilybės
Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai
Президент Литвы Гитанас Науседа прибыл на саммит Европейского Союза, Бельгия, 1 октября 2020 года

ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda

(atnaujinta 16:28 2020.10.01)
Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į situaciją Baltarusijoje yra nepriimtinas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Europos Sąjunga turėtų parengti paramos Baltarusijos žmonėms planus laikotarpiui po šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo, užkertant kelią "kišimuisi" į situaciją iš "trečiųjų šalių", ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į ES viršūnių susitikimą.

"Turime sukurti priemones, skirtas Baltarusijos žmonėms paremti laikotarpiu po Lukašenkos. Turime įtikinti baltarusius, kad esame pasirengę jiems padėti, remti ekonomiką, išplėsti patekimą į Europos rinką, palengvinti kreditavimo galimybes, supaprastinti vizų režimą", — sakė Nausėda ir pridūrė, kad "Rusijos ir trečiųjų šalių" kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad ES vadovai viršūnių susitikime "pagaliau sugebės įvesti sankcijas prieš Baltarusiją".

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu pareiškė, kad Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus. 

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda, ES, Minskas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų