Lietuvos paštas

Lietuvos laiškininkai paštą pradėjo gabenti elektriniais dviračiais

27
(atnaujinta 08:28 2019.10.01)
Vieno elektrinio dviračio su nuo šalčio ir lietaus saugančiomis dviratininko striukėmis, specialiais garsine signalizacija apsaugotais dviračių krepšiais ir kitomis saugos priemonėmis kaina siekia daugiau nei tris šimtus eurų

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lietuvos laiškininkai pradėjo gabenti paštą elektriniais dviračiais, praneša Lietuvos pašto spaudos tarnyba.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, jie išklausė Lietuvos policijos ir Lietuvos pašto atstovų vedamus specialius dviračio eksploatacijos ir saugaus eismo kursus.

Tarnybiniai dviračiai bus išdalinti tiems laiškininkams, kurie jau dabar gyventojus aptarnauja savo asmeniniais dviračiais ir kurių darbo apylinkės pritaikytos šiai transporto priemonei.

Vilniuje elektriniu dviračiu važiuos 1, Panevėžyje — 6, Kaune — 7 laiškininkai.

Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas papasakojo, kad Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, kur laiškininkai važinėja elektriniais dviračiais. Tačiau tai nėra naujovė — Lenkijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Armėnijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje taip daroma ilgą laiką.

"Kiekvieno į projektą įtraukto miestelio pėsčiajam laiškininkui paskyrėme personalizuotą elektrinį dviratį, kuris yra pritaikytas laiškininko ūgiui ir svoriui, be to, dviračiais važinėsiantys mūsų darbuotojai gauna atšvaitus ir specialius dviračio šalmus, kurie atitinka jų galvos dydį, todėl kelyje jie bus matomi ir saugūs", — pasakė Sadauskas.

Dviračio krepšiuose įmontuota signalizacija, o jie patys yra įregistruoti specialiame registre, kuris gerokai palengvins dviračio paiešką jo vagystės atveju.

Iš Šiaulių dviračių gamintojos "Baltik vairas" buvo užsakyta 210 elektrinių dviračių Lietuvos paštui. Be modernios transporto priemonės laiškininkai bus aprūpinti nuo šalčio ir lietaus saugančiomis dviratininko striukėmis, specialiais garsine signalizacija apsaugotais dviračių krepšiais ir kitomis saugos priemonėmis.

Dviračių ir specialių krepšių vertė — 311,430 euro.

27
Tegai:
laiškininkai, dviratis, Lietuva, Lietuvos paštas
Dar šia tema
Mobilius laiškininkus pasieks apie šimtas tarnybinių automobilių
Buvusi Lietuvos pašto vadovybė įtariama 1,9 milijono eurų iššvaistymu
Kauno centrinis paštas paskelbtas kultūros paminklu
Kauno paštams modernizuoti bus skirta daugiau nei pusė milijono eurų
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Lagaminas, archyvinė nuotrauka

Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį

(atnaujinta 13:22 2020.09.23)
Daugiausia Lietuvos gyventojai keliavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Norvegiją, Estiją ir Daniją

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Į užsienį šių metų antrąjį ketvirtį keliavo 32,1 tūkst. šalies gyventojų, tai 93,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, praneša Statistikos departamentas.

Balandžio–birželio mėnesiais po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 22,7 mln. eurų, kas yra 92,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2020 metais antrąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 466 eurų. Vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 7,5 nakvynės.

Kelionių į užsienį skaičius antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 92,7 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 48,8 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 2,4 proc. visų kelionių, arba 99,3 proc. mažiau nei 2019 metų antrąjį ketvirtį.

Daugiausia keliauta į Latviją (11,3 tūkst., arba 23,2 proc. visų kelionių), Lenkiją (6,4 tūkst., arba 13,1 proc.), Vokietiją (6,1 tūkst., arba 12,5 proc.), Norvegiją (4,3 tūkst., arba 8,8 proc.), Estiją (3,2 tūkst., arba 6,6 proc.) ir Daniją (2,7 tūkst., arba 5,5 proc.).

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 31,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 962 tūkstančiai žmonių mirė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3932 ligos atvejai, 87 žmonės mirė.

Tegai:
statistika
Nord Stream-2 statybos

Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį

(atnaujinta 14:20 2020.09.23)
Kaip pažymėjo diplomatinės atstovybės vadovas, šiuo klausimu svarbų vaidmenį atlieka solidūs Varšuvos ekonominiai interesai

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkija priešinasi "Nord Stream-2", nes nori tapti Europos energetikos centru, sakė Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas.

"Rytų Europa, kaip sako Rusijos kritikai Vokietijoje ir JAV, nepritaria suartėjimui [tarp Maskvos ir Berlyno — Sputnik]. Svarbų vaidmenį atlieka solidūs ekonominiai interesai: pati Lenkija nori tapti Europos energetikos centru ir todėl priešinasi "Nord Stream-2". Nenoriu gilintis į Rusijos ir Lenkijos santykių detales. Tačiau mes, žinoma, apgailestaujame dėl antirusiškos politikos, kurią šiuo metu vykdo Varšuva. Deja, antirusiška refleksija yra labai paplitusi tarp Lenkijos elito", — cituoja RIA Novosti Nečajevo pareiškimą interviu laikraščiui "Berliner Zeitung".

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Tegai:
Rusija, Nord Stream-2, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijoje "Navalno byla" siejama su ataka prieš "Nord Stream-2"
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"