Laisvės kalvos maketas

Vilniuje "Laisvės kalvos" maketas buvo apipiltas raudonais dažais

91
(atnaujinta 11:46 2019.09.30)
Šiuo metu policija ieško sekmadienį įvykusio incidento kaltininkų. Chuliganų motyvai taip pat nežinomi

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lukiškių aikštėje, pačiame Vilniaus centre, esantis "Laisvės kalvos" maketas buvo apipiltas raudonais dažais, pranešė Lietuvos policija.

Incidentas įvyko sekmadienį, apie 17:00 val. Apie tai, kas įvyko, policijai pranešė praeiviai.

Aikštėje buvo įrengtas "Laisvės kalvos" maketas tam, kad miesto gyventojai galėtų susipažinti su nedidele visos būsimo memorialo kompozicijos dalimi. Pats projektas yra kalva su memorialine siena, sudaryta iš kelių "medžių" eilių, ant kurių bus nurodyti "laisvės kovotojų" slapyvardžiai. Autorių įkvėpė "partizanų" bunkeriai.

Monumentas Lukiškių aikštėje turėjo būti pastatytas praėjusių metų gruodį, tačiau dėl tų, kurie nesutinka su pasirinktu projektu, vėlavo. Daugelis norėjo aikštėje "Vyčio".

Lietuvoje "miško broliai" laikomi "didvyriais". Tai nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metais daugelis "miško brolių" palaikė fašistinę Vokietiją ir prisidėjo prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.

91
Tegai:
Lukiškių aikštė, Vilnius
Dar šia tema
Naujoji Noreikos lenta — kas ir kodėl ją pakabino?
Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena
Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime
Maxima

"Maximos" tinkle nuo kitų metų neliks akvariumų

(atnaujinta 15:12 2020.07.07)
Papildomai vietoje akvariumų atsiradusi erdvė prekybos centruose bus skirta atšaldytos ir vakuumuotos žuvies asortimentui, kuris bus praplėstas

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Kitų metų pradžioje "Maximos" tinklas visiškai atsisakys akvariumų, rašo parduotuvės spaudos tarnyba.

Nuo rugpjūčio 3 dienos gyvos žuvies prekyboje nebelieka visose lietuviško prekybos tinklo "Maxima" XX formato parduotuvėse, kuriose buvo įrengta po vieną arba du gyvos žuvies akvariumus. Iš viso bus atsisakyta 104 akvariumų. Tuo tarpu XXX/XXXX formato parduotuvėse akvariumų skaičius sumažės iki dviejų vienoje parduotuvėje — iš viso jų liks 28.

"Šių metų sausį paskelbėme apie planus palaipsniui atsisakyti gyvos žuvies akvariumų savo parduotuvėse. Pertvarkomose ir naujai statomose parduotuvėse akvariumai nebebuvo statomi, o vietoje jų pirkėjams siūlėme platesnį šaldytos žuvies asortimentą. Prasidėjus karantinui, turėjome perdėlioti prioritetus ir visą savo dėmesį skirti darbuotojų ir klientų saugumui", — sakė "Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pasak jos, pasibaigus karantinui, vėl buvo grįžta prie metų pradžioje keltų strateginių uždavinių.

"Šiemet mūsų pirkėjai dar galės įsigyti gyvų karpių Kalėdoms didžiausiose mūsų tinklo parduotuvėse, tačiau nuo 2021 metų pradžios visose "Maximos" parduotuvėse gyvos žuvies akvariumuose nebeliks — pirkėjams vietoje jos bus siūlomos alternatyvos", — teigė Dapkienė.

Papildomai vietoje akvariumų atsiradusi erdvė prekybos centruose bus skirta atšaldytos ir vakuumuotos žuvies asortimentui, kuris bus praplėstas.

2019 metais atšaldytos žuvies pardavimai augo 22 proc., palyginti su 2018 metais, daugiausia žuvies parduodama gruodžio mėnesį.

Tegai:
žuvis, akvariumas, Maxima LT
Dar šia tema
"Maxima" padarė nuolaidą populiariausioms prekėms Lietuvoje
Tyrimas parodė, kaip per metus pasikeitė pigiausių produktų krepšelio kaina
Karvė, archyvinė nuotrauka

Valstybė suteiks pagalbą su ekonominiais sunkumais susiduriantiems pieno gamintojams

(atnaujinta 15:15 2020.07.07)
Pagalba bus teikiama tik tiems pieno gamintojams, kurie iki birželio 30 dienos pateikė paraiškas šiai pagalbai gauti

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Pieno gamintojai, kurie nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių, sulauks valstybės pagalbos, praneša Žemės ūkio ministerija.

Pranešama, kad 27 122 gavėjams bus išdalinta 18,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pagalbos dydis — 77,80 Eur už pieninę karvę.

Pažymima, kad bendra valstybės pagalbos suma neatskaičius mokesčių vienam pieno gamintojui, įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju susijusius ūkio subjektus, negalės viršyti 100 tūkst. eurų.

Pagalba bus teikiama tik tiems pieno gamintojams, kurie iki birželio 30 dienos pateikė paraiškas šiai pagalbai gauti.

Pabrėžiama, kad pagalbos lėšas išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir planuojama, jog ši pagalba pieno gamintojus pasieks liepos mėnesio antrojoje pusėje.

Tegai:
parama, pieno produktai
Dar šia tema
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų
Atlikus 40 kratų įvairiomis valiutomis rastas milijonas eurų grynųjų pinigų
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, archyvinė nuotrauka

Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla

(atnaujinta 17:42 2020.07.07)
Estijos valdžia ir toliau riboja "Sputnik Estija" veiklą, pažeisdama žodžio laisvės principus. Apie tai tarptautinėje konferencijoje "Pasaulis per žiniasklaidos akiratį 2020 metais" kalbėjo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Renginyje dalyvavo Amerikos ir Europos "Sputnik" redakcijų atstovai. Be jų, konferencijoje pranešimus skaitė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Maria Zacharova, laisvai samdoma amerikiečių žurnalistė Eva Bartlett ir šveicarų rašytojas Guy Mettanas.

Viena pagrindinių konferencijos diskusijų temų buvo sistemingas spaudimas "Sputnik" atstovybėms Baltijos šalyse. Pasak Jelenos Čeryševos, "Sputnik Estija" tapo ryškiausių kovos su kitaip mąstančiais Baltijos regione pavyzdžiu.

"Mes pajutome administracinį spaudimą, ekonominę blokadą, politinę cenzūrą ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo grėsmę, — savo kalboje sakė Čeryševa. — Tik Estijos policija gali sau leisti laisvai aiškinti Europos sankcijas, taikydama asmenines ES sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai".

Visų pirma, Jelena Čeryševa priminė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos "Suntik Estija" svetainė veikia avariniu režimu. Agentūros darbuotojams teko išeiti iš darbo, nes valstybės policijos ir pasienio apsaugos departamentas jiems atsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai tęs bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia", jiems bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį "Europos sankcijų nesilaikymas". Pažeidimais Estijos valdžios institucijos laiko 2014 metais MIA generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui paskelbtas asmenines sankcijas. Tačiau pati agentūra iki šiol nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Pasak Čeryševos, ją gąsdina Europos požiūris "Sputnik Estija" atžvilgiu. "Briuselis tyli — ir tai nusikalstama tyla", — sakė žurnalistė. — Apskritai, jis atleidžia rankas kitoms šalims, kurios pradeda tyrinėti Estijos patirtį uždraudžiant Sputnik".

Vienintelis dalykas, kurį sugebėjo pasiekti agentūros redakcija, buvo iššaldyti mokesčių mokėjimus "Tai yra, mes ir toliau mokame mokesčius Estijos valstybei", — pabrėžė Jelena Čeryševa. — Tuo pat metu mokesčių departamentas visiškai uždarė prieigą prie mūsų įmonės elektroninės aplinkos. Tikiuosi, kad MIA "Rossija segodnia" ras išeitį, nes dabar svarbu sakyti tiesą būtent nacionalinėmis kalbomis".

Žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas mano, kad Europos struktūrų reakcija į leidinio blokavimą rodo, kad Baltijos šalyse nėra žodžio laisvės. "Vakaruose buvo girdėti tik nereikšmingi balsai dėl "Sputnik Estija", kad tai nepriimtina", — sakė Gasparianas. — Bet aš nematau didelio masto veiksmų šia tema".

Pasak eksperto, Europos organizacijos pasirinko nesikišimo poziciją tik todėl, kad kalbama apie Rusijos žiniasklaidą.

"Sputnik" persekiojimas daugelyje šalių tapo formalumu. Gal tada mes neteisingai suprantame žodžio laisvę? Gal reikėtų papildyti šią sąvoką, kad žodžio laisvė yra sąlyginis bet kokios tiesos ignoravimas iš mūsų pusės?" — baigdamas kalbą paklausė Gasparianas.

Gaspariano žodžius patvirtina faktas, kad "Sputnik" redakcija Prancūzijoje vis dar nėra akredituota prezidento žiniasklaidos komandoje ir negali lankytis Eliziejaus rūmuose. Apie tai pranešė agentūros atstovė Marija Lipatova.

"Tačiau reikia pažymėti, kad mes pirmieji iš prancūziškai kalbančių žiniasklaidos priemonių pradėjome kalbėti apie koronavirusą ir, nepaisant pandemijos, tęsėme darbą, —  teigė žurnalistė. — "Sputnik" korespondento filmuotą medžiagą savo pranešimams vėliau pasiimdavo pagrindinės Prancūzijos nacionalinės žiniasklaidos priemonės".

Marja Lipatova taip pat pridūrė, kad "Sputnik France" nuolat kaltinama melagingų žinių skleidimu, nors agentūra skelbia Rusijos politikų pareiškimų vertimus į prancūzų kalbą. Nepaisant to agentūros auditorija auga. "Be to, mes užsitarnaujame kolegų, kurie cituoja "Sputnik France", pasitikėjimą", — teigė Lipatova.

Konferencija "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" skirta dabartinei žurnalistikos būklei Rusijoje ir pasaulyje analizuoti. Dėl koronaviruso pandemijos liepos 7 dieną renginys vyko tarptautiniame "Rossija segodnia" multimedijiniame spaudos centre nuotoliniu būdu.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją