Helovinas, archyvinė nuotrauka

Helovino šventė: galima ir ko negalima daryti spalio 31-ąją

48
(atnaujinta 12:40 2019.10.31)
Vienas šventės pagrindinių papročių — rengtis antgamtinių būtybių kostiumais. Taip pat kai kurių šalių vaikai Visų šventųjų dienos išvakarėse vaikšto po kaimynų namus ir prašo saldainių

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Tarptautinė Helovino šventė siekia senovės keltų tradicijas.

Jos prototipas buvo pagoniška Samhaino derliaus šventė. Ji simbolizavo žemės ūkio metų pabaigą ir naujų pradžią. Data priklausė nuo mėnulio kalendoriaus. Keletą dienų iš eilės per Samhainą žmonės degino laužus, dalijosi derliumi ir ruošėsi žiemai.

Šiuolaikinis Helovinas yra švenčiamas Visų šventųjų dienos išvakarėse — spalio 31 dieną.

Pagrindinis šventės simbolis "Jack lantern" (Džeko žibintas — Sputnik) — iš moliūgo išraižytas "žibintas". Pirmą kartą šis atributas pasirodė Airijoje ir Škotijoje, tačiau iš pradžių jo kūrimui buvo naudojamos ropės arba griežčiai. Keltų tautos tikėjo, kad Visų šventųjų dieną šalia namo palikti vaisiai nuvaikys piktąsias jėgas. Taip pat yra versija, kad tokios lempos padėjo sieloms rasti teisingą kelią.

Į Šiaurės Ameriką atvykę emigrantai vietoj ropių pradėjo naudoti moliūgą, nes jį išraižyti lengviau, be to, ši daržovė buvo pigesnė. Pirmieji žibintai iš moliūgų sukurti Šiaurės Amerikoje 1837 metais.

Международная выставка кошек в Москве
© Sputnik / Наталья Селиверстова
Šventėje dalyvauja net gyvūnai

Iš pradžių šis ritualas buvo atliekamas derliaus nuėmimo metu, ir iki pat XIX amžiaus antrosios pusės jis neturėjo nieko bendro su Helovinu. Tačiau dabar "Jack lantern" yra vienas pagrindinių šventės atributų. Daugelyje šalių rengiami geriausio raižyto moliūgo konkursai.

Helovino tradicijos

Viena pagrindinių šiuolaikinio Helovino tradicijų — rengtis baisiais kostiumais. Pagrindinė tokios aprangos tema yra piktosios dvasios ir antgamtiniai personažai, nors populiarūs ir kitos tematikos kostiumai.

Модель Хайди Клум, одетая как оборотень из видео Майкла Джексона Триллер
Photo by Evan Agostini/Invision/AP
Modelis Heidi Klum

JAV ir kai kuriose Europos šalyse vis dar yra paprotys prašyti saldumynų — vaiduokliais ir piratais apsirengę vaikai beldžiasi į kaimynų namus ir prašo saldainių. Jei jiems neduoda skanėstų, vaikai pradeda išdykauti.

Helovino šventimas siejamas su tam tikrais žaidimais ir būrimais.

Be to, šventei ruošiami įvairūs skanėstai iš obuolių — obuolių karamelė, obuoliai sirupe (kartais pridedant riešutų), obuolių irisas.

Печенье к Хэллоуину
© Depositphotos / haveseen
Helovino sausainiai

Griežtų draudimų šventės metu nėra, tačiau yra nemažai prietarų. Pavyzdžiui, sakoma, kad spalio 31 dieną negalima apsisukti, jei išgirdai už nugaros kažkieno žingsnius — manoma, kad ten vaikšto mirusiųjų sielos. Taip pat šią dieną juodai katei nebuvo leista įeiti pro duris, durys ir langai buvo palikti uždaryti, o šventinę naktį žmonės vilkėjo drabužius išvirkščiai, tokiu būdu apgaudinėjo dvasias.

48
Tegai:
Visų Šventųjų diena, šventė, Helovinas
Peilis

Širvintų rajone neblaivūs vyras ir moteris vienas kitą sužalojo peiliu

(atnaujinta 07:41 2020.11.30)
Pažymima, kad abu nukentėjusieji gydomi ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Sekmadienio popietė Širvintų rajone buitinio konflikot metu neblaivūs vyras ir moteris vienas kitą sužalojo peiliu, praneša Lietuvos policija.

Pranešama, kad incidentas įvyko Širvintų rajone esančiame Kabaldos kaime, namuose.

Neblaivus 1961 metais gimęs vyras, kurio kraujyje rasta 1,88 promilės alkoholio, peiliu sužalojo moters, gimusios 1963 metais ranką, o moteris, kuriai nustatytas 1,58 promilių girtumas, paėmusi peilį sužalojo vyrui koją.

Pažymima, kad abu nukentėjusieji gydomi ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
moteris, vyras, peilis
Dar šia tema
Šiaurės vakarų Lietuvoje autobuso stotelėje vyras sumušė berniuką
Atvykę į iškvietimą dėl sugyventinių ginčo, pareigūnai rado neteisėtą ginklą ir narkotikų
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai