Ligoninės palata, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje vietų skaičius psichiatrijos įstaigose didesnis nei ES vidurkis

25
(atnaujinta 10:57 2019.10.10)
Kita Baltijos regiono šalis — Latvija — taip pat pateko į penketuką ir užėmė trečiąją vietą, o Estijoje šis skaičius yra mažesnis

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Remiantis "Eurostat" atliktu tyrimu, Lietuva patenka į penketuką tarp ES šalių, kuriose yra daugiausia vietų psichikos sveikatos įstaigose.

2017 metais šimtui tūkstančių ES gyventojų teko 69 ligoninių lovos, tai atitinka 14 proc. Per dešimt metų šis skaičius sumažėjo devyniais procentais.

Padėtis ES šalyse skirtinga. Didžiausias rodiklis užfiksuotas Belgijoje, kur 100 tūkst. žmonių tenka 136 lovos psichiatrinėse ligoninėse. Į penketuką taip pat pateko Vokietija (128), Latvija (125), Malta (114) ir Lietuva (99).

Estijoje šis skaičius yra mažesnis nei vidutinis ir sudarė 52 vienetus.

Žemiausi rodikliai buvo Italijoje (9), Kipre (21) ir Airijoje (34).

25
Tegai:
Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, ES, Lietuva, Eurostat
Dar šia tema
Lietuva — viena iš ES lyderių pagal moterų skaičių tarp mokytojų
Lietuva tapo ES lydere pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių
Iš visų Baltijos šalių Lietuvos gyventojai mažiausiai rūpinasi savo pensija
Koronavirusas

Septynios dešimties ligoninių Lietuvoje atnaujino darbą

(atnaujinta 15:56 2020.06.04)
Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Savo veiklą ėmė atnaujinti 7 iš 10 (beveik 72 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu aktyviausios Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos ligoninės, kurios atnaujino daugiau nei 80 procentų stacionarių paslaugų.

Vos trečdalį (32 proc.) ligoninių veiklą atnaujino Vilniaus apskrityje.

Klaipėdos apskrityje darbą atnaujina 39 (85 proc.) stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, Šaulių apskrityje — 8 (77,7 proc.), Kauno apskrityje — 20 (69 proc.), Telšių apskrityje — 5 (83 proc.), Utenos apskrityje — 7 (88 proc.), Panevėžio apskrityje — 15 (83 proc.), Alytaus apskrityje — 12 (71 proc.), Tauragės apskrityje — 4 (67 proc.), Marijampolės apskrityje — 3 (60 proc.), Vilniaus apskrityje — 10 (32 proc.).

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugu, kad vis daugiau gydymo įstaigų išgirsta prašymus atidaryti duris pacientams ir tai padaro. 

"Pagirtina, kad kai kurios gydymo įstaigos sureagavo į ministerijos kvietimą kuo greičiau atnaujinti veiklą. Juolab, kad karantino metu stacionarinių paslaugų apimtys buvo susitraukusios iki minimumo. Visgi nerimą kelia kai kurių ligoninių pasyvumas. Turime suprasti, kad pirmoji koronaviruso banga buvo sėkmingai suvaldyta, turime prisitaikyti ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Gydymo įstaigų steigėjai ir vadovai turi suprasti, kad prioritetas yra pacientų sveikata", — sakė jis.

Gydymo įstaigų veikla oficialiai atnaujinama yra tik tuo atveju, kai jos parengia, suderina su NVSC paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kaip turi būti užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Karantino metu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip paslaugos bus teikiamos pacientams — nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. 

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 1687. 1273 žmonės pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Utena, Panevėžys, Telšiai, Klaipėda, ligoninė, koronavirusas, Lietuva, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone
Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19
Studentai paskaitoje

Tyrimas atskleidė, kad aukštasis išsilavinimas svarbus kas antram šalies dvyliktokui

(atnaujinta 16:11 2020.06.04)
Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų, tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas, tai liudija Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenys.

Beveik 70 procentų dvyliktokų tėvų teigia, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą, tuo tarpu aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų.

Pasak STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, universitetinis išsilavinimas dažniau yra siejamas su gera ateitimi ir didesniu atlyginimu, o aukštasis mokslas kolegijose dvyliktokams siejasi su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.

Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų (labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos ir tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą), tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą.

"Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui yra sunkiau negu kitiems. Tai gali turėti įtakos socialinės atskirties augimui. Todėl socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos", — sakė Jakštas.

Be to, pastebimi ir reikšmingi skirtumai pagal lytį — aukštasis išsilavinimas svarbus 67 procentų merginų ir tik 39 procentų vaikinų.

STRATA duomenimis, dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su pozityviais dalykais, tuo tarpu koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis — šeštadaliui apklaustų dvyliktokų. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais. 

"Profesinės mokyklos per kelis praėjusius metus buvo modernizuojamos, atnaujintas mokymo turinys, į profesinių mokyklų valdymą aktyviau įtrauktas verslas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad profesinis mokymas išlieka mažai patrauklus dėl išankstinių nuostatų, kurias labai sudėtinga keisti. Tai ilgas ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas", — sakė STRATA analitikas.

Pasak Jakšto, nepakankamas ugdymas karjerai išlieka kliūtimi siekiant keisti vaikų ir jų tėvų nuostatas ir sudarant galimybes priimti informuotus ir įvertintus mokymosi ir karjeros sprendimus.

Tarp besimokančių dvyliktokų tik 46 procentai ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 procentai. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.

Praėjusiais metais studijas universitete pasirinko 36 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, kolegijoje — 21 proc., profesinio mokymo įstaigoje — 9 proc.

"Eurostato" duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi.

Tegai:
profesinio mokymo įstaigos, kolegija, universitetai, tyrimas, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV "karas" prieš "Nord Stream-2" gali sukelti skandalą

(atnaujinta 15:56 2020.06.04)
Dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti, nepaisant visų kliūčių, kurias sukelia Vašingtonas, pagrindinis klausimas — kada tai įvyks, mano ekspertas Jurijus Rykovas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Norint panaudoti "Akademik Čerskij" laivą tam, kad užbaigtų dujotiekio tiesimą, reikia papildomo apdirbimo. Tam Rusija turi Vakarų partnerių leidimą, tačiau tokie darbai reikalauja laiko, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vedėjas Jurijus Rykovas.

"Įvairioms sankcijos yra apeinamieji manevrai. Bet čia labai platus užmojis. <...> Manau, kad jis bus pradėtas eksploatuoti, tik klausimas kada. Visiems šiems dalykams reikia laiko išspręsti. Tada tai gali būti padaryta. nėra jokio draudimo dirbti teritoriniuose vandenyse. Tada niekas nepadės, bet aš manau, kad iki to neprieis, tai būtų didelis tarptautinis skandalas", — pažymėjo ekspertas.

JAV ketina išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą, praneša "Bloomberg", remdamasis plano projektu.

Įstatymo projekte numatyta, kad anksčiau įvestos ribojamosios priemonės bus taikomos visiems, kas prisideda prie vamzdžių klojimo ir draudimo darbų.

Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Austrijoje pakomentavo "Nord Stream-2" situaciją
"Nord Stream-2" likimas bus nuspręstas kitą savaitę
Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu