Darbo migrantai

Per metus Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius beveik padvigubėjo

37
(atnaujinta 08:04 2019.10.30)
Pagal profesijas išsiskiria sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, o dirbančiųjų iš užsienio pajamos šiek tiek nusileidžia šalies darbuotojų pajamų vidurkiams

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dukart ir šiuo metu artėja link 2 procentų visų dirbančiųjų Lietuvoje, praneša "Sodra".

"Sodros" duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkstančio darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį, ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. 2018 metų antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkstančių, o 2017 metų trečiąjį ketvirtį — beveik 10 tūkstančių.

Dirbančiųjų užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 metų trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 procento, o šių metų antrąjį ketvirtį — jau 1,8 procento.

"Sodros" direktorė Julita Varanauskienė pažymėjo, jog prie apdraustųjų skaičiaus augimo vis labiau prisideda ir Lietuvoje įdarbinami užsieniečiai, o jų skaičiaus augimas įgyja pagreitį. Pasak Varanauskienės, už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos, tai prisideda socialinio draudimo sistemos tvarumo bei leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą.

Daugiausia įdarbintų užsieniečių — paklausiausių Lietuvoje profesijų atstovai: sunkvežimių vairuotojai, virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, įstaigų ir organizacijų vadovai. Šios profesijos patenka į 30 daugiausia atstovų šalyje turinčių profesijų sąrašą.  

Baltijos šalis gali užklupti nauja migracijos krizės banga >>

Beveik 17 tūkstančių visų darbuotojų iš užsienio nuolat arba pagal terminuotas darbo sutartis dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais.

Statybininkų įdarbinta beveik 600, šiek tiek daugiau nei 600 tinkuotojų, beveik 900 betonuotojų, 1200 suvirintojų, daugiau nei 300 elektrikų, panašiai tiek ir lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų, apie 150 autobusų ir troleibusų vairuotojų. Taip pat apie 120 virėjų ir per 130 įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų.

Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio. Algomis labiau išsiskiria aukštos kvalifikacijos specialistai: vadovai, mokslininkai, inžinieriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pardavimo atstovai, įrenginių ir mašinų operatoriai, tačiau tokių specialistų iš užsienio nėra daug.

Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per "Sodros" elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turės pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę bei kitą informaciją, kurią "Sodra" perduos Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai.

Teikti tokią informaciją reikės nuo lapkričio 4 dienos. Taip pat bus prašoma iki gruodžio 15 dienos pateikti duomenis apie užsieniečius, įdarbintus nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 3 dienos.

37
Tegai:
darbo migrantai, Lietuva, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
Dar šia tema
Baltijos šalis gali užklupti nauja migracijos krizės banga
Ukrainietiška grėsmė Lietuvai — mitas ar realybė?
Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai
Ekspertas atskleidė, kuri buvusi TSRS šalis lyderiauja pagal migrantų antplūdį
Estijoje pasiūlyta Ukrainos darbuotojams išduoti korteles su lustais
Demografinė kapituliacija: Lietuva laukia afrikiečių antplūdžio
Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Stirna, archyvinė nuotrauka

Medžiotojas, nušovęs sveiką stirniuką, patrauktas administracinėn atsakomybėn

(atnaujinta 22:09 2021.03.02)
Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad sausį "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete nušautas stirnos jauniklis nesirgo, todėl jo sumedžiojimas gali būti laikomas neteisėtu

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Medžiotojui, šių metų sausį Pakruojo rajone nušovusiam stirną, surašytas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo ir apskaičiuota žala gyvūnijai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.  

Šių metų sausio 31 dieną "Facebook'e" pasirodžius vaizdo įrašui apie stirniuką, Pakruojo aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto stirnos jauniklio "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete, Vainiūnų gyvenvietės prieigoje.

Tą pačią dieną buvo surinkti pirminiai duomenys ir apklaustas medžiotojas. Asmuo tikino, kad gyvūnas akivaizdžiai sirgo, buvo išsekęs ir agresyvus, todėl jis stirnos jauniklį ir sumedžiojo. Taip pat medžiotojas teigė, kad pirminė informacija gauta iš Pranešimų priėmimo tarnybos, todėl jis atvykęs ir nutraukęs gyvūno kančias. Visgi nustatyta, kad konkretus nurodymas sumedžioti gyvūną duotas nebuvo. Situaciją ir aplinkybes turėjo įvertinti medžiotojas.

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad stirnos pateles ir jauniklius medžioti leidžiama nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad stirnos jauniklis nebuvo išsekęs, sužeistas ar akivaizdžiai sergantis, kaip teigė medžiotojas. Kad įsitikintų, ar tikrai sumedžiotas stirnos jauniklis nesirgo, Pakruojo aplinkosaugininkai perdavė jo vidaus organus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui.

Minėta institucija, atlikusi patologinius tyrimus, pateikė išvadą, kad stirnos jauniklis ligoms būdingų požymių neturėjo. 

Be to, asmuo, sumedžiojęs stirniuką, turėjo vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą. Medžiotojas nebuvo gavęs pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Taip pat aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad šauta buvo iš arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir taip medžiotojas pažeidė dar vieną Medžioklės įstatymo punktą.

Medžiotojui surašytas protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, bauda gali siekti iki 1 800 eurų, žala gyvūnijai viršija 1 050 eurų. Visas aplinkybes įvertins ir nutartį priims Šiaulių apylinkės Pakruojo teismo rūmai.

Dar šia tema
Neteisėtai sumedžiojusiam du elnius vyrui teks atlyginti 12 tūkst. eurų žalą
Druskininkuose baltarusis partrenkė briedį, sužalotą gyvūną teko nušauti
Lietuvos gyventojas gali netekti teisės medžioti dėl naktinio matymo prietaiso