Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ruošiasi kaupti lėšas giluminio atliekyno įrengimui IAE

44
(atnaujinta 22:51 2019.09.25)
Giluminio atliekyno įrengimas, eksploatavimas ir uždarymas kainuos apie 2,5 mlrd. eurų, o iki šiol lėšos nebuvo kaupiamos

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vyriausybei pateikti svarstyti teisės aktai, kuriais siūloma nustatyti, kaip bus kaupiamos lėšos giluminio ilgaamžių radioaktyvių atliekų atliekyno statyboms, kurios prasidėtų 2056 metais, praneša Ignalinos atominės elektrinės spaudos tarnyba.

Pranešama, kad giluminiame atliekyne bus nuolat saugomas Ignalinos AE eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu iš reaktorių išimtas panaudotas branduolinis kuras bei kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos.

Preliminariais skaičiavimais, giluminio atliekyno įrengimas, eksploatavimas ir uždarymas kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šiuo metu giluminio atliekyno įrengimui ir eksploatavimui finansuoti lėšos nėra kaupiamos.

Pabrėžiama, kad ES teisės aktai nustato, kad turi būti užtikrinamas ilgaamžių atliekų tvarkymo finansavimas. Nenumačius finansavimo šaltinių, Lietuvai grėstų ES sankcijos. 

Energetikos ministerija siūlo numatyti, kad giluminiam atliekynui reikalingos lėšos būtų kaupiamos Rezerviniame fonde, kasmet pervedant į atskirą šio fondo sąskaitą ne mažiau kaip 25 proc. gautų į valstybės biudžetą valstybės valdomų įmonių dividendų.

Anot ministerijos atstovų, toks ilgalaikis ilgaamžių atliekų tvarkymo finansavimo sprendimas leis sukaupti pakankamą fondą giluminiam atliekynui įrengti. Pačios atliekyno statybos turėtų prasidėti apie 2056 metus.

Šiuo metu Ignalinos AE ilgaamžės atliekos yra saugomos laikinose saugyklose. Baigiantis laikino saugojimo terminui (iki 2066 metų), jos turės būti perkeltos į giluminį atliekyną.

Laiku neužtikrinus tinkamo giluminio atliekyno įrengimo finansavimo, vėluotų jo įrengimas, o tai reikštų, kad pasibaigus ilgaamžių atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jos turėtų būti perkrautos į naujus laikinuosius konteinerius. Energetikos ministerijos teigime, tai kainuotų mažiausiai bent 1,1 mlrd. eurų.

Visą laikinai saugomą panaudotą branduolinį kurą bei ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas į giluminį atliekyną planuojama perkelti bei jį užkonservuoti iki 2077 m. Vėliau šio objekto teritorijoje bus ribojamas žemės naudojimas ir nuolatos vykdomas aikštelės monitoringas.

Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, po to prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Tikimasi, kad Ignalinos AE bus galutinai uždaryta 2038 metais.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų.

44
Tegai:
Lietuva, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (69)
Dar šia tema
Baltijos šalys nesugėbėjo susitarti dėl Astravo AE elektros boikotavimo
Ekspertas: Lietuva rizikuoja būti izoliuota dėl padėties su Astravo AE
Uždarytoje Ignalinos AE nustatyta dešimt saugos reikalavimų pažeidimų
VSAT priminė apie draudimą virš Ignalinos AE skraidyti dronams
Stirna kelyje

Lietuvoje dėl stirnos žuvo automobilio vairuotojas

(atnaujinta 13:22 2021.02.26)
Staiga į kelią išbėgus stirnai, automobilio vairuotojas pabandė išvengti susidūrimo. Mašina nuvažiavo nuo kelio bei apvirto

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Kelmės rajone įvyko avarija išbėgus stirnai į kelio važiuojamąją dalį, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko ketvirtadienį, vasario 25 dieną, apie 15:20, kelio Tytuvėnai–Pakapė–Rėkyva 3-ame kilometre. Policijos duomenimis, automobilis "Audi A3", vairuojamas 1998 metais gimusio vyro, vengdamas susidūrimo su į kelio važiuojamąją dalį išbėgusia stirna, kliudė stirną, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir betoninę šiukšliadėžę bei apvirto.

Anot pranešimo, eismo įvykio metu sužalotas 1991 metais gimęs automobilio keleivis, kuris, suteikus med. pagalbą, gydomas ambulatoriškai, ir vairuotojas, kuris tą pačią dieną, apie 17:20, ligoninėje mirė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
avarija, Lietuva, stirna
Dar šia tema
Praėjusią savaitę apie į eismo įvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus pranešta 127 kartus
Rugsėjį aplinkosaugininkai daugiausia pranešimų gavo dėl įvykių su laukiniais gyvūnais
Klaipėda

Klaipėdietis nuteistas žiaurų elgesį su gyvūnu: dūrė peiliu kaimyno šuniui

(atnaujinta 12:26 2021.02.26)
Nuteistasis, nors ir neneigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiojo šuniui, teigė šitaip pasielgęs, nes gynė savo šunį nuo jį kandžiojusio kaimyno šuns

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, dėl ko šis po mėnesio nuo sužalojimų žuvo, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, praneša teismo spaudos tarnyba.

Šunį sužalojusiam vyrui paskirta 1 metų 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, o šuns šeimininkui iš nuteistojo priteista 1 010,70 eurų turtinės, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 700 eurų atstovavimo išlaidų.

"Klaipėdietis buvo nuteistas už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu: Naujųjų metų naktį daugiabučio namo kieme dūrė peiliu kaimyno vokiečių aviganio veislės šuniui į kryžkaulio sritį, tuo padarydamas žaizdą kryžkaulio srityje. Dėl tokių sužalojimų gyvūnas buvo suluošintas, o dėl patirto sužalojimo komplikacijų po mėnesio buvo eutanizuotas (žuvo)", — rašoma pranešime. 

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio skundus padavė ir nuteistasis, ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigė, kad jo šunį sužalojęs vyras turi būti nuteistas griežtesne bausme, nes jis yra konfliktiškas ir pavojingas, kelia grėsmę aplinkiniams, taip pat iki 2 000 eurų turi būti padidintas priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes dėl padaryto nusikaltimo tiek jis, tiek jo šeima patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus.

Savo ruožtu nuteistasis, nors ir neneigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiojo šuniui, teigė šitaip pasielgęs, nes gynė savo šunį nuo jį kandžiojusio kaimyno šuns. Nuteistasis taip pat prašė teismo patikrinti jį poligrafu, nes kitaip tiesa nebus atskleista, o nukentėjusysis ir liudytojas meluoja.

Karantinas Palangoje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisėjų kolegija atmetė abu apeliacinius skundus ir padarė išvadą, kad kaltininko dūris peiliu, suluošinęs gyvūną ir dėl patirtų sužalojimo komplikacijų pražudęs, nebuvo nulemtas pateisinamo būtinumo žaloti ar žudyti gyvūną.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis šią veiką padarė tyčia: teismas rėmėsi nukentėjusiojo ir įvykį iš balkono mačiusio, bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymais, pagal kuriuos nukentėjusiojo šuo priėjęs prie kaltinamojo šuns jį ramiai apuostė, nelojo, nekandžiojo, tačiau nuteistasis palinko visu kūnu prie didžiojo šuns, jį suėmė taip, kad šuo sucypė, o po įvykio sužalotas šuo ėjo labai sunkiai raišuodamas ir cypdamas.

Todėl paties nuteistojo pirminiai parodymai atmesti. Jo versija — jis bakstelėjo peiliuku siekdamas atskirti šunis ir pašalinti jo šuniui gresiantį pavojų, nes nukentėjusiojo šuo neva pribėgęs apžergė ir pradėjo kramtyti jo šuns nugarą.

Taip pat teismas nurodė, kad "poligrafu gauti duomenys neatitinka įstatyme įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes. Taigi tyrimas poligrafu gali būti pagalbinė priemonė išsiaiškinant ikiteisminio tyrimo kryptis, strategiją, tačiau ne veiksnys, lemiantis teismo sprendimą ar darantis jam įtaką".

Apygardos teismas nesutiko su nukentėjusiojo argumentais dėl griežtesnės bausmės skyrimo nuteistajam, motyvuojant tuo, kad nuteistasis — pavojinga, konfliktiška asmenybė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmę, atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo asmenybę.

Įvertinta ir tai, kad nors nuteistasis kaltės nepripažino, tačiau, nepaisant konfliktinių santykių su nukentėjusiuoju, apgailestavo sužalojęs gyvūną ir nurodė suprantantis, jog gyvūno savininkas dėl šuns netekties galbūt išgyvena. Aplinkybė, kad asmuo savo kaltę pripažino iš dalies, savaime negali bloginti jo teisinės padėties ar lemti griežtesnės bausmės paskyrimą.

Byloje taip pat nenustatyta pagrindo didinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nes nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo įvertinti tiek nukentėjusiojo, jo šeimos patirti dvasiniai išgyvenimai dėl savo augintinio netekties, tiek žalą padariusio asmens pozicija byloje, jo neteisėtų veiksmų pobūdis ir pasekmės, turtinė padėtis, atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Tegai:
žiaurus elgesys su gyvūnais, Klaipėda, teismas
Dar šia tema
Rastas be žinios dingusio Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus kūnas
Lietuvos policija autobuse pagavo vyrą, pranešusį apie bombą
Lietuvoje moteris peiliu sužalojo policininką
Sputnik V vakcina

Rusijos priešai bijo "Sputnik V" lyderystės, pareikšta investicijų fonde

(atnaujinta 12:55 2021.02.26)
Šiuo metu vakcinos efektyvumas siekia 91,6%, pažymima, jog vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Rusijos vakcinos nuo koronaviruso "Sputnik V" oponentai bando pakirsti pasitikėjimą ja, nes ji yra viena geriausių, ir jie jos tiesiog bijo, pareiškė Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas.

"Manau, kad galima kalbėti ne tik apie tarptautinį vakcinos "Sputnik V" pripažinimą, bet ir apie mūsų lyderystę pasaulyje... Turime būti kuklūs, bet sąžiningi. Mes turime vienus geriausių vakcinų pasaulyje, tai puikus Rusijos mokslininkų žygdarbis, mes turėtume tuo didžiuotis", — pasakė Dmitrijevas, parodos, skirtos Rusijos lyderystės istorijai virusologijos srityje, atidarymo metu Rusijos istorinės draugijos aikštelėje.

"Daugelis Rusijos priešų bandė pakirsti pasitikėjimą Rusija, tačiau mes suprantame, kad jie išleidžia tiek daug pastangų, kad pakirstų pasitikėjimą Rusijos vakcina, nes ji yra viena geriausių pasaulyje, ir jos tiesiog bijo", — įsitikinęs jis.

Mokslinis žurnalas "Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" pademonstravo aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos efektyvumas siekė 91,6%. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. Vakcinos "Sputnik V" naudojimą patvirtinto daugiau nei 30 šalių. Bendras šalių, kuriose įregistruota Rusijos vakcina, gyventojų skaičius yra daugiau nei 1,1 milijardo žmonių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, Sputnik V, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Suomiai paaiškino, kodėl renkasi "Sputnik V"
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė
Žiniasklaida: "Sputnik V" sugriovė Rusijos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" įvaizdį