Lietuvos šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Privalomąją pradinę karo tarnybą pradeda per 300 karo prievolininkų

55
(atnaujinta 10:44 2019.11.05)
Šiais metais į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą dar bus pašaukta beveik tūkstantis jaunuolių

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje bei Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje privalomąją pradinę karo tarnybą pradeda per 300 karo prievolininkų, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Atlikti tarnybos į Sausumos pajėgų "Geležinio vilko" brigados Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotąjį pėstininkų batalioną Rukloje jaunuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių regionų, o į Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną iš Alytaus, Kauno, Vilniaus bei Panevėžio regionų.

Į minėtus dalinius savanoriškai tarnybą pradėti pasirinko apie 180 jaunuolių, pirmumo (patekę į šaukiamųjų sąrašus, tačiau tarnybą pasirinkę atlikti savo noru) tvarka skaičius siekia apie 120, o priverstine tvarka pašaukta ne daugiau kaip 20 jaunuolių. Tarp pradedančių tarnybą karo prievolininkų yra šešios merginos.

Šiais metais į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą dar bus pašaukta apie tūkstantį jaunuolių. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, to nepadarę bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą.

Lietuvos kariuomenė grąžino šaukimą 2015 metais, remdamasi "geopolitinės padėties pablogėjimu". Pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius. Naujausiais Lietuvos kariuomenės duomenimis, per trejus metus iš beveik 13 tūkstančių tarnavusių jaunų žmonių beveik trys tūkstančiai nusprendė tęsti tarnybą kariuomenėje.

Šių metų birželį Lietuvos vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos sistemos personalo padidinimą pagal ateinančių dešimties metų planą. Numatoma, kad profesinės karo tarnybos karių skaičius išaugs nuo 10,9 tūkst. iki 14,5 tūkst. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičius išaugs nuo 5,4 iki 6,3 tūkstančio.

Karo ekspertas Aleksandras Chrolenko medžiagoje portalui "Sputnik Lietuva" pažymėjo, kad Lietuvoje žlunga idėja sukurti profesionalią armiją. Anot jo, Vilnius grįžta prie ginkluotųjų pajėgų formavimo šaukimo į karinę tarnybą ne dėl geopolitinės padėties pablogėjimo, bet dėl ​​to, kad respublikos piliečiai nenori savo noru ginti JAV ir NATO interesų.

Lietuva gynybai skiria du procentus BVP. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.

Išmokos šauktiniams
© Sputnik
Išmokos šauktiniams

 

55
Tegai:
jaunuoliai, Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba
Dar šia tema
Šauktiniai labiau patenkinti tarnybos sąlygomis kariuomenėje
Beveik 500 šauktinių pradeda tarnybą Kęstučio batalione
Marso paviršius

NASA pranešė, kada įvyks pirmasis sraigtasparnio skrydis Marse

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Pirmasis bandomasis sraigtasparnio "Ingenuity" skrydis Marse vyks ne anksčiau kaip sekmadienį, praneša RIA Novosti su nuoroda į NASA spaudos tarnybą.

Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo. Jei pirmasis skrydis įvyks balandžio 11 dieną, misijos darbuotojai pirmadienio rytą Maskvos laiku NASA svetainėje praneš apie tai ir gautus preliminarius duomenis.

Skrydis sraigtasparniu, kuris turėtų pakilti į maždaug trijų metrų aukštį, jei pavyks, būsimi skrydžiai vyks maždaug 5 metrų aukštyje. Tai bus "pirmasis skrydis ir valdomas prietaiso skrydis" kitos planetos paviršiuje, pabrėžia NASA.

Anksčiau Amerikos kosmoso departamento ekspertai teigė, kad pasiruošimas pirmajam Marso skraidymui bepiločiu orlaiviu trunka apie šešias dienas, per tą laiką jį gabenantis "Perseverance" aparatas turi jį pristatyti į paleidimo vietą, o misijos specialistai turi patikrinti visų lėktuvų veikimą. jo sistemos, pirmiausia peiliai ir akumuliatorių įkrovimas.

Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" aparato misijos dalis. Jis, pasak NASA, atidžiai stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.

Tegai:
NASA, Marsas
Lietus

Lietus ir vėjas: Lietuva laikinai atsisveikins su šiltu oru

(atnaujinta 14:46 2021.04.11)
Ketvirtadienį ir penktadienį vėjas bus gūsingas, vietomis jis sieks 15 metrų per sekundę, pranešė sinoptikai

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nuo pirmadienio Lietuvoje karštis palaipsniui atslūgs. Apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pirmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma. Žemiausia oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 8 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje vakarų rajonų lis. Oras sušils iki 11-16 laipsnių, vakarinėje šalies dalyje vietomis oro temperatūra svyruos nuo 8 iki 10 laipsnių.

Antradienį didžiojoje Lietuvos dalyje lynos, dieną vietomis lietus ir sniegas. Naktį oro temperatūra bus nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos, rytinėje šalies dalyje vietomis temperatūra gali siekti 14 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytinėje šalies dalyje daug kur iškris krituliai, daugiausiai lynos, o kai kur lietus ir dieną. Naktį vietomis bus plikledis. Naktį temperatūra svyruos nuo -2 iki +3, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį šalies pietryčiuose lynos, vietomis lynos, dieną be didesnių kritulių. Po pietų šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15-18 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki 4 laipsnių šilumos, o dieną nuo 7 iki 12 laipsnių.

Penktadienį lietaus tikimybė menka. Naktį šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki +4, o dieną — nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos.

Tegai:
Lietuva, orai
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius