Cпецподразделение Aras

Vilniuje buvo įvestas planas "Skydas" dėl pranešimo apie sprogmenį

42
(atnaujinta 12:57 2019.10.03)
Sostinėje įsikūrusi bendrovė į elektroninį paštą gavo laišką su pranešimu, kad pastate yra sprogmuo, ir išpirkos reikalavimu

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Vilniuje trečiadienį, spalio 2 dieną, buvo įvestas planas "Skydas" dėl pranešimo apie sprogmenį vienoje iš sostinės bendrovių, praneša Lietuvos policija.

Pranešama, kad apie 16:00 Račių gatvėje esanti bendrovė į elektroninį paštą gavo laišką, kuriame rašoma, kad pastate yra sprogmuo. Piktadariai reikalavo išpirkos — bitkoinų už 20 tūkstančių dolerių.

Policija, reaguodama į pranešimą, įvedė planą "Skydas", tačiau sprogmenų bendrovėje nerado.

Dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso straipsnį "Didelės vertės turto prievartavimas". Nusikaltėliams gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

42
Tegai:
Vilnius, policija, Lietuva
Dar šia tema
"Aras" parodė naują antiteroristinių operacijų įrangą
Vilniaus rajone evakuoti apie 80 moksleivių dėl statybininkų rasto sprogmens
Parduotuvė

Klaipėdoje jaunuolių grupė sumušė pardavėją ir apvogė parduotuvę

(atnaujinta 11:50 2020.05.26)
Vagystę įvykdė du jaunuoliai ir viena mergina, nukentėjusi pardavėja dėl kūno sumušimų nugabenta į ligoninę

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Klaipėdoje jaunuolių grupė apvogė parduotuvę, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko gegužės 26-ąją, 1:44 nakties.

Anot policijos, į Taikos prospekte esančią parduotuvę užėjo du jaunuoliai ir viena mergina, kurie sumušė pardavėją ir pavogė alkoholinius gėrimus bei pinigus iš kasos aparato.

Pažymima, kad moteris dėl kūno sumušimų nugabenta į ligoninę.

Tegai:
Lietuva, Klaipėda, vagystė
Dar šia tema
Mutuoja ne tik koronavirusas. Lietuva bijo grįžti į niūriuosius 90-uosius
Vilniaus apskrityje sulaikyti trys vyrai, bandę apvogti parduotuvę
Klaipėdoje du vyrai buvo sužaloti bandydami įsibrauti į svetimą namą
Įžūlus apiplėšimas Lietuvos keliuose: nukentėjusysis atsidūrė ligoninėje
Daugiabučių namas

Mažeikiuose vyras pro langą išmetė du šunis

(atnaujinta 11:10 2020.05.26)
Incidento aplinkybės nustatomos, žiauriai su gyvūnais pasielgusio vyro kraujyje nustatyta 1,38 promilės alkoholio

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Mažeikių gyventojas įtariamas žiauriu elgesiu su gyvūnais, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Anot policijos, pirmadienį, gegužės 25 dieną, apie 19:00, Draugystės gatvėje vyras galimai pro langą išmetė du šunis. 1967 metais gimusiam vyrui buvo nustatytas 1,38 promilės girtumas.

Vyro atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Už tokį pažeidimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tegai:
žiaurus elgesys su gyvūnais, šuo, Mažeikiai
Kijevas

Brukingso institutas: Ukraina iššvaistė savo potencialą

(atnaujinta 11:40 2020.05.26)
Daugiau kaip pusei dešimtmečio praėjus nuo Vakaruose liaupsinamo Maidano perversmo, netgi ne rusiški informacijos šaltiniai, bet JAV mokslo įstaigos pripažįsta realybė: Ukraina iššvaistė savo 1991 metais turėtąjį vystymosi potencialą

Tai pareiškė Vašingtone įsikūrusęs Brukingso institutas.

Prarastas potencialas

Tokią diagnozę gegužės 20 dieną paskelbė minėtojo instituto atstovas Stivenas Paiferis, besispecializuojantis XXI amžiaus saugumo ir informacijos klausimais: anot jo, žlugus TSRS Ukraina turėjo "išsilavinusią darbo jėgą, vienus geriausių dirbamosios žemės plotų pasaulyje, strategines industrijas bei geografinį artumą reformas išgyvenusiai Vidurio Europai", — bet šių aplinkybių suteikto potencialo, deja, — "nerealizavo".

Dar daugiau: Paiferis pripažino, kad tiek 1994 m. Leonido Kučmos reformos, tiek Viktoro Juščenkos išrinkimas į prezidentus 2000 m., tiek puokštė XXI amžiuje Ukrainoje įvykusių "spalvotųjų revoliucijų" šiuo požiūriu tebuvo naujų pradžių imitacijos, kurios realiai nieko gero šalies vystymuisi neatnešė.

Dabartiniam Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui amerikiečių analitikas taip pat nepagailėjo kritikos: nors laimėjęs 2019 metų rinkimus su pažadais "pažaboti korupciją", Zelenskis šia linkme jokios iniciatyvos nerodo — nei Petro Porošenkos, nei kitų jau nebe tik Ukrainoje, bet visame pasaulyje kaip didžiausiems korupcionieriams žinomų veikėjų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn Zelenskis net neketina.

Kaip ir kitos buvusios Tarybų Sąjungos respublikos, 1991 metais Ukraina turėjo didžiulę pramoninę ir žemės ūkio bazę, puikiai išvystytas švietimo, sveikatos apsaugos sistemas; be to, Ukrainoje buvo per 50 milijonų gyventojų. O šiai dienai, ekonominiai krašto pagrindai yra pakirsti, infrastruktūra nualinta, tuo tarpu gyventojų sumažėję 10 milijonų.

Vakarams Ukrainos nereikia

Taigi, Brukingso institutas konstatavo realią situaciją: Ukraina tikrai iššvaistė savo turėtąjį potencialą. Tai nereiškia, kad jo visai neliko. Bet prarasta labai daug. Kita vertus — kuo ypatinga Ukraina? Regresas gi juntamas visose buvusiose tarybinėse šalyse. Tiesiog tiek Rusijoje, tiek kitose, prasidėjus XXI amžiui jis buvo vienaip ar kitaip sulėtintas, žodžiu — stabilizuotas. Tuo tarpu Ukrainoje nuosmukis pagreičio nepraranda. Tačiau reikia paklausti: kodėl?

TVF
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kaip ir Ukraina, Lietuva prarado kadaise galinga buvusią pramonę ir žemės ūkį. Regreso procesai taipogi panašūs. Bet Lietuva pragyvenimo lygio prasme Ukrainą lenkia ir šiaip yra stabilesnė. Šiuo požiūriu, lemiamas momentas — integracija į ES. Tiesa — ir didele kaina (t. y. gyventojų atidavimu Vakarų Europos šalims pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos pavidalu), ir periferijos, žodžiu — paribio statusu. Tačiau "auksinis milijardas" yra auksinis milijardas — ir prie jo prisiplakti bent kuriam laikui (kol eina ES pinigai — tai tikrai) iš tiesų pavyko.

Vis dėlto, Ukrainai toksai kelias uždaras dėl elementarios priežasties, kad šiame "Vakarų klube", netgi periferinių zonų požiūriu — vietų skaičius yra ribotas. Lietuva gi nedidelė, faktiškai jau mažiau kaip 3 mln. gyventojų valstybė. O Ukraina, kad ir kaip nukraujavusi, dar turi 40 milijonų gyventojų. Dalį jų ES neabejotinai įsisavins kaip tokią pat pigią darbo jėgą (pastaruosius keletą metų būtent tai ir vyksta). Bet kitų niekas neims — jie tiesiog nebus reikalingi, tuo tarpu Ukraina, arba kas iš jos liks — per didelė, kad būtų priimta į šį vakarietiškąjį "išrinktųjų klubą".

Beje, per didelė šiuo požiūriu yra ir Rusija, bet, atstumta Vakarų, su Vladimiru Putinu priešakyje ji renkasi vienaip ar kitaip, bet visgi savarankišką vystymosi vektorių. Tuo tarpu Ukraina ir apskritai, ir ypač dėl rusofobinės savo valdančiųjų sluoksnių politikos, tiesiog pastatė save į nepavydėtiną padėtį: norėdama, bet negalėdama įslysti į Vakarų pasaulį (nors ir jo periferiją), bet priešiškai žvelgdama į Rusiją, Ukraina tiesiog degraduoja ant akių.

Geopolitinis kontekstas

Kitas momentas — Maidanas. Apie jį, ryšium su Ukrainos išeikvotu potencialu, čia per daug nešnekama. Bet ir Porošenkos, ir Jaceniuko vykdyta tolimesnė privatizacijų politika, ir ES sienų atvėrimas problemas tik pagilino. O ir šį, ir kitus "spalvotų revoliucijų" atvejus reikia matyti realiame geopolitiniame kontekste, būtent: kaip Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, manipuliavimą Ukrainos vidaus politikos procesais, siekiant išplėsti bei įtvirtinti Rytų Europoje formuojamą antirusišką placdarmą.

Tebūnie prakeiktas tas nelemtas koronavirusas
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Nė nekalbant apie šiame, paskutiniajame perversme panaudotus neonacius, kaip ir fašizmo atgimimą Ukrainoje apskritai, įsidėmėtina, kad visos "spalvotosios revoliucijos" nuo pirmos iki paskutinės buvo tiesiogiai arba netiesiogiai JAV specialiųjų tarnybų kontroliuojami procesai, kurių pasėkoje tik viena oligarchų grupuotė keisdavo kitą, pagal seną gerą posakį: "Drakonas mirė — tegyvuoja Drakonas"...

Kaip beatrodytų keistą zoologiniams Ukrainos, kaip ir kitų Rytų Europos kraštų, nacionalistams, vienintelis realus kelias, kuriuo būtų įmanoma jei ir ne pilnai realizuoti buvusį krašto potencialą, tai bent išsaugoti, kas iš jo likę — tai santykių su Rusija normalizavimas ir savarankiškos, į nacionalinių interesų gynimą orientuotos politikos kryptis. Tačiau Ukrainoje nieko panašaus kol kas nematyti.

Ką tai sako Lietuvai?

Bet ką gi tai turi bendro su Lietuva? Gi, kaip minėta, pas mus padėtis žymiai geresnė, tad kam čia dar jaudintis? Reikia suprasti, kad pasaulis yra labai permainingas. Ir ES, ir NATO, kaip apskritai dabarties geopolitinė konfigūracija — ne amžini dalykai. Šiam momentui, Lietuva yra "prisiplakusi" prie Vakarų ir, šiuo požiūriu, palaiko savo valstybinį egzistavimą. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, pilnai gali patekti į panašią situaciją, žinoma, dėl savo dydžio — gerokai mažesniu masteliu.

Ukrainos atvejis ir mums, ir kitiems Rytų Europos kraštams rodo, kad Vakarams šios šalys įdomios tik kaip įrankiai saviems ekonominiams ar geopolitiniams interesams įgyvendinti, t. y. pasisemti pigios darbo jėgos arba formuoti minėtąjį  antirusiškąjį bloką, kurio epicentru tegali būti Lenkija.

Tokia realybė tegali paskatinti blaiviau mąstančius darytis išvadas apie tai, kas yra ir kur link šalį gali nuvesti JAV kuruojamų bei vietinių fašistėlių ir visokio plauko "demokratų" vykdomų "spalvotųjų revoliucijų" politika. Kažkam, be abejo, tai yra biznis, bet kas iš to paprastai liaudžiai? Į šį klausimą ir atsako už save kalbantis Ukrainos atvejis: nieko gero.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
ekonomika, Ukraina
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Politologas prognozuoja Zelenskio pabėgimą, jei sužlugs sandoris su TVF
Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje