Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Spalio pradžioje vyks Astravo AE avariją imituosiančios pratybos

74
(atnaujinta 22:05 2019.09.26)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas žada, kad gyventojai pratybų metu nepatogumų nepatirs

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Lietuvoje spalio 1-4 dienomis vyks valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, kurios imituos branduolinius ar radiologinius incidentus Baltarusijos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Anot vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, šių pratybų tikslas — patikrinti valstybės atsakingų institucijų pasirengimą reaguoti į galimą tokio pobūdžio nelaimę pagal atnaujintą Valstybinį gyventojų apsaugos planą.

"Kai kalbame apie Lietuvos gyventojų saugumą, ekstremaliųjų situacijų valdymą, atsakingų tarnybų ir institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir aiškus atsakomybių žinojimas yra būtinas. Tokios pratybos reikalingos tam, kad visos institucijos gebėtų tinkamai atlikti savo funkcijas ir užtikrinti visuomenės saugumą realaus pavojaus atveju", — pabrėžia Tamašunienė.

Per pratybas numatomas gyventojų apie galimą pavojų perspėjimo ir informavimo sistemos tikrinimas, planuojamas žmonių (pratybose dalyvaujančių savanorių statistų) evakavimas, dezaktyvavimas, jodo profilaktika, radiacinė žvalgyba.

Pagal Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinio ar radiologinio incidento atveju numatytas 24 institucijų dalyvavimas. Taip pat įsitrauks ir tos savivaldybės, kurios pagal planą patenka į 30 km — skubių apsaugomųjų veiksmų — zoną: Švenčionių r., Vilniaus r., Šalčininkų r., Varėnos r. savivaldybės, taip pat Zarasų r. ir Kalvarijos savivaldybės. Pratyboms Vilniaus miesto savivaldybė skirs civilinės saugos atstovą, kuris stebės ir vertins pratybų eigą.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojo, atliekančio departamento direktoriaus funkcijas, Mindaugo Kanapicko, pratybų metu bus mokomasi koordinuoti bendrus veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų apsaugą.

Pratybų eiga

Spalio 1-ąją, pirmą pratybų dieną, 10:15 bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo metu bus įjungiamos sirenos, gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjamieji pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Aktyviausi veiksmai pratybų metu vyks spalio 2 ir 3 dienomis. Spalio 2-ąją bus imituojamas gyventojų evakavimas — po 50 savanorių bus evakuojama iš Švenčionių r. savivaldybės į Zarasų r. savivaldybę, taip pat iš Vilniaus r. savivaldybės į Kalvarijos savivaldybę. Dar 50 savanorių bus laikinai perkeliami iš Šalčininkų r. savivaldybės į Varėnos r. savivaldybę.

Šią pratybų dieną numatomas ir stabiliojo jodo tablečių dalijimas, taip pat bus imituojamas dezaktyvavimas, dar kitaip švarinimas, įrangos parengimas, todėl gyventojai, nurodytose apylinkėse pamatę pareigūnus su apsaugomaisiais drabužiais, turėtų išlikti ramūs.

Spalio 3 dieną pratybose numatoma radiacinė žvalgyba iš oro, bus pasitelkti sraigtasparniai, taip pat numatoma vykdyti antžeminę radiacinę žvalgybą, bus tikrinamas aplinkos užterštumas.

Spalio 4 dieną Vidaus reikalų ministerijoje įvyks pratybų rezultatų apibendrinimas. Pratybų metu dalyvaus vertintojai ir stebėtojai iš užsienio — ekspertai iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Ekspertai pristatys savo vertinimus, vyks diskusija dėl pratybose nustatytų trūkumų ir tobulinimo galimybių.

Anksčiau panašaus pobūdžio pratybos bus suplanuotos rugsėjo 5 dienai. Tačiau vėliau jos buvo atšautos. Tada Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderkis teigė, kad mokymai buvo atšaukti dėl spalio mėnesį vyksiančių bendrų nacionalinių pratybų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE

Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo. Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Lietuva aktyviai priešinasi atominės elektrinės statybai, o šalies politikai susitikimuose su Europos valdžios atstovais bando įtikinti nepirkti energijos iš šios AE.

Minskas ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Baltarusijos valdžia pabrėžė, kad stotis statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.

Anksčiau istorikas ir politologas Armenas Gasparianas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad net jei avarija Baltarusijos AE įvyktų, jokios pratybos nepadės Lietuvai pasiruošti "galimai katastrofai".

Planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką šį rudenį, antrąjį — 2020 metais.

74
Tegai:
pratybos, Astravo AE, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
Nesibaigianti Lietuvos isterija dėl Astravo AE
Politologas: Vilnius stengiasi įvaryti gyventojams "okupacijos" baimę
Lietuva baiminasi, kad Latvija apgaudinėja elektros tiekimo klausimais
Ligoninė, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė dar du žmonės

(atnaujinta 15:51 2020.09.23)
Abu mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių ligų, bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė 89

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje mirė du koronavirusu užsikrėtę žmonės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų.

Vienam asmeniui COVID-19 liga buvo patvirtinta rugpjūčio 25 dieną, kitam — rugsėjo 22 dieną.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Iš viso COVID-19 liga Lietuvoje yra pasiglemžusi jau 89-ias gyvybes.

Trečiadienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, šiuo metu serga 1581 asmuo, 2246 — pasveiko. Per vakarykštę parą šalyje patvirtinti 73 koronaviruso (COVID-19) atvejai,

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Praėjusį šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Reaguojant į išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį
Nauji COVID-19 atvejai: 50 jų siejama su židiniais, 8 aplinkybės nežinomos
Lietuvoje per parą nustatyti 73 nauji koronaviruso atvejai
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Saulius Skvernelis

Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija

(atnaujinta 16:43 2020.09.23)
Nepaisant to, kad inauguruotas Aleksandras Lukašenka "neteko legitimumo", santykius su kaimynine valstybe Lietuva palaikys, pažymėjo Lietuvos premjeras

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prarado legitimumą "su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis", trečiadienį žurnalistams pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Trečiadienio rytą Nepriklausomybės rūmuose vyko Aleksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonija.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatas yra neteisėtas ir inauguracijos ceremonija to nepakeis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius  Lukašenkos inauguraciją įvertino  kaip "farsą". Pasak jo, pats įvykis nieko nekeičia — "buvęs prezidentas nuo to netampa mažiau buvusiu".

Trečiadiėnio spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, paklaustas, kaip Lietuva teisiškai vertins Aleksandro Lukašenkos statusą, sake, kad jis "neteko legitimumo", tačiau santykius su kaimynine valstybe Lietuva palaikys.

"Faktas tas, kad [Lukašenka - Sputnik] praranda legitimumą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bendradarbiavimo tarp atitinkamų institucijų valstybių, aišku, santykiai išlieka, diplomatiniai santykiai išlieka, bet bus panašiai kaip ir buvo su parlamento statusu – ne vienus metus buvo kvestionuojama arba nepripažįstamas parlamentas", – žurnalistams trečiadienį tvirtino premjeras.

Jis pažymėjo, kad tolimesnio bendravimo detales bus apsręstos kalbantis su Užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Baltarusijos prezidento spaudos sekretorė Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijai numatyto laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė naujienų agentūra "BelTa" pranešė, kad Lukašenka užėmė Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų