Darbo migrantai

Per metus Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius beveik padvigubėjo

18
(atnaujinta 08:04 2019.10.30)
Pagal profesijas išsiskiria sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, o dirbančiųjų iš užsienio pajamos šiek tiek nusileidžia šalies darbuotojų pajamų vidurkiams

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dukart ir šiuo metu artėja link 2 procentų visų dirbančiųjų Lietuvoje, praneša "Sodra".

"Sodros" duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkstančio darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį, ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. 2018 metų antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkstančių, o 2017 metų trečiąjį ketvirtį — beveik 10 tūkstančių.

Dirbančiųjų užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 metų trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 procento, o šių metų antrąjį ketvirtį — jau 1,8 procento.

"Sodros" direktorė Julita Varanauskienė pažymėjo, jog prie apdraustųjų skaičiaus augimo vis labiau prisideda ir Lietuvoje įdarbinami užsieniečiai, o jų skaičiaus augimas įgyja pagreitį. Pasak Varanauskienės, už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos, tai prisideda socialinio draudimo sistemos tvarumo bei leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą.

Daugiausia įdarbintų užsieniečių — paklausiausių Lietuvoje profesijų atstovai: sunkvežimių vairuotojai, virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, įstaigų ir organizacijų vadovai. Šios profesijos patenka į 30 daugiausia atstovų šalyje turinčių profesijų sąrašą.  

Baltijos šalis gali užklupti nauja migracijos krizės banga >>

Beveik 17 tūkstančių visų darbuotojų iš užsienio nuolat arba pagal terminuotas darbo sutartis dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais.

Statybininkų įdarbinta beveik 600, šiek tiek daugiau nei 600 tinkuotojų, beveik 900 betonuotojų, 1200 suvirintojų, daugiau nei 300 elektrikų, panašiai tiek ir lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų, apie 150 autobusų ir troleibusų vairuotojų. Taip pat apie 120 virėjų ir per 130 įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų.

Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio. Algomis labiau išsiskiria aukštos kvalifikacijos specialistai: vadovai, mokslininkai, inžinieriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pardavimo atstovai, įrenginių ir mašinų operatoriai, tačiau tokių specialistų iš užsienio nėra daug.

Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per "Sodros" elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turės pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę bei kitą informaciją, kurią "Sodra" perduos Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai.

Teikti tokią informaciją reikės nuo lapkričio 4 dienos. Taip pat bus prašoma iki gruodžio 15 dienos pateikti duomenis apie užsieniečius, įdarbintus nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 3 dienos.

18
Tegai:
darbo migrantai, Lietuva, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
Dar šia tema
Baltijos šalis gali užklupti nauja migracijos krizės banga
Ukrainietiška grėsmė Lietuvai — mitas ar realybė?
Pasaulio bankas: migrantai padės Europos ir Centrinės Azijos ekonomikai
Ekspertas atskleidė, kuri buvusi TSRS šalis lyderiauja pagal migrantų antplūdį
Estijoje pasiūlyta Ukrainos darbuotojams išduoti korteles su lustais
Demografinė kapituliacija: Lietuva laukia afrikiečių antplūdžio