Vilnius, archyvinė nuotrauka

Demografinė kapituliacija: Lietuva laukia afrikiečių antplūdžio

125
(atnaujinta 16:16 2019.10.14)
Pabaltijys susitaikė su tuo, kad etniniai lietuviai, latviai ir estai pasmerkti išnykti, o jų vietą gali užimti tik migrantai, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Pabaltijyje spėjama, kad išeitis iš demografinės katastrofos gali būti Afrikos žmonių migracija į Baltijos šalis. Tai reiškia, kad šios šalys pripažįsta, jog lietuvių, latvių ir estų tautų nebegalima išgelbėti nuo išnykimo, "RuBaltic.Ru" medžiagoje rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Autorius pažymi, kad Baltijos šalys priklauso senstančioms valstybėms, kuriose kas ketvirtas gyventojas yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Be to, Baltijos šalys pirmauja pagal gyventojų mirtingumą, o Jungtinės Tautos (JT) prognozavo, kad iki amžiaus pabaigos šiose šalyse gali likti mažiau nei milijonas žmonių.

Baltijos šalyse reguliariai vyksta renginiai, kuriuose vietos politikai ir ekspertai aptaria pastarųjų metų demografinę katastrofą.

"Pavyzdžiui, Lietuvoje kai kurie tikisi, kad demografinę spragą užpildys žmonės iš Afrikos, kurie iki amžiaus vidurio milijoninėmis miniomis bėgs į Europą dėl vandens trūkumo ir globalinio atšilimo", — teigė Nosovičius.

Eksperto manymu, Baltijos šalyse susitaikė su tuo, kad etniniai lietuviai, latviai ir estai yra pasmerkti išnykti. Baltijos valstybių viltys ištaisyti demografinę situaciją yra susijusios su migrantų antplūdžiu, o ne su reemigracija ir gimstamumo skatinimu.

"Tiesą sakant, visos pastarųjų dvejų metų kalbos tėra apie tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos demografinės krizės piko pabaiga susijusi tik su ukrainiečių antplūdžiu į Baltijos šalis. <...> Tačiau darbo migrantai — ypač nepatikimas gyventojų skaičiaus augimo veiksnys", — mano straipsnio autorius.

Nosovičius pažymėjo, kad tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija domisi pigia darbo jėga iš rytinių Europos pakraščių. Po to, kai šios šalys supaprastins ukrainiečių darbo migracijos taisykles, migrantai vyks dirbti ten, palikdami Baltijos šalis su jų mažais atlyginimais, sakė ekspertas.

"Todėl atsiranda tokių egzotiškų prielaidų, kad Lietuvai ir jos "seserims" padės globalinis atšilimas ir atogrąžų Afrikos gyventojų perteklius. Tiesą sakant, tai yra demografinė kapituliacija: pripažinimas, kad Baltijos šalys nebegali išlaikyti jaunimo, neįtikins jų likti namuose ir kurti šeimas tėvynėje", — rašo Nosovičius.

Ekspertas pabrėžė, kad užuot užsiėmusios socialine politika, Baltijos šalių valdžios institucijos ieško "rusų šnipų" ir kovoja su "Kremliaus propaganda".

Jau keletą dešimtmečių Lietuvoje karaliauja demografinė krizė. 2015 metais šalyje buvo 2 921 920 žmonių, 2016 metais — 2 888 558, 2017 metais — 2 847 900, 2018 metais — 2 808 901 žmogus. 2019 metų pradžioje gyveno 2 793 986 žmonės.

Remiantis pesimistine JT prognoze, iki 2100 metų pabaigos Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 960 tūkst.

Anksčiau buvo pranešta, kad rugsėjį iš Lietuvos išvyko rekordinis gyventojų skaičius — 2428 žmonės. Paskutinį kartą toks didelis skaičius buvo pastebėtas 2017 metų rugsėjį — rodiklis buvo panašus į dabartinį.

125
Tegai:
gyventojų skaičius, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Gydytojas iš Lietuvos paaiškino, kodėl medikai išvyksta iš šalies
Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai
Estija atšaukė nemokamas vizas ukrainiečiams
Pinigai

Užimtumo tarnyba sukūrė socialinės paramos kortelę ieškantiems darbo

(atnaujinta 09:56 2021.03.05)
Pažymima, kad tapti naujai startavusio projekto partneriais kviečiamos socialinę pagalbą teikiančios organizacijos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Užimtumo tarnyba (UŽT) sukūrė Socialinės pagalbos žemėlapį, kuris padės darbo ieškantiems asmenims, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba, praneša UŽT.

"Šį informacijos žemėlapį pirmiausia kūrėme galvodami apie Užimtumo tarnybos klientus, kuriems vien tik darbo pasiūlymas dažniausiai neužtikrina sklandaus grįžimo į darbo rinką — jiems būtina įvairialypė pagalba. Šiame žemėlapyje kaupiama informacija apie socialinės pagalbos tiekėjus norime pasidalinti su visais jos ieškančiaisiais, todėl projektas jau prieinamas viešai, mūsų interneto svetainėje", — teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Indrė Sevostjanova.

Pažymima, kad tapti naujai startavusio projekto partneriais kviečiamos socialinę pagalbą teikiančios organizacijos. 

Teigiama, kad socialinės pagalbos žemėlapis prieinamas internete be registracijos, o juo naudotis lengva ir patogu.

Tuo pačiu, pasirinkus savivaldybę, pateikiama informacija, kokios organizacijos teikia socialinę pagalbą jos teritorijoje.

"Pažymėjus konkrečios paslaugos tipą, galima sužinoti, kur arčiausiai veikia organizacijos, galinčios padėti. Dar daugiau: pagal norimą raktinį žodį pateikiamos visos atitinkamoje srityje dirbančios organizacijos, o ieškant specifinei grupei teikiamų paslaugų — pavyzdžiui, asmenims su negalia, grįžusiems iš įkalinimo įstaigos ar kita — įdiegti detalios paieškos filtrai", — teigiama pranešime.

Socialinės pagalbos žemėlapis sukurtas įgyvendinant atvejo vadybos modelį, kuriame reikalingos koordinuotos, integruotos paslaugos, skirtos kompleksinių problemų turinčių asmenų pagalbai.

Tegai:
darbas, socialinė parama, Užimtumo tarnyba
Klaipėda

Atnaujina Smiltynės perkėlos eksploatacija

(atnaujinta 09:54 2021.03.05)
Teigiama, kad atnaujindama darbą Senojoje perkėloje Klaipėdos centre, įmonė ėmėsi papildomų karantino saugumo reikalavimų

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. "Smiltynės perkėla" Senoji perkėla, esanti Klaipėdoje atnaujina veiklą, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad perkėla atidaroma po žiemos sezono augant keleivių srautams.

Teigiama, kad atnaujindama darbą Senojoje perkėloje Klaipėdos centre, įmonė ėmėsi papildomų karantino saugumo reikalavimų.

Tuo pačiu, ribojamas keleivių skaičius keltuose, nuolatos dezinfekuojami keltai ir kasų įranga, uždaryti keltų keleivių salonai, keltuose įrengti dezinfekcinio skysčio stovai ir informaciniai ženklai, sužymėtos lauko deniuose esančios sėdimos vietos, krantinėse reguliuojami keleivių srautai.

"Laisvėjant karantino apribojimams ir šylant orams, Naujojoje perkėloje, kuri per žiemą dirbo be pertrūkių, pastebime aktyvesnį žmonių judėjimą ir klientų srauto padidėjimą. Todėl nusprendėme atidaryti ir Senąją perkėlą. Klientus raginame būti atsakingais ir laikytis visų karantino taisyklių bei saugumo reikalavimų", — teigia bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Pažymima, kad keliantis keltais keleiviams svarbu nesibūriuoti, laikytis 2 m atstumo, dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, dezinfekuoti rankas.

Pranešime teigiama, kad Senojoje perkėloje nuo penktadienio maršrutu Klaipėda–Smiltynė–Klaipėda kursuos keleivinis keltas "Nida". Keltas kursuos kas valandą nuo 7 iki 19 val.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, keltas, Smiltynė, Klaipėda