Gaisras, archyvinė nuotrauka

Gaisrą Alytuje gesinęs ugniagesys papasakojo apie filmavąsi "Černobylyje"

98
(atnaujinta 18:46 2019.10.18)
Vyras, kuris šiomis dienomis dalyvavo didžiulio gaisro Alytuje gesinimo operacijoje, pasidalino gaisrų gesinimo realybėje ir filmavimosi seriale "Černobylis" patirtimi

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos skyrininkas Eimantas Muliuolis atskleidė, su kokiais sunkumais tenka susidurti ugniagesiams ir kaip jų darbas skiriasi nuo seriale "Černobylis" parodytos realybės.

"Mes — ugniagesiai. Mūsų darbas yra gesinti ir gelbėti. Visi mes esam kaip deimantai, grūdinti ugnies, apnešti suodžių ir prisikvėpavę dūmų, — Muliuolis, grįžęs iš gaisro Alytuje. — Iš tiesų, gesinti gaisrus gyvenime yra sudėtingiau nei filmuotis seriale "Černobylis". Nors tai irgi buvo labai įdomi patirtis", — vaikino istorija Facebook pasidalino Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Pasak Eimanto, gaisrai panašūs: ugniagesius visada pasitinka didesnis ar mažesnis ugnies chaosas. Jame jiems tenka daryti tvarką. Tai darbas, kur daug iššūkių, bet visada įdomu. Vaikinas sako, kad į Alytų su komanda atskubėjo, kad pakeistų visą naktį gaisrą gesinusius ugniagesius. Ir jau tik atvykę, jie suprato, kad darbo bus daug.

Kad laukia tikras ugnies pragaras, šeimai Eimantas nepranešė. Sako, kad artimieji per daugiau kaip dvidešimt jo tarnybos metų prie to yra įpratę. O gaisre visada kaip kare. Alytuje darbo tikrai nestigo. Dar šmaikštaudamas priduria, kad teko 20 metrų aukštyje su lafetiniu švirkštu kapoti ugnies slibino galvas.

"Iš daugelio didelių gaisrų, kuriuos yra tekę gesinti, šio gaisro gesinimas buvo labai gerai organizuotas. Turėjome geras sąlygas dirbti. Buvo pasirūpinta ir vandeniu, ir maitinimu, atvežta papildomų apsaugos priemonių", — pasakoja skyrininkas.

Beje, Eimantui teko gesinti ir prieš kelerius metus Trakuose degusias padangas. Jo akimis, skirtumas tik tas, jog ten buvo atvira teritorija.

Paklaustas apie filmavimąsi seriale "Černobylis", Eimantas sako, kad jame filmavosi 50 šalies ugniagesių, dar 50 žmonių teko apmokyti gesinimo įgūdžių. Porą dienų truko mokymasis, o po to bemaž savaitę vyko filmavimas. Filmuojama buvo naktimis. Didelį įspūdį paliko grandiozinės dekoracijos. Dar tai, kad aplink sukosi 50 aptarnaujančio personalo atstovų.

Pasak vyro, tos filmavimo dienos juos visus paskatino geriau suvokti, kas tada nutiko Černobylyje.

"Seriale gesinome reaktorių. Bendrame fone dabar kiekvienas galime save atrasti, galime pažiūrėti į savo nugaras", — smagiai pasakoja Eimantas. Jo akimis, svarbiausia, kad tai niekada nepasikartotų.

Eimantas nekalba apie riziką. Apie galėjusias imti byrėti pastato konstrukcijas. Patikina, kad ugniagesiams visada privalu galvoti apie savo ir kolegų saugumą. Kartais apie savo saugumą, kai tviekste tvieskia ugnis, sukti galvos tiesiog nėra kada. Jis itin nesiplečia apie tai, kad akistatoje su liepsnomis nutinka visko. Tik patikina, kad yra daug darbų, kuriuose susiduriama su dar didesniais pavojais.

Beje, jis iš tų, kurie nestokoja optimizmo. Tiek darbe, tiek gyvenime yra linkęs padėti kitiems. Sako, kad ir po darbo yra gaisrininkas, dažnai pataria ir paaiškina žmonėms, kaip pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.

Eimantas mėgsta savo darbą: "Mūsų penktojoje komandoje visi tokie. Kitaip ir būti negali, nes dirbame žmonėms".

Gaisras padangų perdirbimo įmonėje "Ekologistika" kilo trečiadienio naktį. Ugnis įsiplieskė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate. Gaisrui lokalizuoti buvo sutelktos didelės ugniagesių pajėgos.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, gaisro padaryta žala gali siekti iki penkių milijonų eurų. Penktadienį Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Alytuje kilusio gaisro. Skelbiama, kad šiuo tyrimu bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus.

Visame pasaulyje išgarsėjęs serialas "Černobylis" laimėjo tris "Emmy" apdovanojimus. Filmas buvo apdovanotas kategorijoje "Geriausias mini serialas", o statulėles gavo scenaristas Craig'as Mazin'as ir režisierius Johan'as Renck'as. Jame pasakojama apie avariją Černobylio atominėje elektrinėje, kuri įvyko 1986 metais, ir apie likvidatorių likimus. Serialą transliavo Amerikos kanalas "HBO". Lietuvoje buvo nufilmuota daugybė serialo scenų, o pagrindinį objektą atstojo Ignalinos AE.

Išleista siaubo žaidimo "Chernobylite" apie Černobylio katastrofą ankstyvoji prieiga >>

Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, sprogo ketvirtojo jėgainės energetinio bloko branduolinis reaktorius. Bendras radiacinės taršos plotas Baltarusijoje sudarė apie 46,5 tūkst. kvadratinių kilometrų (23 proc. viso šalies ploto).

Avarijos padarinius likvidavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

98
Tegai:
gaisras, Alytus, serialas, Černobylis
Temos:
Pasaulį sujudinęs "Černobylis": serialas ir realybė (46)
Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilniaus autobusai

Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais

(atnaujinta 22:40 2021.04.15)
Pabrėžiama, kad pagrindinė užduotis šiuo metu yra užtikrinti, jog šis naujasis kvartalas būtų patrauklus Vilniaus miesto gyventojams ir pakeltų visos šios miesto dalies urbanistinę bei architektūros kokybę

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Verkių autobusų parkas, esantis Vilniuje, bus perkeltas 2023 metais. Apie tai savo Facebook paskyroje rašo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

"Ilgiau nei pusšimtį metų Verkių autobusų parke stovėdavo autobusai — teritorija, kažkada buvusi užmiestyje, dabar yra beveik centre. Bet ji uždara, nedraugiška miestui ir nekurianti vertės aplinkiniams gyventojams. Netrukus tai pasikeis. Autobusų parką iš čia iškelsime 2023-aisiais. Į kelias mažesnes vietas, iš kur patogiau pradėti ir pabaigti maršrutus", — rašo jis.

Jo teigimu, parkas bus perkeltas į kompaktiškesnes teritorijas, nes su naujais autobusais reikia mažiau erdvių jų remontui.

"Mes jau kuriame viziją, kalbame su aplinkiniais gyventojais ir verslais, kaip šią didžiulę 9 ha teritoriją paversti multifunkcine gyva ir stilinga miesto erdve — su viešosiomis paslaugomis, gyvenamaisiais namais ir viešosiomis erdvėmis", — teigia jis.

Meras pabrėžia, kad pagrindinė užduotis šiuo metu yra užtikrinti, jog šis naujasis kvartalas būtų patrauklus Vilniaus miesto gyventojams ir pakeltų visos šios miesto dalies urbanistinę bei architektūros kokybę.

Tuo pačiu Šimašius teigia, kad Paupio kvartalui nuo idėjos iki įgyvendinimo prireikė beveik 20 metų, todėl tikisi, jog šiam prireiks mažiau.

Tegai:
Remigijus Šimašius, Vilnius, autobusai