Lietuvos šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Privalomąją pradinę karo tarnybą pradeda per 300 karo prievolininkų

31
(atnaujinta 10:44 2019.11.05)
Šiais metais į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą dar bus pašaukta beveik tūkstantis jaunuolių

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje bei Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje privalomąją pradinę karo tarnybą pradeda per 300 karo prievolininkų, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Atlikti tarnybos į Sausumos pajėgų "Geležinio vilko" brigados Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotąjį pėstininkų batalioną Rukloje jaunuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių regionų, o į Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalioną iš Alytaus, Kauno, Vilniaus bei Panevėžio regionų.

Į minėtus dalinius savanoriškai tarnybą pradėti pasirinko apie 180 jaunuolių, pirmumo (patekę į šaukiamųjų sąrašus, tačiau tarnybą pasirinkę atlikti savo noru) tvarka skaičius siekia apie 120, o priverstine tvarka pašaukta ne daugiau kaip 20 jaunuolių. Tarp pradedančių tarnybą karo prievolininkų yra šešios merginos.

Šiais metais į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą dar bus pašaukta apie tūkstantį jaunuolių. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, to nepadarę bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą.

Lietuvos kariuomenė grąžino šaukimą 2015 metais, remdamasi "geopolitinės padėties pablogėjimu". Pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius. Naujausiais Lietuvos kariuomenės duomenimis, per trejus metus iš beveik 13 tūkstančių tarnavusių jaunų žmonių beveik trys tūkstančiai nusprendė tęsti tarnybą kariuomenėje.

Šių metų birželį Lietuvos vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos sistemos personalo padidinimą pagal ateinančių dešimties metų planą. Numatoma, kad profesinės karo tarnybos karių skaičius išaugs nuo 10,9 tūkst. iki 14,5 tūkst. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičius išaugs nuo 5,4 iki 6,3 tūkstančio.

Karo ekspertas Aleksandras Chrolenko medžiagoje portalui "Sputnik Lietuva" pažymėjo, kad Lietuvoje žlunga idėja sukurti profesionalią armiją. Anot jo, Vilnius grįžta prie ginkluotųjų pajėgų formavimo šaukimo į karinę tarnybą ne dėl geopolitinės padėties pablogėjimo, bet dėl ​​to, kad respublikos piliečiai nenori savo noru ginti JAV ir NATO interesų.

Lietuva gynybai skiria du procentus BVP. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.

Išmokos šauktiniams
© Sputnik /
Išmokos šauktiniams

 

31
Tegai:
jaunuoliai, Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba
Dar šia tema
Šauktiniai labiau patenkinti tarnybos sąlygomis kariuomenėje
Beveik 500 šauktinių pradeda tarnybą Kęstučio batalione