Karinis sraigtasparnis AS-365 Dauphin, archyvinė nuotrauka

Naktį kariuomenės sraigtasparnis ieškojo dingusių žmonių

53
(atnaujinta 11:19 2019.10.01)
Paieškos buvo nesėkmingos, apie antrą valandą nakties sraigtasparnis grįžo į paieškos ir gelbėjimo postą Nemirsetoje

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Antradienio naktį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 "Dauphin" ieškojo dingusių žmonių, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

"Rugsėjo 30 dienos vakarą, gavus policijos prašymą padėti ieškoti Šernų kaimo (Klaipėdos rajonas) miške dingusios moters, į orą pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 "Dauphin", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sraigtasparniui dar būnant ore gautas dar vienas prašymas apieškoti teritoriją Telšių rajono Varnių miestelio apylinkėse, kuriose esančiame miške dingo garbaus amžiaus vyras.

Iš oro apžvelgus abi vietoves ieškomi asmenys nerasti, apie 2 valandą nakties orlaivis grįžo į paieškos ir gelbėjimo postą Nemirsetoje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pirmadienį Klaipėdos rajono policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl dingusios be žinios Romos Petreikienės, gimusios 1970 metais.

Policija teigia, kad su dingusia moterimi artimieji negali susisiekti nuo sekmadienio, rugsėjo 29-osios. Moters automobilis rastas Šernų kaime, Klaipėdos rajone. Moteris yra šviesių, pečius siekiančių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengusi — nežinoma. Pasitelkus kinologą ir malūnsparnį vykdyta aktyvi paieška.

53
Tegai:
Lietuvos kariuomenė, dingęs be žinios, karinis sraigtasparnis
Ligoninė, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė dar du žmonės

(atnaujinta 15:48 2020.09.23)
Abu mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių ligų, bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė 89

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje mirė du koronavirusu užsikrėtę žmonės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Mirusieji priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų.

Vienam iš asmenų COVID-19 liga asmeniui buvo patvirtinta rugpjūčio 25 dieną, kitam – rugsėjo 22 dieną.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Iš viso COVID-19 liga Lietuvoje yra pasiglemžusi jau 89-ias gyvybes.

Trečiadienio duomenemis, šalyje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmuo, 2246 — pasveiko. Per vakarykštę parą šalyje patvirtinti 73 koronaviruso (COVID-19) atvejai,

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Praejusį šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Reaguojant į išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį
Nauji COVID-19 atvejai: 50 jų siejama su židiniais, 8 aplinkybės nežinomos
Lietuvoje per parą nustatyti 73 nauji koronaviruso atvejai
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Bombonešis B-52H Stratofortress ВВС JAV

Idėja "bombarduoti Kaliningradą" tampa JAV manija

(atnaujinta 15:36 2020.09.23)
Vašingtonas Baltijos šalyse atkakliai demonizuoja Rusijos eksklavą, siekia padidinti biudžetus ir gauti naujų užsakymų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Vašingtonas vėl pareiškė, kad reikia sutriuškinti Kaliningrado sritį, jei Europoje įvyktų karinis JAV ir Rusijos konfliktas, praneša "Rubaltic.ru".

Ataka prieš Kaliningradą virsta JAV karinės politikos manija. Vašingtonas Baltijos šalyse atkakliai demonizuoja Rusijos eksklavą, siekia padidinti biudžetus ir gauti naujų užsakymų. Lobistinė veikla pridengiama rūpinimusi NATO sąjungininkais, nors karinio konflikto Baltijos regione atveju šie sąjungininkai būtų sunaikinti pirmiausia.

"Nors Jungtinės Valstijos regione turi bazių ir sąjungininkų, milžiniškam kiekiui atsakomųjų priemonių, reikalingų, pavyzdžiui, norint nugalėti integruotą Kaliningrado oro gynybos sistemą, reikės didelio bombardavimo", — rašo Shane'as Praiswater'is, Amerikos demokratijų gynybos fondo karo analitikas.

"Norint apsaugoti demokratijas, reikia bombarduoti Kaliningradą", — sako jis.

Ką bendro su tuo turi Kaliningradas ir kokią grėsmę jis kelia "demokratijoms", karo analitiko manymu, nebūtina paaiškinti. Demokratijų gynybos fondo karo analitikas apsiriboja sausais skaičiavimais.

Amerikiečiams, norint prasiveržti pro oro gynybos sistemą, reikia 225 bombonešių. Šiuo metu Amerikos armijos balanse yra tik 140 tokių orlaivių, o Pentagonas planuoja iki 2040 metų padidinti orlaivių parką iki 175 bombonešių. To akivaizdžiai nepakanka norint nugalėti Kaliningrado sritį.

Todėl Pentagonui reikalinga ambicingesnė karinė tvarka. Būtina padidinti ginkluotę bombonešiais ir teikti pirmenybę "Rockwell B-1 Lancer" ir "Boeing B-52 Stratofortress" modeliams, nes "jie gali gabenti daugiau ginklų".

Tokia "karinė analizė" iš tikrųjų pasirodo esanti tikriausi "džinsai", tai yra, paslėpta reklama. Tik standartiniuose "džinsuose" amerikiečių namų šeimininkės įtikinamos pirkti skalbimo ploviklius ir avižinius dribsnius, o štai JAV karo pramonės kompleksas įtikina Pentagoną pirkti naujausius strateginius bombonešius.

Tai jau tampa įprasta, kai Vašingtono karo lobistai Kaliningrado sritį naudoja kaip pretekstą, norėdami gauti naujus karinius užsakymus ir padidinti biudžetus.

Vakarų klasikinė muzika — tuometinio JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje (EUCOM) vado Philip'o Breedlove'o kalba 2017 metais JAV Kongrese, kuriame jis pavadino Kaliningradą pirmuoju NATO kariuomenės taikiniu karinio konflikto su Rusija atveju.

Rusijos eksklavas tarp Lenkijos ir Lietuvos yra tvirtovė, per kurią Vakarų sąjungininkai turėtų prasiveržti. "Turime būti tikri, kad galime tai nugalėti", — aiškino generolas Kongreso nariams ir dėl to paprašė trigubai finansuoti jo EUCOM, kad Europoje būtų pakankamai pajėgų nugalėti Kaliningradą.

Atstovų rūmai palaikė Philip'o Breedlove'o biudžeto pasiūlymą.

Po trejų metų JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robert'as O'Brien'as pavadino Kaliningrado sritį "durklu Europos širdyje". Jis pateisino savo viršininko Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš kito susitarimo dėl nusiginklavimo ir abipusio karinio atgrasymo — Atviro dangaus sutarties. Rusijos regionas kelia karinę grėsmę Europai, todėl nereikėtų sulaikyti Amerikos gynėjų.

Idėja "bombarduoti Kaliningradą" tampa JAV manija.

Daugybė rangovų sukasi aplink šią idėją tikėdamiesi ką nors išpešti iš atitinkamų Vašingtono biudžetų — nevyriausybinių organizacijų, "demokratijų gynybos pagrindų". Pavyzdžiui, Džeimstauno fondas praėjusiais metais paragino šalia Rusijos sienos sukurti Lenkijos ir Amerikos karinę grupuotę, rengiantis NATO kariuomenei užgrobti Kaliningrado sritį.

Jei kyla klausimas, kodėl NATO pajėgos turėtų užgrobti Kaliningrado sritį, tikrai turi būti ištrauka apie sąjungininkų apsaugą. Juk "visi žino", kad Kaliningradas yra "durklas Europos širdyje", iš kurio Kremlius ruošia agresiją prieš Lenkiją ir Baltijos valstybes. Kad būtų išvengta jų okupacijos, JAV turi bombarduoti šį "nuskendusį Putino lėktuvnešį".

Tokie pokalbiai Rusijoje dažnai sukelia ironiją, nes akivaizdu, kad šie "kariai" nieko nebombarduos. Viskas, ko jiems reikia, yra papildyti karinį biudžetą, jie objektyviai aptaria Kaliningrado srities gynybos potencialą, todėl niekada ten nevažiuos.

Bet įsivaizduokite, kad Rusija nusprendė "atkurti" santykius su Vakarais, darydama nuolaidas ir kompromisus ne savo naudai, o viena iš tokių nuolaidų — Kaliningrado demilitarizacija. Žymiai sumažėja eksklavo gynybiniai pajėgumai, iš jo pašalinami "Iskander", uždaromas karinis aerodromas, o Baltijos laivynas perkeliamas arčiau Sankt Peterburgo.

Po to NATO ir Rusijos karinio konflikto liepsnose degs ne tik Kaliningrado sritis, bet ir jos kaimynai, kuriuos neišvengiamai palies šis konfliktas.

Nes Vašingtono karo lobistai turės kaip nors pagrįsti 65 papildomų strateginių bombonešių įsigijimo biudžetą. Ar jie buvo panaudoti bombarduojant Kaliningradą? Na, bombarduokite, kol jis nepradėjo okupuoti kaimynų.

O Kaliningrado sritis pagal dydį, švelniai tariant, nėra Sibiras. Jei aplink jį įsiliepsnos visapusiškas karinis konfliktas tarp Rusijos ir NATO, tai kartu su Kaliningradu bus subombarduota visa Lietuva, Latvija ir didelė Lenkijos dalis.

Taigi, kaimynai, ne mažiau nei patys kaliningradiečiai, turėtų melstis už kariuomenės grupę, dislokuotą Kaliningrado srityje.

Šios kariuomenės apsaugo ne tik Kaliningradą, bet ir jo kaimynus nuo jų iniciatyvumo, polinkio rengti karus, kad būtų sukurti kariniai sąjungininkų biudžetai.

Tegai:
Kaliningradas, Rusija, JAV
Dar šia tema
Tu-160 pasiekė skrydžio be nusileidimo nuotolio pasaulio rekordą
Amerikiečių ekspertas paaiškino, kodėl JAV negali bombarduoti Kaliningrado