Astravo AE

Ekspertas: visų Europos šalių tik Lietuvos netenkina Astravo AE

50
(atnaujinta 20:33 2019.10.01)
Viskas, ką pavyko pasiekti Vilniuje, priešinantis atominės elektrinės statybai netoli Astravo, — tai sugadinti santykius su kaimynais, mano energetikos ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos pretenzijos Baltarusijoje statomai atominei elektrinei (AE) yra nepagrįstos, nes net tarptautinė bendruomenė pripažino, kad ši AE atitinka tarptautinius saugos standartus, pareiškė Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva.

"Turiu pasakyti, kad "Rosatom" ir Baltarusija ėmėsi šio klausimo labai kruopščiai, nes beveik visose regiono šalyse, išskyrus Lietuvą, buvo surengti klausymai dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadinamo PAV", — pažymėjo ekspertas.

Anot jo, Lietuvoje buvo bandoma surengti tokius klausymus, įtraukiant valdžios atstovus ir visuomenę, tačiau kaskart Lietuvos valdžios iniciatyva šie klausymai buvo atšaukiami.

Kondratjevas pabrėžė, kad TATENA ir net pačių griežčiausių aplinkos standartų besilaikančios šalys pripažino statomos Astravo AE saugumą.

"Visoms regiono šalims, įskaitant šalis, kuriose taikomi labai griežti aplinkos apsaugos standartai, saugos reikalavimai branduolinėje srityje, tai ir Švedijai, ir pavyzdžiui, Norvegijai, nekyla klausimų, kaip saugos ir radiacijos kontrolės sistema bus organizuojama Baltarusijos AE. Astravo AE dabar atitinka visus TATENA keliamus reikalavimus, kuriuos nustato Europos atominės energijos bendrija, Baltarusijos nacionalinis reguliatorius..." — sakė jis.

Eksperto teigimu, siekdama "prastumti savo poziciją", Lietuva sugadino santykius ne tik su Rusija, bet ir su daugeliu ES partnerių, įskaitant Latviją.

Kondratjevas pažymėjo, kad anksčiau ar vėliau Lietuva turės užmegzti ryšius su kaimynais, tačiau vargu ar verta tikėtis preferencijos iš Baltarusijos už Astravo AE elektros energijos naudojimą.

"Nemanau, kad Lietuva sugebės iškelti klausimą prieš Baltarusiją būtent taip, kad kai kurios didžiosios preferencijos būtų iš Lietuvos, nes vis dėlto Lietuvos lobistinės galimybės Europos lygiu yra gana kuklios, palyginti su pasitraukimu nuo Rusijos. Vis dėlto tai yra skirtingi dydžiai, ir jei mes kalbame apie ekonominį bendradarbiavimą, ar tiesiog apie kultūrinius žmonių ryšius, Baltarusija su Rusija dabar turi daug daugiau bendro nei su Lietuva", — sakė jis.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kvietė Baltarusiją "nedelsiant įgyvendinti" tarptautinius saugos standartus Astravo atominėje elektrinėje. Jis priminė, kad Astravo AE saugumo klausimas keliamas visuose tiek dvišaliuose susitikimuose su ES valstybių vadovais, tiek ES institucijų formatais.

Lietuvos požiūris į Baltarusijos AE

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo Baltarusijos AE statybų fone. Atominė jėgainė statoma Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Lietuva kritikuoja statybas dėl pasirinktos aikštelės ir laikosi pozicijos, kad jėgainė yra nesaugi. 

Baltijos šalių politikai mano, kad Astravo AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau Vilniaus niekas nepalaikė.

Vilnius įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti elektrą iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad ji nekelia pavojaus kaimyninėms šalims.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad Astravo AE elektros energija būtų naudinga Lietuvai, kuri Europos Sąjungos prašymu uždarė Ignalinos AE. Dabar Lietuva yra priversta pirkti elektrą už didelę kainą. Padėtis blogėja ir dėl Baltijos šalių sprendimo pasitraukti iš BRELL energijos žiedo.

50
Tegai:
Europos Sąjunga, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (323)
Dar šia tema
Padėsime nafta ir dujomis: kaip Lietuva įkalbinėjo Minską ginčytis su Rusija
TS-LKD ragina šalies vadovus "nepulti savanoriškai į Kremliaus glėbį"
Lietuvos premjeras apgailestavo dėl prarasto laiko "kovoje su Astravo AE"
Grigeo Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą

(atnaujinta 14:33 2020.06.06)
 "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė nuotekų valymo sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį

VILNIUS, birželio - Sputnik. AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda" pasirašė naują trumpalaikę nuotekų valymo sutartį, kuri Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai įmonei atvėrė galimybę iš dalies atnaujinti veiklą.

Apie tai praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba.

"Klaipėdos vanduo" šių metų sausį bendrovei "Grigeo Klaipėda" išdavė griežtas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, ką įmonė turi atlikti, kad galėtų savo gamybines atliekas leisti į miesto nuotekų tinklus.

Kad AB "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį, patvirtino AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis pasakė, pasirašyta laikinoji sutartis, galiosianti vieną mėnesį. Tai leis įmonei atnaujinti veiklą.

"Esminis šios laikinosios sutarties skirtumas nuo ankstesnių keturių yra tas, kad atsiranda suminė tarša, tai reiškia, kad yra ribojama vienos paros ir vieno mėnesio suminė tarša. Tai reiškia, kad išnaudojus mėnesio taršą sklendė yra uždaroma ir nuotekos nepriimamos", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas.

Miesto valymo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo“, nuo sausio pradžios, valydami ir “Grigeo Klaipėda“ nuotekas, dirbo maksimaliais pajėgumais. 

Tuo metu "Grigeo Klaipėda" tarša viršijo normas, aptartas prisijungimo sąlygose. Įmonei atsisakius toliau valyti itin taršias kartono gamyklos nuotekas, pastaroji buvo priversta stabdyti veiklą.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Tegai:
Klaipėda, Grigeo
Dar šia tema
Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą
Lietuvoje pareikalauta tyrimo dėl galimo pavojingų atliekų slėpimo
Baltijos jūroje aptikta ilgesnė nei 30 kilometrų naftos dėmė
Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas
Stirna, archyvinė nuotrauka

Policijos automobiliui susidūrus su stirna, nukentėjo sulaikytoji

(atnaujinta 12:32 2020.06.06)
Automobilio sulaikymo patalpoje vežama moteris dėl galimo galvos sumušimo paguldyta į stebėjimo palatą

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Penktadienį Vilkaviškio rajone policijos automobilis susidūrė su staiga į kelį išbėgusia stirna, pranėša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko apie 23 valandą Vilkaviškio rajone, šalia Opšrūtų kaimo. Tarnybinis automobilis "VW Transporter", vairuojamas 25-erių Vilkaviškio rajono policijos pareigūno, susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusia stirna.

Per eismo įvykį susižalojo 38-erių automobilio sulaikymo patalpoje vežama sulaikytoji. Moteris suimta dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Nukentėjusioji dėl galimo galvos sumušimo paguldyta į stebėjimo palatą.

Tegai:
moteris, automobilis
Dar šia tema
Lietuvoje pastebėta stirna albinosė
Ukmergės policija išgelbėjo užmigusią vidury kelio pelėdą — video
Verslininkas iš Rusijos prisijaukino vilkus ir tapo Instagram žvaigžde
Lietuvos rezervate pastebėtos miško stirnos
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680