Vairavimas neblaiviam, archyvinė nuotrauka

Vairuotojo pažymėjimą "pragėręs" latvis pasieniečiams pateikė klastotę

27
(atnaujinta 12:43 2019.10.08)
Kalvarijos pasieniečiai sulaikė vilkiko vairuotoją Latvijos pilietį, pirminiais duomenimis, jo pateiktas latviškas vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Šeštadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Marijampolė - Suvalkai, patikrino iš Lietuvos į Lenkiją beišvykstantį vilkiką "Volvo FH" su puspriekabe, rašoma VSAT pranešime.

Transporto priemonės buvo paženklintos latviškais registracijos numeriais. Vilkiką vairavo 52 metų Latvijos pilietis.

Patikros metu VSAT pareigūnai nustatė, kad jo pateiktas Latvijos vairuotojo pažymėjimas yra, įtariama, klastotė. Netrukus Kalvarijos pasieniečiai išsiaiškino, kad vairuotojas savo tikrąjį pažymėjimą yra praradęs dėl to, kad Latvijoje vairavo apsvaigęs nuo alkoholio.

Už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, latviui buvo skirta 475 eurų bauda.

Dėl vairuotojo pažymėjimo suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu Varėnos pasienio rinktinėje jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Latvį pasieniečiai uždarė į areštinę. Jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 20-čiai dienų.

Vilkiką su puspriekabe pasiėmė į Kalvarijos užkardą iš Latvijos atvykę įmonės, kurioje dirbo sulaikytasis, atstovai.

27
Tegai:
vairuotojas, Latvija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje (376)
Dar šia tema
Prie sienos su Lenkija VSAT pareigūnai sulaikė du vogtus automobilius
Iš Anglijos išsiųstas lietuvis, turėjęs, įtariama, suklastotą vairuotojo pažymėjimą
Vilniaus oro uoste pasieniečiai demaskavo lietuviu apsimetinėjusį vyrą
COVID-19 testas

Penktadienį nenustatyta vieno nuteistųjų užsikrėtimo koronavirusu atvejo

(atnaujinta 10:37 2021.01.23)
Per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai, paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktadienį skaičiuojant duomenis nebuvo nustatyta nė vieno nuteistųjų naujo susirgimo COVID-19 atvejo, praneša Kalėjimų departamentas.


"Pagaliau galime įrašyti nulį užsikrėtusių nuteistųjų eilutėje. Kai yra keli tūkstančiai žmonių uždarose vietose, kur neįmanoma visų žmonių izoliuoti po vieną ar net po kelis, laisvės atėmimo įstaigose tenka imtis išskirtinių priemonių saugantis viruso protrūkių. Kaip rodo tyrimų statistika — jos pasiteisina", — sakė Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Kai kuriuose pataisos namuose jau ne pirmą parą nefiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų. Sergamumas kalinimo įstaigose, pasak Kalėjimų departamento atstovų, mažėja. Tiesa, vis dar nustatoma naujų atvejų dirbantiems bausmių vykdymo sistemoje. Per ketvirtadienį nustatyti 3 užsikrėtę COVID-19 darbuotojai.

Kalėjimo departamento atstovės minimos išskirtinės priemonės — sumažinti nuteistųjų kontaktai, teismo ir kiti teisiniai procesai keičiami į nuotolinius, pasimatymai su artimaisiais — į telefoninius pokalbius, nuteistųjų patalpos dezinfekuojamos, vėdinamos, užsikrėtusieji arba su jais turėjusieji kontaktus izoliuojami atskirai.

Pažymima, kad darbuotojų darbo grafikai pataisos namuose per pandemiją sudarinėjami taip, jog būtų užtikrintas kuo mažesnis darbuotojų tarpusavio kontaktas, organizuojamas darbas pamainomis. Darbuotojams, grįžtantiems po atostogų, atliekami COVID-19 testai. Nuolat pagal indikacijas testuojami ir darbuotojai, ir nuteistieji — per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai. Taip pat buvo paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.

Tegai:
koronavirusas, Kalėjimų departamentas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Ekonomistai papasakojo, kaip antroji pandemijos banga paveikė Lietuvos ekonomiką
PSO paaiškino "britiškosios" koronaviruso padermės sukeliamą mirštamumą
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje vis dar auga šiltnamio dujų emisijos

7
(atnaujinta 10:27 2021.01.23)
Lietuvoje 2019 metais daugiausia ŠESD į atmosferą išmetė transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvoje į atmosferą 2019 metais išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), arba apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais, praneša Aplinkos apsaugos ministerija. 

Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).

2019 metais daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.

Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.

Žaliasis kursas

Pagal Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams, iki 2030 metų šalis turi pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje. 

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 metais. 2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene. Suderintam NEKS planui pritarta Lietuvos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarime.

Europos Komisija galutinius integruotus valstybių narių NEKS planus 2021–2030 metams paskelbė 2020 m. balandžio 20 d.

Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai leidimų išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų.

7
Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Šalčiausiomis dienomis šalies vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau gamtinių dujų
Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo suvaldyta tarša
Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas