Vilnius, archyvinė nuotrauka

Demografinė kapituliacija: Lietuva laukia afrikiečių antplūdžio

121
(atnaujinta 16:16 2019.10.14)
Pabaltijys susitaikė su tuo, kad etniniai lietuviai, latviai ir estai pasmerkti išnykti, o jų vietą gali užimti tik migrantai, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Pabaltijyje spėjama, kad išeitis iš demografinės katastrofos gali būti Afrikos žmonių migracija į Baltijos šalis. Tai reiškia, kad šios šalys pripažįsta, jog lietuvių, latvių ir estų tautų nebegalima išgelbėti nuo išnykimo, "RuBaltic.Ru" medžiagoje rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Autorius pažymi, kad Baltijos šalys priklauso senstančioms valstybėms, kuriose kas ketvirtas gyventojas yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Be to, Baltijos šalys pirmauja pagal gyventojų mirtingumą, o Jungtinės Tautos (JT) prognozavo, kad iki amžiaus pabaigos šiose šalyse gali likti mažiau nei milijonas žmonių.

Baltijos šalyse reguliariai vyksta renginiai, kuriuose vietos politikai ir ekspertai aptaria pastarųjų metų demografinę katastrofą.

"Pavyzdžiui, Lietuvoje kai kurie tikisi, kad demografinę spragą užpildys žmonės iš Afrikos, kurie iki amžiaus vidurio milijoninėmis miniomis bėgs į Europą dėl vandens trūkumo ir globalinio atšilimo", — teigė Nosovičius.

Eksperto manymu, Baltijos šalyse susitaikė su tuo, kad etniniai lietuviai, latviai ir estai yra pasmerkti išnykti. Baltijos valstybių viltys ištaisyti demografinę situaciją yra susijusios su migrantų antplūdžiu, o ne su reemigracija ir gimstamumo skatinimu.

"Tiesą sakant, visos pastarųjų dvejų metų kalbos tėra apie tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos demografinės krizės piko pabaiga susijusi tik su ukrainiečių antplūdžiu į Baltijos šalis. <...> Tačiau darbo migrantai — ypač nepatikimas gyventojų skaičiaus augimo veiksnys", — mano straipsnio autorius.

Nosovičius pažymėjo, kad tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija domisi pigia darbo jėga iš rytinių Europos pakraščių. Po to, kai šios šalys supaprastins ukrainiečių darbo migracijos taisykles, migrantai vyks dirbti ten, palikdami Baltijos šalis su jų mažais atlyginimais, sakė ekspertas.

"Todėl atsiranda tokių egzotiškų prielaidų, kad Lietuvai ir jos "seserims" padės globalinis atšilimas ir atogrąžų Afrikos gyventojų perteklius. Tiesą sakant, tai yra demografinė kapituliacija: pripažinimas, kad Baltijos šalys nebegali išlaikyti jaunimo, neįtikins jų likti namuose ir kurti šeimas tėvynėje", — rašo Nosovičius.

Ekspertas pabrėžė, kad užuot užsiėmusios socialine politika, Baltijos šalių valdžios institucijos ieško "rusų šnipų" ir kovoja su "Kremliaus propaganda".

Jau keletą dešimtmečių Lietuvoje karaliauja demografinė krizė. 2015 metais šalyje buvo 2 921 920 žmonių, 2016 metais — 2 888 558, 2017 metais — 2 847 900, 2018 metais — 2 808 901 žmogus. 2019 metų pradžioje gyveno 2 793 986 žmonės.

Remiantis pesimistine JT prognoze, iki 2100 metų pabaigos Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 960 tūkst.

Anksčiau buvo pranešta, kad rugsėjį iš Lietuvos išvyko rekordinis gyventojų skaičius — 2428 žmonės. Paskutinį kartą toks didelis skaičius buvo pastebėtas 2017 metų rugsėjį — rodiklis buvo panašus į dabartinį.

121
Tegai:
gyventojų skaičius, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Gydytojas iš Lietuvos paaiškino, kodėl medikai išvyksta iš šalies
Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai
Estija atšaukė nemokamas vizas ukrainiečiams
Gydytojas apsauginiame kostiume

Tyrimas: COVID-19 dažniau užsikrečia medikės moterys, bet dauguma mirusiųjų vyrai

(atnaujinta 16:01 2020.06.06)
Nuo pandemijos pradžios iki gegužės 8 dienos medicininėje literatūroje aprašyti 152 888 medikų užsikrėtimo atvejai ir 1413 medicinos darbuotojų mirčių

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius savo paskyroje Facebook pristatė neseniai atliktą gydytojų užsikrėtimo COVID-19 infekcija statistiką. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tyrėjų komandos iš keliolikos šalių atlikta analizė apima laikotarpį nuo pandemijos pradžios iki 2020 gegužės 8 dienos. Per šį laikotarpį medicininėje literatūroje aprašyti 152 888 medikų užsikrėtimo atvejai ir 1413 medicinos darbuotojų mirčių. 

Kasiulevičius pažymi, kad kadangi trūksta tam tikrų duomenų apie visus šia infekcija užsikrėtusius medikus, analizuota tik apie 20 procentų šios informacijos, tačiau ji irgi pakankamai aiškiai atskleidžia situacijos rimtumą. 

Tyrimas rodo, kad COVID-19 infekcija dažniau užsikrečia medikės moterys (71 proc.). Tikėtina, kad tai yra todėl, kad sveikatos apsaugos sistemoje moterų daugiausia, pvz. slaugytojos sudaro absoliučią daugumą. 

Nors užsikrėtusių daugiausia moterų medikių, tačiau 70 procentų mirusių dėl COVID-19 yra medikai vyrai, daugiausia gydytojai, rašo Santaros klinikų šeimos gydytojas. 

"Medikų mirtys apima įvairaus amžiaus kategorijas. Jauniausia mirtis - 18 metų medicinos studento. Bet didžiausias procentas mirusių medikų virš 50 metų, ypač virš 70. Tuo tarpu 50-59 metų amžiaus grupėje pasaulyje dėl COVID-19 mirusių medikų buvo daugiausia", - rašo Kasiulevičius.

Gegužės 8 dienos duomenimis Europoje buvo aprašyti 119 628 medikų užsikrėtimų atvejai ir 712 mirčių. Pasak gydytojo, šiandien situacija Europoje stabilizavosi ir infekcija pasislinko į Amerikos žemyną.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Tegai:
COVID-19, tyrimas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius paragino visiems užtikrinti vakcinos nuo COVID-19 prieinamumą
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Ištyrus COVID-19 protrūkį, Marijampolės ligoninės direktorė atleista iš darbo
Grigeo Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą

(atnaujinta 14:33 2020.06.06)
 "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė nuotekų valymo sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį

VILNIUS, birželio - Sputnik. AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda" pasirašė naują trumpalaikę nuotekų valymo sutartį, kuri Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai įmonei atvėrė galimybę iš dalies atnaujinti veiklą.

Apie tai praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba.

"Klaipėdos vanduo" šių metų sausį bendrovei "Grigeo Klaipėda" išdavė griežtas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, ką įmonė turi atlikti, kad galėtų savo gamybines atliekas leisti į miesto nuotekų tinklus.

Kad AB "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį, patvirtino AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis pasakė, pasirašyta laikinoji sutartis, galiosianti vieną mėnesį. Tai leis įmonei atnaujinti veiklą.

"Esminis šios laikinosios sutarties skirtumas nuo ankstesnių keturių yra tas, kad atsiranda suminė tarša, tai reiškia, kad yra ribojama vienos paros ir vieno mėnesio suminė tarša. Tai reiškia, kad išnaudojus mėnesio taršą sklendė yra uždaroma ir nuotekos nepriimamos", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas.

Miesto valymo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo“, nuo sausio pradžios, valydami ir “Grigeo Klaipėda“ nuotekas, dirbo maksimaliais pajėgumais. 

Tuo metu "Grigeo Klaipėda" tarša viršijo normas, aptartas prisijungimo sąlygose. Įmonei atsisakius toliau valyti itin taršias kartono gamyklos nuotekas, pastaroji buvo priversta stabdyti veiklą.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Tegai:
Klaipėda, Grigeo
Dar šia tema
Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą
Lietuvoje pareikalauta tyrimo dėl galimo pavojingų atliekų slėpimo
Baltijos jūroje aptikta ilgesnė nei 30 kilometrų naftos dėmė
Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas