Rinkoje sparčiai auga atsiskaitymai negrynaisiais pinigais
(atnaujinta 10:24 2019.10.07)
Pasak Lietuvos banko valdybos nario, pasitikėjimą elektroninių mokėjimo priemonėmis padidins pradedami taikyti didesni saugumo reikalavimai jungiantis prie internetinės bankininkystėsVILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lietuvoje sparčiai auga mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka, praneša Lietuvos bankas.
Tam įtakos turi naujos, patogesnės mokėjimo paslaugos, inovacijos, kurias pritaiko bankai ir naujos rinkoje "FinTech" įmonės, praneša Lietuvos bankas.
"Atsiskaitymų prekybos vietose rinkoje dominuoja kortelės, tačiau joms lygiaverte alternatyva ateityje gali tapti momentiniai mokėjimai. Tam dar reikia papildomų techninių sprendimų, pagrįstų vienodais standartais. Jų atsiradimas neįmanomas be glaudesnio rinkos dalyvių bendradarbiavimo", — teigia Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos banko parengtoje mokėjimų rinkos apžvalgoje 2018 metais mokėjimo kortelių naudojimas padidėjo 19,5, kredito pervedimų — 9,2 proc.
Atsiskaitymas banko mokėjimo kortelėmis 2018 metais sudarė 58 proc. visų mokėjimų. Tačiau naudojantis mokėjimo kortelėmis, didžioji dalis lėšų (58 proc.) vis dar pasiimamos grynaisiais pinigais, o ne išleidžiamos atsiskaitant (42 proc.).
Praėjusiais metais, naudojantis Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis atlikta 567,8 mln. įmonių ir gyventojų mokėjimo operacijų — 14 proc. daugiau nei 2017 metais.
Taip pat elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, kuris atitenka vienam Lietuvos gyventojui, praėjusiais metais sudarė 203 (2017 metais — 176), euro zonos vidurkis — 266 operacijos.
"Nors vis dažniau mokame kortele, pervedame pinigus internetu ar mobiliuoju telefonu, tačiau pokytis vis tiek yra per lėtas, kad pasiektume euro zonos šalių vidurkį. Siekiant mokėjimų rinkos plėtros spartesnės pažangos, būtina didinti skaitmeninį ir finansinį visuomenės raštingumą, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Tam investuoti šioje srityje turėtų ir valstybė su savo ištekliais, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, ir verslas", — sakė Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak jo, pasitikėjimą elektroninių mokėjimo priemonėmis padidins pradedami taikyti didesni saugumo reikalavimai jungiantis prie internetinės bankininkystės.
Tyrimas: vasarį pigo pigiausių maisto produktų krepšelis
(atnaujinta 11:47 2021.03.02)
Palyginti su sausiu, vasarį pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 0,23 euro ir buvo 2,64 euro pigesnis nei pernaiVILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šių metų vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse sudarė 54,27 euro, praneša portalas Pricer.lt.
Palyginti su 2021 sausio mėnesiu, krepšelis atpigo -0,23 euro ir buvo 2,64 euro (4,6 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį.
Portalo duomenimis, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka "Maxima", "Norfa" antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje, "IKI" — trečioje. "Lidl" užima ketvirtą vietą, "Rimi" lieka penktoje vietoje, "E-Rimi" — šeštoje. Paskutinėje, septintoje vietoje lieka "Barbora".
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina sudarė 39,42 euro. Palyginti su 2021 metų sausio mėnesiu, krepšelio kaina sumažėjo 1,39 EUR (-3,4proc.), bet buvo 0,85 euro (2,2 proc.) didesnė už 2020 metų vasario mėnesio krepšelį.
Vasario mėnesio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa "IKI", antroje vietoje atsiduria "Rimi", trečioje "E-Rimi", ketvirtoje — "Barbora". "Norfa" atsiduria penktoje vietoje, "Maxima" — šeštoje.
Iš "Pricer.LT" stebimų 52 prekių kainų brango 22 prekės, pigo 29 prekės. Labiausiai brangusios prekės — juodoji arbata, juoda duona, saulėgrąžų aliejus, pigiausi avižiniai dribsniai, pomidorų sultys. Labiausiai pigo malta kiauliena, bananai, ryžiai, "Dvaro" varškė, pigiausios pomidorų sultys, dešra, kumpis ir sviestas. Be to pažymėta, kad po truputi pradeda brangti kiauliena ir vištiena.
"Po kainų šoktelėjimo sausį, vasario mėnesį augimas stabtelėjo. Ir matome, kad kainų augimą tinklai "stabdo" akcijomis. Atrodytų, kam to reikia, juk sausio mėnesį mažmeninės maisto prekių prekybos rodikliai, o ir 2020 metų rodikliai buvo geri. Tačiau, matyt, ne visi tinklai vienodai dalyvavo šiame augime — štai todėl IKI, RIMI ir Norfa pademonstruoja kiek didesnį, nei įprasta kaininį aktyvumą.
Kita priežastis — 2020 vasaris ir kovas maisto prekybininkams buvo labai geri — žmonės panikoje kaupė atsargas, todėl pirmas 2020 ketvirtis jiems buvo labai geras. Ir tie, ypač su reiklesniais akcininkais, kurie norės turėti geresnius negu 2020 metų pirmo ketvirčio rezultatus, tikrai turės pasistengti, kad parduotų daugiau", — daro išvadą analizės autoriai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per sausį dėl COVID-19 įvesto karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 15,4 proc., o maisto prekėmis prekiaujančių — padidėjo 2,1 proc. 2021 metų sausį, palyginti su 2020 metų sausiu, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 9,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių — sumažėjo 14,4 proc.
Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją
(atnaujinta 11:42 2021.03.02)
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras LukašenkaVILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Baltarusijos tyrimų komitetas inicijuoja buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos ekstradiciją.
©
Depositphotos / aaftab.sheikh@gmail.com
"Tichanovskaja šiuo metu yra ieškomų asmenų sąraše. Atitinkami jos ekstradicijos dokumentai buvo pateikti Generalinei prokuratūrai", — pranešė komiteto spaudos tarnyba.
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".