Migrantai, archyvinė nuotrauka

Migrantų kambariuose pasieniečiai aptiko draudžiamų daiktų

27
(atnaujinta 19:05 2019.10.23)
Tarp migrantų daiktų pasieniečiai rado mobilaus ryšio telefoną ir du savadarbius duriamuosius įrankius

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Antradienį beveik dvi dešimtys URC dirbančių pasieniečių surengė prevencinę priemonę — netikėtą patikrinimą, rašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Jame dalyvavo ir VSAT kinologas su narkotikų paieškai parengtu tarnybiniu šunimi. Buvo tikrinami į Lietuvą neteisėtai bandę patekti, sulaikyti ir vėliau centre apgyvendinti migrantai, jų daiktai ir trijų aukštų gyvenamosios patalpos.

Рабочие-строители, архивное фото
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Viename neteisėtų migrantų kambaryje VSAT pareigūnai rado ir paėmė už lovos paslėptą mobilaus ryšio telefoną. Šį daiktą sulaikytiems migrantams, priešingai nei URC gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, turėti yra draudžiama.

Be to, neteisėtų migrantų kambariuose pasieniečiai aptiko ir du savadarbius duriamuosius įrankius. Tokių daiktų užsieniečiams turėti taip pat negalima. Kam jie priklauso, nė vienas sulaikytasis neprisipažino.

Šiuo metu URC iš viso yra apgyvendinti 137 užsieniečiai. 24 iš jų yra sulaikyti neteisėti migrantai, likusieji — prieglobsčio Lietuvoje prašytojai.

URC yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, skirta apgyvendinti prieglobsčio prašytojus jų prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu bei laikyti sulaikytus nelegalius migrantus ilgiau nei 48 valandas, siekiant išsiųsti juos iš Lietuvos.

Migracijos srautai ES šalyse: krizės poveikis
© Sputnik /
Migracijos srautai ES šalyse: krizės poveikis
27
Tegai:
mobilieji telefonai, daiktai, migrantai
Dar šia tema
Seimas pritarė susitarimui su Ukraina dėl darbo migrantų
Per pastaruosius devynerius metus migrantų skaičius pasaulyje padidėjo 51 mln.
Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai
Kalėjimai su kovotojais Sirijoje liko be apsaugos, teroristai gali migruoti
Miškas, archyvinė nuotrauka

Miškininkai sutvarkė audros "Laura" nusiaubtus miškus

(atnaujinta 15:01 2020.08.06)
Dalį miško sodinimo darbų miškininkai pradės šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Miškininkai sutvarkė kovo viduryje kilusios audros "Laura" nusiaubtus miškus. Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. 

Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Dėl audros Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tegai:
miškas
Dar šia tema
Įtariama, kad kelias dienas šalia Trakų dega miškai dėl tyčinių padegimų
Koronaviruso testai

ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas

(atnaujinta 16:00 2020.08.06)
Tuo tarpu jis pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvoje plintant koronavirusui, daugėja ir neaiškios kilmės atvejų, teigia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook'e.

Jo teigimu, tai yra tam tikrų problemų pasekmės.

"Kai į Lietuvą atvyko pirmieji koronavirusu (SARS-CoV-2) užsikrėtę žmonės, jie negalėjo išsitirti, nebuvo testuojami ir, patys to nežinodami, perdavė virusą aplinkiniams, o pastarieji irgi nežinodami, kad yra infekuoti, nesiėmė saugumo priemonių ir platino virusą toliau...Taip susiformavo vietinės viruso perdavimo grandinės, tikėtina net platus tinklas, todėl Lietuvoje pradėjo dominuoti vietinis plitimas", — taip Čaplinskas apibūdino pirmąją problemą.

Jo teigimu, prasidėjus testavimui, testavimo apimtys buvo nepakankamos, nes buvo testuojami tik simptominiai asmenys, o besimptomiai patys to nežinodami, sėkmingai platino infekciją toliau.

Pažymima, kad seroepidemiologiniai tyrimai yra labai geras signalinės stebėsenos įrankis epidemiologijoje.

Būtent tokie tyrimai daugelyje šalių leido nustatyti, kur cirkuliuoja virusas, tačiau jų Lietuvoje nebuvo ir nėra. ULAC vadovo teigimu, trūksta kompetencijos, kaip tą įrankį naudoti.

Tuo tarpu ULAC vadovas pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai.

Naujausiais duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 2171, tebeserga 421 asmuo, 1656 — pasveiko, 81 mirė.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19
Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo beveik du su puse karto