Vizito pas medikus metu, archyvinė nuotrauka

SAM: gydymo įstaigos bus palankios senjorams

19
(atnaujinta 19:01 2019.10.14)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, norėdamos išlikti, ligoninės turi įgyti specifinių žinių, išmokti dirbti su vyresnio amžiaus pacientais ir bendradarbiauti su jų artimaisiais

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Nuo šiol Lietuvoje norint oficialiai gauti Vyresnio amžiaus žmonėms palankios gydymo įstaigos statusą, privalu atitikti tam tikrus reikalavimus — nuo organizacinės kultūros iki fizinės aplinkos pritaikymo, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija .

Pavyzdžiui, kiekvienos gydymo įstaigos personalas, dirbantis pagal vyresnio amžiaus žmonėms palankią politiką, turi būti baigęs specialius mokymus. Tokie mokymai apima pagrindines vyresnio amžiaus žmonėms būdingas patologijas (kritimus, šlapimo nelaikymą, nejudamumą, atminties sutrikimus (demenciją) ir depresiją), bendravimo su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais klausos, regos, judėjimo sutrikimų, ypatumus ir klinikinės etikos principus.

Tyrimai ir gydymo procesai taip pat turi būti pritaikyti, atsižvelgiant į senėjimo fiziologiją. Taip pat numatoma, kad tokiose įstaigose senjorams gydymo paslaugos būtų teikiamos prioritetine tvarka, dirbtų gydytojas geriatras, o vyresnio amžiaus pacientų klausimus kuruotų specialiai tam dirbantis koordinatorius.

Atitinkami reikalavimai taikomi ir senjorams palankių gydymo įstaigų erdvėms bei įrangai. Tokioje įstaigoje turėtų būti atskiras įėjimas vyresnio amžiaus asmenims, plačios durys, kiekviename aukšte įrengti erdvūs liftai, neslidi grindų danga, tinkamas apšvietimas, gerai matomos, įskaitomos ir aiškios nuorodos, įrengtos rampos ir bėgeliai neįgaliųjų vėžimėliams užvažiuoti, specialiai pritaikyti baldai. Taip pat įstaigos parkavimo aikštelėje turėtų atsirasti specialios vietos vyresnio amžiaus pacientų transportui, numatomas reikalavimas, kad garbingo amžiaus žmonių patogumui šalia įstaigos būtų maršrutinio transporto stotelė ir pan.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, visame Europos regione kasmet daugėja vyresnio amžiaus žmonių, tad natūralu, kad dėmesys jiems ir jų poreikiams auga.

"Ilgas gyvenimas nebūtinai reiškia sveiką gyvenimą, dažnai atvirkščiai — ilga gyvenimo trukmė susijusi su didesniu žmonių sergamumu ar net negalia. Tokie demografiniai pokyčiai neišvengiamai keičia gydymo įstaigų sprendimus — socialinius, ekonominius ir vadybinius, taip pat už sveikatą atsakingos organizacijos filosofiją, požiūrį į vyresnį pacientą", — sako ministras.

Pasak jo, nuo to, kaip sėkmingai gydymo įstaigos prisitaikys prie pokyčių, priklauso jų ekonominis gyvybingumas bei sklandus funkcionavimas.

Verygos teigimu, norėdamos išlikti, ligoninės turi įgyti specifinių žinių, išmokti dirbti su vyresnio amžiaus pacientais ir bendradarbiauti su jų artimaisiais.

19
Tegai:
pacientai, ligoninė
Dar šia tema
Naujos kokybiškos gydymo paslaugos taps lengviau prieinamos
Seimas svarstys, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis
Veryga paneigė gandus, kad bus ribojama pacientų gydymui skiriama pinigų suma
Koronaviruso testas

SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių Uzbekistano

(atnaujinta 08:11 2020.07.15)
Pabrėžiama, kad visi koronavirusu užsikrėtę asmenys liepos pradžioje atvyko įsidarbinti tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Vienoje Kauno transporto įmonėje antradienį registravus koronaviruso protrūkį, nustatyta apie 18 koronaviruso infekcija užsikrėtusių žmonių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad visi minėti žmonės atvyko iš Uzbekistano. Apie du užsikrėtusius asmenis buvo pranešta prieš porą dienų.

Pabrėžiama, kad visi koronavirusu užsikrėtę asmenys liepos pradžioje atvyko įsidarbinti tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje.

Šiuo metu visi užsikrėtę koronavirusu yra izoliuoti.

Pranešama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškinasi, ar užsikrėtę žmonės turėjo kontaktą su kitais žmonėmis.

Taip pat atliekami kiti būtini veiksmai ligos protrūkiui valdyti.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 570 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Uzbekistanas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva padės JAV įveikti koronavirusą
Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek gali sumažėti Lietuvos gyventojų iki 2100 metų

(atnaujinta 22:53 2020.07.14)
Be to, Lietuva atsidūrė tarp tų ES šalių, kuriose didelis mirštamumas ir neigiamas gyventojų prieaugis

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių Lietuvai prognozuojamas didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iki 2100 metų. Tai įrodo "Eurostato" atliktas tyrimas.

​Pagal pagrindinį naujausių "Eurostato" paskelbtų demografinių prognozių scenarijų, nuo 2019 metų sausio 1 iki 2100 metų sausio 1 dienos Europos Sąjungos gyventojų skaičius sumažės beveik septyniais procentais, arba 31 mln. žmonių. Ekspertai tikisi, kad po kelerių metų nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas ES 2026 metais bus didžiausias — 449 mln., bet po to mažės.

Tikėtina, kad iki 2100 metų Lietuvos gyventojų sumažės 1,1 mln. — iki 1,7 mln. žmonių. Estijoje gyventojų sumažės 0,2 mln., o Latvijoje — 0,8 mln. Tuo tarpu, remiantis "Eurostato" prognozėmis, šių dviejų Baltijos šalių gyventojų skaičius bus lygus ir sudarys 1,1 milijono žmonių.

"Eurostato" ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais ES mirė 4,7 mln. žmonių, tai yra 0,9 proc. mažiau nei 2018 metais. Žemiausias mirštamumas užfiksuotas Kipre (6,8), Liuksemburge (6,9), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6).

Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija buvo įtraukta į šalių, kuriose mirštamumas yra didžiausias, sąrašą. Lietuvos Respublikoje šis rodiklis sudarė 13,7 proc., o Latvijos Respublikoje — 14,5 proc. Didelis mirštamumas taip pat nustatytas Bulgarijoje (15,5), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

​2019 metais Lietuva pateko tarp ES valstybių narių, kuriose buvo užfiksuoti neigiami natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 3,9 proc., o Latvijoje — 4,7 proc.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą ekspertams. Jie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.

Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik /
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
gyventojų skaičius, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše