Gitanas Nausėda Alytuje, nuotrauka nuo įvykio vietos

Nausėda Alytuje: atvažiavau ne fotografuotis ir ne mojuoti šaukštais po pietų

48
(atnaujinta 17:28 2019.10.28)
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekvienas nelaimės likvidavimo proceso etapas turi turėti konkretų už jį atsakingą asmenį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Į Alytų, kur praėjusią savaitę kilo gaisras padangų perdirbimo įmonėje, atvažiavo šalies vadovas Gitanas Nausėda.

"Į Alytų atvažiavau ne fotografuotis ir ne mojuoti šaukštais po pietų. Dabar laikas ne emocijoms, kurios liaupsina arba linčiuoja, o šaltiems nervams, kurie mums visiems reikalingi, kad įvertintume situaciją, atliktume namų darbus ir kitą kartą ekstremalią padėtį valdytume kaip iš vadovėlio, o ne kaip išeina", — savo paskyroje Facebook rašo prezidentas.

Alytuje Nausėda spėjo padėkoti ugniagesiams bei apžiūrėti gaisravietę. Rytoj Vilniuje jis susitiks su atsakingų institucijų vadovais.

"Mano pasiūlymas jiems bus aiškus ir nedviprasmiškas — perkelti Alytuje išmoktas pamokas į ekstremalių situacijų valdymo mechanizmą. Kiekvienas nelaimės likvidavimo proceso etapas turi turėti konkretų šeimininką ir atsakingą asmenį. Kolektyvinė atsakomybė yra jokia atsakomybė", — tvirtina jis.

Su prezidentu susitiko ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

"Išsitraukęs savo botus prezidentas apžiūrėjo gaisravietę. Ir išdegė čia ne kokie 20 tūkst. kvadratinių metrų, o 5 hektarai!! Rūsiai, koridoriai, tuneliai — vietos tiek, kad būtų galima surengti fūrų lenktynes. Taip. Mūsų gaisriukas buvo 5 — aukščiausio lygio nelaimė šalyje. Prezidentas sutiko, kad vadovavimą turėjo perimti Vilnius. Žmonėms turėjo būti skleidžiama tikrovę atitinkantį informacija. Bet atsitiko kaip atsitiko", — rašo Cesiulis.

Cesiulis taip pat papasakojo, kad šiandien posėdžiavusi Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija užtikrino, kad visi dėl gaisro patirti nuostoliai bus kompensuoti valstybės lėšomis.

"Dzūkai turi tokį posakį Žodis ne žvirblis, tikiuosi taip ir bus", — parašė jis.

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje "Ekologistika" kilo praėjusią savaitę. Sudegė beveik du tūkstančius kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos. Dėl gaisro į orą pateko daug sunkių kenksmingų dalelių, Alytaus rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, tačiau vėliau ji buvo atšaukta.

Remiantis užterštumo žemėlapio informacija, gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių.

Pirmadienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad gaisras užgesintas, tačiau Alytaus meras Neris Cesiulis paneigė informaciją, pareiškęs, kad gaisras nebuvo likviduotas, specialistai vis dar gesina rusenančias padangas, ir sukritikavo ministeriją už jos reakciją.

Pasipiktinę ir šalies gyventojai. Internete vis daugiau parašų surenka peticija, raginanti atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę. Ją jau pasirašė daugiau nei 35 tūkstančiai žmonių.

48
Tegai:
Alytus, Gitanas Nausėda
Temos:
Gaisras Alytuje: valdžios reakcija ir atsakingų paieškos (73)
Grigeo Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą

(atnaujinta 14:33 2020.06.06)
 "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė nuotekų valymo sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį

VILNIUS, birželio - Sputnik. AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda" pasirašė naują trumpalaikę nuotekų valymo sutartį, kuri Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai įmonei atvėrė galimybę iš dalies atnaujinti veiklą.

Apie tai praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba.

"Klaipėdos vanduo" šių metų sausį bendrovei "Grigeo Klaipėda" išdavė griežtas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, ką įmonė turi atlikti, kad galėtų savo gamybines atliekas leisti į miesto nuotekų tinklus.

Kad AB "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį, patvirtino AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis pasakė, pasirašyta laikinoji sutartis, galiosianti vieną mėnesį. Tai leis įmonei atnaujinti veiklą.

"Esminis šios laikinosios sutarties skirtumas nuo ankstesnių keturių yra tas, kad atsiranda suminė tarša, tai reiškia, kad yra ribojama vienos paros ir vieno mėnesio suminė tarša. Tai reiškia, kad išnaudojus mėnesio taršą sklendė yra uždaroma ir nuotekos nepriimamos", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas.

Miesto valymo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo“, nuo sausio pradžios, valydami ir “Grigeo Klaipėda“ nuotekas, dirbo maksimaliais pajėgumais. 

Tuo metu "Grigeo Klaipėda" tarša viršijo normas, aptartas prisijungimo sąlygose. Įmonei atsisakius toliau valyti itin taršias kartono gamyklos nuotekas, pastaroji buvo priversta stabdyti veiklą.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Tegai:
Klaipėda, Grigeo
Dar šia tema
Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą
Lietuvoje pareikalauta tyrimo dėl galimo pavojingų atliekų slėpimo
Baltijos jūroje aptikta ilgesnė nei 30 kilometrų naftos dėmė
Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas
Stirna, archyvinė nuotrauka

Policijos automobiliui susidūrus su stirna, nukentėjo sulaikytoji

(atnaujinta 12:32 2020.06.06)
Automobilio sulaikymo patalpoje vežama moteris dėl galimo galvos sumušimo paguldyta į stebėjimo palatą

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Penktadienį Vilkaviškio rajone policijos automobilis susidūrė su staiga į kelį išbėgusia stirna, pranėša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko apie 23 valandą Vilkaviškio rajone, šalia Opšrūtų kaimo. Tarnybinis automobilis "VW Transporter", vairuojamas 25-erių Vilkaviškio rajono policijos pareigūno, susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusia stirna.

Per eismo įvykį susižalojo 38-erių automobilio sulaikymo patalpoje vežama sulaikytoji. Moteris suimta dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Nukentėjusioji dėl galimo galvos sumušimo paguldyta į stebėjimo palatą.

Tegai:
moteris, automobilis
Dar šia tema
Lietuvoje pastebėta stirna albinosė
Ukmergės policija išgelbėjo užmigusią vidury kelio pelėdą — video
Verslininkas iš Rusijos prisijaukino vilkus ir tapo Instagram žvaigžde
Lietuvos rezervate pastebėtos miško stirnos
NATO pratybos BALTOPS 2019, archyvinė nuotrauka

Nykštukiniai manevrai "Defender Europe" Lenkijoje ir "BALTOPS" Baltijos jūroje prieš ką?

(atnaujinta 14:26 2020.06.06)
COVID-19 pandemija žymiai sumažino JAV ir NATO karinę veiklą Rytų Europoje, tačiau jos nesustabdė. Lenkijoje ir Baltijos regione prasidėjo Pentagono ir Aljanso pratybų ciklas, kuriame aiškiai išreikšta antirusiška orientacija

Karinės pratybos "Defender-Europe 20 Plus", kuriose dalyvauja 4000 amerikiečių ir 2 000 lenkų karių, prasidėjo birželio 4 dieną Lenkijoje, pratybų aikštelėje Dravske-Pomeranijoje. Tai "nykštukinė" "Defender-Europe 20" manevrų ir susijusių pratybų "Allied Spirit", "Dynamic Front", "Joint Warfight Assessment", "Sabre Strike", "Swift Response", modifikuotų dėl koronaviruso pandemijos versija. Iš pradžių plataus masto renginius buvo planuojama surengti gegužę, juose dalyvautų apie 40 tūkstančių JAV karių.

Dešimt kartų sumažėjęs amerikiečių dalyvių skaičius ir su tuo susijęs pratybų pradinės prasmės praradimas (didelio masto parama sąjungininkams) yra akivaizdus. Jei 118 tūkstančių Lenkijos armijos kareivių negali apginti savo šalies nuo hipotetinės agresijos, tada 4 tūkst. Amerikiečių nepadarys orų. Jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma apsaugoti visos Europos sukomplektuojant vieną nepilną JAV armijos brigadą. Nepaisant besitęsiančios pandemijos, Pentagonas nusprendė parodyti, kad "yra dar parako parakinėje", o Europos ateitis priklauso tik nuo Vašingtono, net jei ne visos Europos sąjungininkės tam pritaria.

Antrame ešelone prasideda Šiaurės Atlanto aljanso pratybos BALTOPS-2020, kurios vyks Baltijos jūros poligonuose birželio 7-16 dienomis. Paskelbtas manevrų tikslas yra sustiprinti bendrą reagavimo pajėgumą ir parodyti pasiryžimą "apsaugoti Baltijos jūrą" (kuriai niekas negrasina). Akivaizdu, kad provokuojančių karinių pratybų sausumoje ir jūroje organizatoriams ir dalyviams tolimos grėsmės yra svarbesnės nei koronaviruso pavojus ar tikras Europos saugumas. Ką jie planuoja daryti?

Defender-Europe 20 Plus

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas birželio 4 dieną sakė: "Epidemija pakeitė mūsų planus, bet svarbiausia, kad sugebėjome greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių".

Į pratybas įtraukti 100 tankų, 230 kitų karinių transporto priemonių, artilerija ir aviacija — iš viso apie 2000 karinės technikos vienetų. Be to, per 15 dienų (nuo birželio 4 iki 19 dienos) Amerikos ir Lenkijos šarvuotosios ir aviacijos padaliniai atidirbs kelis karinės operacijos etapus, kurių pagrindinis elementas bus vandens kliūties forsavimas. Logiška manyti — iš vakarų į rytus, iš vaidenasi grėsmės (Baltarusija ar Rusija). 2019 metų lapkričio mėnesį amerikiečių leidinys "Warrior Maven" pranešė: per didžiausias pratybas Europoje JAV kariuomenės pajėgos užgrobs placdarmą šalia "šalies agresorės".

Leiskite jums priminti, kad "Defender Europa 2020" manevrai turėjo tapti didžiausiu  per 25 metus kariuomenės perkelimu iš JAV į Europą. Buvo suplanuoti 37 tūkstančių amerikiečių karių ir kelių tūkstančių sąjungininkų iš Europos (18 šalių) veiksmai per keliolika karinių operacijų. Po kovo mėnesio smogusios COVID-19 pandemijos liko maždaug dešimt procentų planų ir karinės galios.

Neakivaizdų 6000 žmonių pajėgų JAV ir Lenkijos brigados, vykdančios pratybas "Defender-Europe 20 Plus", efektyvumą apsunkina neseniai įvykdyta Amerikos armijos šarvuotojo bataliono (500 karių ir 100 šarvuočių) evakuacija iš Lietuvos tiesiai į JAV, o ne į manevrų prie Dravsko-Pomorsko rajoną. Būtų visiškai logiška perskirstyti kariuomenę mokymams už kelių šimtų kilometrų, nes iš pradžių amerikiečiai "užsimojo" į Europos maršrutais, kurių ilgis buvo apie 4000 km, taip pat ketino sukurti tarpines bazes visoje regioninėje operacijų erdvėje (kaip Afganistane ar Irake).

Pentagono ir NATO žaidimai Europoje atrodo gana nepatogiai, tačiau birželio pradžioje Rusijos kariuomenės Generalinis štabas pastebėjo jų antirusišką kryptingumą. Ir aš tikiu, kad vienintelis tikrasis "Defender-Europe 20 Plus" pratybų rezultatas gali būti nauji taikiniai Rusijos generalinio štabo žemėlapyje. Ar tikrai to siekia taiki ir gana klestinti Europa?

BALTOPS 2020

Baltijos jūroje 17 NATO šalių ir dviejų partnerių šalių pajėgos ir priemonės dešimt dienų (nuo birželio 7 iki 16 dienos) vykdys jungtinių pratybų "BALTOPS-2020" užduotis. Planuojama panaudoti 29 karinius jūrų pajėgų vienetus, 29 lėktuvus ir 3000 kariškių. Dalyvaujančios šalys: Kanada, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Turkija, Didžioji Britanija ir JAV. Anksčiau JAV ginkluotų pajėgų vadovybė Europoje paaiškino manevrų tikslus: padidinti sąveikos lygį, sustiprinti bendrą potencialą ir "parodyti tarptautinį ryžtą užtikrinti stabilumą regione". Tiesa, dėl pandemijos, pratybos vyks tik jūrų poligonuose, todėl apimtas ne visas Baltijos regionas.

Manevrai apima oro gynybos, priešlaivinės ir priešmininės gynybos, taip pat karinio jūrų laivyno blokados užduočių praktiką. Viskas atrodo kaip visada (BALTOPS rengiamos kasmet nuo 1972 metų), tačiau užkliūva keliantis nerimą paskutinis punktas. Regioninio saugumo požiūriu jūrų blokada yra įdomiausia pratyba, kuri Baltijos šalims (įskaitant Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją) akivaizdžiai nežada nieko gero.

Jūros blokada nėra kažkoks žodinis "sulaikymas" ar vizualus atsidavimo JAV interesams veiksmas, tai tiesioginės agresijos aktas, karo forma, kurią reglamentuoja tarptautiniai dokumentai, siekdami pakenkti priešo ekonomikai. Paskelbdamos jūrų blokadą, kariaujančios šalys siekia nutraukti priešo valstybės jūrinius ryšius ir tai daro įtaką visų regiono šalių interesams.

Jei įsivaizduosite hipotetinę (žinoma, antirusišką) blokadą Baltijos šalyse, pirmiausia be išimties nukentės Baltijos šalys. Ir ne tik ekonomiškai. Su dešimčia jūrų skalaujama Rusija, toks "sąveikos scenarijus" nesuveiks visų pirma dėl pakankamos karinės galios, paremtos skaidrios branduolinės doktrinos. Leiskite jums priminti, kad viena iš prielaidų panaudoti branduolinius ginklus prieš priešą Rusija laiko poveikį kritiškai svarbiems valstybei ar kariniams objektams.

Atsižvelgiant į didelį JAV ir NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, į galimą pratybų, tokių kaip "BALTOPS 2020" ir "Defender-Europe 20 Plus" manevrų pavojų, Rusija nuosekliai stiprina savo būrių grupuotę Vakarų strategine kryptimi — Vakarų karinės apygardos gvardijos tankų armiją sustiprinta atskira motorizuota šautuvų brigada. Be to, apygarda ruošiasi gynybinėms Baltijos laivyno ir 6-osios kombinuotosios armijos pratyboms. Minskas ir Maskva planuoja pratybas "Vakarai 2021", kurios bus rengiamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltijos jūra, pratybos, NATO, JAV
Dar šia tema
Amerika Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje"
Ekspertas: JAV bet kokiu atveju apkaltins Rusiją įtampos kėlimu
Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"
Lietuvos kariuomenėje mažėja apribojimų tarnybai ir pratyboms