kraujospūdžio matuoklis, archyvinė nuotrauka

Įkalinimo įstaigų medikams bus didinami atlyginimai

20
(atnaujinta 22:40 2019.10.16)
Nuo kitų metų įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai gaus darbo užmokestį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o iš Teisingumo ministerijos lėšų jiems dar bus išmokami priedai

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Įkalinimo įstaigose dirbantiems medikams bus didinami atlyginimai, praneša Teisingumo ministerija.

Tokioms Sveikatos draudimo įstatymo ir dar keturių įstatymų pataisoms šiandien buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Pataisos įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Pranešama, kad įkalinimo įstaigose dirbančių medikų atlyginimai bus didesni negu viešose gydymo įstaigose dirbančių medikų algos.

"Šiandien laisvės atėmimo vietose dirbančių medikų atlyginimai yra mažesni, nes jie mokami iš Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų, o ne iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Naujoje tvarkoje bus numatyta, kad įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir visi medikai, gaus darbo užmokestį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o iš Teisingumo ministerijos lėšų jiems dar bus išmokami priedai", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų vidurkis šių metų I ketvirtį buvo 1465 eurai atskaičius mokesčius. Įkalinimo įstaigose dirbančių gydytojų darbo užmokesčio vidurkis — 1145 eurai.

Švietimo darbuotojų mitingas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Jeigu įkalinimo įstaigų medikai dėl laikino nedarbingumo, atostogų ar kitų priežasčių negalės užtikrinti šeimos gydytojo, odontologo ar psichiatro teikiamų paslaugų, juos pavaduotų atitinkamos savivaldybės poliklinikos gydytojai. Su poliklinikomis, esančiomis šalia įkalinimo įstaigų, turės būti sudarytos sutartys dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo įkalinimo įstaigoje.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje planuojama siaurinti teikiamų paslaugų spektrą — čia liks tik palaikomasis ir tuberkuliozės gydymas, slauga bei psichiatrijos paslaugos. Pacientams reikalingas specializuotas ambulatorines ir stacionarines antrinio lygio paslaugas teiks artimiausios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos.

20
Tegai:
atlyginimas, medikai, įkalinimo įstaigos
Dar šia tema
Nyderlanduose gydytojas slaptai apvaisino daugiau kaip 50 pacienčių
Marijampolės gydytojas už 350 eurų kyšio paėmimą gavo didžiulę baudą
Gydytojas iš Lietuvos paaiškino, kodėl medikai išvyksta iš šalies
Gydytojas apsauginiame kostiume

Tyrimas: COVID-19 dažniau užsikrečia medikės moterys, bet dauguma mirusiųjų vyrai

(atnaujinta 16:01 2020.06.06)
Nuo pandemijos pradžios iki gegužės 8 dienos medicininėje literatūroje aprašyti 152 888 medikų užsikrėtimo atvejai ir 1413 medicinos darbuotojų mirčių

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius savo paskyroje Facebook pristatė neseniai atliktą gydytojų užsikrėtimo COVID-19 infekcija statistiką. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tyrėjų komandos iš keliolikos šalių atlikta analizė apima laikotarpį nuo pandemijos pradžios iki 2020 gegužės 8 dienos. Per šį laikotarpį medicininėje literatūroje aprašyti 152 888 medikų užsikrėtimo atvejai ir 1413 medicinos darbuotojų mirčių. 

Kasiulevičius pažymi, kad kadangi trūksta tam tikrų duomenų apie visus šia infekcija užsikrėtusius medikus, analizuota tik apie 20 procentų šios informacijos, tačiau ji irgi pakankamai aiškiai atskleidžia situacijos rimtumą. 

Tyrimas rodo, kad COVID-19 infekcija dažniau užsikrečia medikės moterys (71 proc.). Tikėtina, kad tai yra todėl, kad sveikatos apsaugos sistemoje moterų daugiausia, pvz. slaugytojos sudaro absoliučią daugumą. 

Nors užsikrėtusių daugiausia moterų medikių, tačiau 70 procentų mirusių dėl COVID-19 yra medikai vyrai, daugiausia gydytojai, rašo Santaros klinikų šeimos gydytojas. 

"Medikų mirtys apima įvairaus amžiaus kategorijas. Jauniausia mirtis - 18 metų medicinos studento. Bet didžiausias procentas mirusių medikų virš 50 metų, ypač virš 70. Tuo tarpu 50-59 metų amžiaus grupėje pasaulyje dėl COVID-19 mirusių medikų buvo daugiausia", - rašo Kasiulevičius.

Gegužės 8 dienos duomenimis Europoje buvo aprašyti 119 628 medikų užsikrėtimų atvejai ir 712 mirčių. Pasak gydytojo, šiandien situacija Europoje stabilizavosi ir infekcija pasislinko į Amerikos žemyną.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Tegai:
COVID-19, tyrimas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius paragino visiems užtikrinti vakcinos nuo COVID-19 prieinamumą
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Ištyrus COVID-19 protrūkį, Marijampolės ligoninės direktorė atleista iš darbo
Grigeo Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą

(atnaujinta 14:33 2020.06.06)
 "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė nuotekų valymo sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį

VILNIUS, birželio - Sputnik. AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda" pasirašė naują trumpalaikę nuotekų valymo sutartį, kuri Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai įmonei atvėrė galimybę iš dalies atnaujinti veiklą.

Apie tai praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba.

"Klaipėdos vanduo" šių metų sausį bendrovei "Grigeo Klaipėda" išdavė griežtas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, ką įmonė turi atlikti, kad galėtų savo gamybines atliekas leisti į miesto nuotekų tinklus.

Kad AB "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį, patvirtino AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis pasakė, pasirašyta laikinoji sutartis, galiosianti vieną mėnesį. Tai leis įmonei atnaujinti veiklą.

"Esminis šios laikinosios sutarties skirtumas nuo ankstesnių keturių yra tas, kad atsiranda suminė tarša, tai reiškia, kad yra ribojama vienos paros ir vieno mėnesio suminė tarša. Tai reiškia, kad išnaudojus mėnesio taršą sklendė yra uždaroma ir nuotekos nepriimamos", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas.

Miesto valymo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo“, nuo sausio pradžios, valydami ir “Grigeo Klaipėda“ nuotekas, dirbo maksimaliais pajėgumais. 

Tuo metu "Grigeo Klaipėda" tarša viršijo normas, aptartas prisijungimo sąlygose. Įmonei atsisakius toliau valyti itin taršias kartono gamyklos nuotekas, pastaroji buvo priversta stabdyti veiklą.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Tegai:
Klaipėda, Grigeo
Dar šia tema
Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą
Lietuvoje pareikalauta tyrimo dėl galimo pavojingų atliekų slėpimo
Baltijos jūroje aptikta ilgesnė nei 30 kilometrų naftos dėmė
Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą