Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Vilniaus oro uoste pasieniečiai demaskavo lietuviu apsimetinėjusį vyrą

31
(atnaujinta 13:49 2019.10.04)
Pirminiais duomenimis, suklastotais lietuviškais dokumentais užsienyje naudojosi Gruzijos pilietis

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Ketvirtadienį vakare Vilniaus oro uoste dirbę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gavo informacijos, kad iš Briuselio atskrendančiame orlaivyje yra iš Belgijos už ten padarytus teisės aktų pažeidimus išsiunčiamas vyras, rašoma VSAT pranešime.

Lėktuvo įgula pasieniečiams perdavė specialų voką, kuriame buvo minėto asmens dokumentai. Juos tikrinę VSAT pareigūnai nesunkiai nustatė, jog 31 metų lietuviui išduoti asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas yra visiškos klastotės.

Supratęs, kad įkliuvo, lietuviškai nekalbantis vyras prisistatė 31 metų Gruzijos piliečiu.

Manoma, kad užsienietis Belgijos pareigūnams pateikė suklastotą lietuvišką asmens dokumentą, buvo palaikytas lietuviu ir išsiųstas iš šalies.

Šio asmens VSAT pareigūnai neįleido į šalį. Naktį jis praleido tarnybinėse Vilniaus oro uosto pasieniečių patalpose, o penktadienį popiet turėtų būti išsiųstas iš Lietuvos reisu į Briuselį.

Belgijos pareigūnai toliau aiškinsis tikrąją vyro tapatybę ir rūpinsis jo išsiuntimu į kilmės šalį.

31
Tegai:
Gruzija, dokumetai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje (339)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė visureigį, gabenusį kontrabandines cigaretes
Iš Prancuzijos į Lietuvą: pasieniečiai rado vogtą namelį ant ratų
Pasieniečiai sulaikė dėl nusikaltimų ieškotus du lietuvius ir ukrainietį
Koronaviruso testas

Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių Lenkija

(atnaujinta 16:13 2020.08.10)
Tuo pačiu VSAT pažymi, kad žmonės keliautų atsakingai, nepamirštų dezinfekcinio skysčio bei veido kaukių, Taisyklingai dėvėtų jas ten, kur to reikalaujama, taip pat laikytųsi socialinio atstumo

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Nuo šiandien šalių, iš kurių atvykus privaloma izoliacija, sąrašas pasipildė 5 naujomis šalimis. Viena jų — didžiosios dalies lietuvių pamėgta Lenkija, savo Facebook paskyroje pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pranešime teigiama, kad dalijimąsi aktualia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija.

Tuo pačiu VSAT pažymi, kad žmonės keliautų atsakingai, nepamirštų dezinfekcinio skysčio bei veido kaukių, Taisyklingai dėvėtų jas ten, kur to reikalaujama, taip pat laikytųsi socialinio atstumo.

Užsienio šalių piliečiams, atvykstantiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16, privaloma 14 dienų izoliacija. Atvykusiems iš trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, — privaloma ir izoliacija, ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2265 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 501 asmenų, 1670 — pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 19,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 722 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lenkija, koronavirusas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Netikėtai didelė dalis pasveikusiųjų." Mokslininkai papasakojo apie COVID-19 imunitetą
ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių
Vilnius

Vilniaus savivaldybė skyrė 401 tūkst. eurų nukentėjusiam kultūros sektoriui

(atnaujinta 12:52 2020.08.10)
Pasak Vilniaus mero pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės, finansavimo skyrimu siekiama paskatinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių atsigavimą, gyvybingumą ir kultūrinių veiklų tęstinumą Vilniuje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Sostinės savivaldybė paskirstė 401 tūkst. eurų kultūros ir kūrybinių industrijų srities organizacijų veiklos palaikymui bei patirtiems nuostoliams dėl pandemijos kompensuoti. Apie tai pranešė Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Kaip informuoja savivaldybė, tai padės palaikyti 222 projektų veiklą, paskatins naujus kultūros projektus, saugesnį suplanuotų iniciatyvų įgyvendinimą, sustiprins mieste vyksiančius festivalius.

Paskelbus 2 atvirus konkursus, sulaukta 554 paraiškų. Ekspertų ir lėšų skyrimo komisijos atrinko paremti beveik pusė visų pateiktų projektų.

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių finansavimo konkurse buvo išskirtos 4 atskiros programos: kultūros inovacijų, kultūros eksporto skatinimo, aktyvaus kūrėjų ir atlikėjų palaikymo, saugaus darbo užtikrinimo. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kultūros sričiai nuostoliams, patirtiems dėl koronaviruso pandemijos, kompensuoti konkurse buvo viena bendra programa.

Pasak Vilniaus mero pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės, finansavimo skyrimu siekiama paskatinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių atsigavimą, gyvybingumą ir kultūrinių veiklų tęstinumą Vilniuje.

"Šiandien esame laimingi, galėdami padėkoti ir paskatinti kultūros įstaigų saviraišką, nes ji sustiprins ir atgaivins miesto kultūrą, įkvėps ir praturtins vilniečius ir mūsų miesto svečius", — sakė Tamošiūnaitė

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių finansavimo konkurso 1-3 programų vertinimo maksimalus balų skaičius buvo 39-40, o maksimali vienai paraiškai skiriama lėšų suma — 5 tūkst. eurų. 4-osios programos dalyviai maksimaliai galėjo surinkti 39-40 balų ir konkurse gauti iki 2000 eurų finansavimą. Iš 465 paraiškų finansavimas skirta 188 paraiškoms.

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kultūros sričiai nuostoliams, patirtiems dėl pandemijos, kompensuoti konkurse ekspertų komisija įvertino 89 paraiškas. Iš jų ekspertų ir lėšų skyrimo komisijos atrinko 34 paraiškas (38,2 % visų ekspertų vertintų paraiškų), kurioms skirtas 99 700 eurų finansavimas kompensacijoms.

Kompensacijos skirtos paraiškoms, kurios surinko 27 ir daugiau balų iš 30 balų maksimalios sumos. Kompensacijos paskirstytos pagal paraiškų turinį ir jose prašomas bei finansiniais dokumentais grindžiamas sumas.

Šis konkursas palaikys kultūros organizacijas, kurios dėl pandemijos negalėjo vykdyti arba privalėjo apriboti savo veiklas. Už patirtus nuostolius, jiems skirtos kompensacijos. Atšauktų kultūros kūrinių sklaidos užsienyje atveju kompensuojamos pasiruošimo sklaidai išlaidos, patirtos iki karantino ir karantino metu.

Abu konkursai buvo skelbiami birželio 22 dieną, o paraiškos buvo priimamos iki liepos 1 dienos.

Trečiojo konkurso "Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimas" paraiškos šiuo metu dar vertinamos ir lėšos stipendijoms bus paskirstytos bei rezultatai paskelbti 2020 metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.

Tegai:
pandemija, kultūra, Vilniaus savivaldybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Netikėtai didelė dalis pasveikusiųjų." Mokslininkai papasakojo apie COVID-19 imunitetą
Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą
Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje
Gitanas Nausėda

Nausėda kviečia ES lyderius įvertinti situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 17:37 2020.08.10)
Jo teigimu, nepavykus Baltarusijoje užtikrinti saugių, laisvų ir sąžiningų rinkimų, įvykusieji negali būti vertintini kaip demokratiški ir skaidrūs

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaikė Lenkijos premjero Mateušo Maroveckio kreipimąsi į aukščiausių ES institucijų — Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos — lyderius Ursulą von der Leyen ir Charlesą Michelį, raginant ES skirti atitinkamą dėmesį nerimą keliančiai padėčiai Baltarusijoje ir palaikyti Baltarusijos žmonių lūkesčius ir viltis, praneša Prezidentūra.

"Šiame etape būtina tarptautinės bendruomenės, ES parama Baltarusijos žmonėms, siekiantiems permainų savo šalyje. Remiu Lenkijos Premjero Mateuszo Morawieckio siūlymą surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl situacijos Baltarusijoje. Baltarusijos piliečių siekiai nusipelno tinkamo ES ir Vakarų sostinių dėmesio", — teigė Nausėda.

Pabrėžiama, kad naktį, iš rugpjūčio 9 į 10 dieną, Lietuvos ir Lenkijos vadovai kreipėsi į Baltarusijos valdžią, ragindami masinių protestų akivaizdoje laikytis demokratinių standartų, gerbti žmogaus ir piliečių teises, susilaikyti nuo jėgos panaudojimo.

Tačiau iš sekmadienio į pirmadienį, naktį, paskelbus preliminarius Baltarusijos Prezidento rinkimų rezultatus, nuaidėjo protestų ir susirėmimų su policija banga. Pažymima, kad tūkstančiai protestuotojų suimti ir dešimtys sužeisti.

Nausėdos teigimu, nepavykus Baltarusijoje užtikrinti saugių, laisvų ir sąžiningų rinkimų, įvykusieji negali būti vertintini kaip demokratiški ir skaidrūs.

"Rinkimuose nebuvo gerbiamos piliečių teisės, žodžio ir saviraiškos laisvės. Raginu Baltarusijos valdžią paleisti visus taikius protestuotojus, žurnalistus, pilietinės visuomenės atstovus, sulaikytus rinkimų metu, ir drauge su Lenkijos lyderiais kreipiuosi į ES institucijų vadovus, ragindamas aukščiausiu lygiu reaguoti į padėtį Baltarusijoje", — pabrėžė Prezidentas.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje