VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Atliekų iš gaisravietės gamykloje "Ekologistika" Alytuje klausimas lieka atviras, antradienį po Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pareiškė komisijos pirmininkas Rolandas Juonys, praneša miesto savivaldybė.
Kaip informavo Juonys, jis su Aplinkos ministerijos atstovais aptarė atliekų išvežimo iš gaisravietės klausimus, tačiau kas ir kada išveš susidariusias atliekas, kol kas nėra aišku.
Padėtį Alytuje savo paskyroje Facebook komentuoja ir miesto meras Nerijus Cesiulis, kuris sulaukė Aplinkos apsaugos agentūros specialistų gaisravietėje tik pirmadienį.
Mero teigimu, į gaisravietę buvo atvažiavusios, ko gero, visos institucijos, kokios tik veikia Lietuvoje, tačiau kokie surinkti duomenys, Cesiulio teigimu, nesidalijama.
"Visos kažką tyrinėjo, matavo, skaičiavo. Ir nė viena turimais duomenim nesidalija. Trumpai tariant — kairė nežino, ką daro dešinė. O dar tiksliau — kiekviena gyvena savo atskirą gyvenimą. Taigi atvažiuoja specialistai be jokios faktinės informacijos. Ir vėl negali eilinių žmonių kaltinti — nes čia jau apačia nežino, ką veikia viršus. Ir praktiškai čia taip pat visi gyvena atskirus gyvenimus. Ir tuos pačius darbus dirba kelis kartus", — padėtį apibrėžia meras.
Biurokratija net neleidžia išmatuoti atliekų, kurias reikia išvežti, kiekio.
"Reikėjo specialių svarstyklių ir technikos, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti, apie kokį atliekų dydį eina kalba. Suradom, užsakėm, pristatėm į vietą. Atvažiuoja aplinkosaugininkų žmonės ir tada mes juos įkalbinėjam, kad vyrai — padarykite tai šiandien, rytoj vėl reikės iš naujo prašyti svarstyklių ir technikos. Sutinka. Paskui persigalvoja — juk nedegantis reikalas. Galiausiai sutinka. O finalas toks — paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos agentūra pati turi sutartis, gali paprastuoju būdu gauti tas svarstykles, bet nenori rizikuoti. Nes o jei nieks nesumokės? Tai lai savivaldybė tvarkosi", — pasakoja Cesiulis.
Alytaus meras taip pat papasakojo ir apie užterštą vandenį, kuris kasdien patenka į požeminius vandenis.
"Rūsiuose — dešimtys tūkstančių kubų juodo drumzlino vandens. Ir pamažu jis kažkur dingsta. Ar į mūsų Gulbynę, ar į Nemuną, ar dar velniai žino kur", — rašo jis.
Pasak mero, aplinkosaugininkai jam aiškino, kad nėra čia ko bijoti, tačiau Cesiulis rizikuoti nenori ir pakvietė specialistus, kurie turi atlikti vandens tyrimus ir paruošti veiksmų planą, kaip tą vandenį išsiurbti.
Didžiulis gaisras gamykloje "Ekologistika" kilo spalio 16-osios naktį. Sudegė beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos. Dėl gaisro į orą pateko daug sunkių kenksmingų dalelių. Remiantis užterštumo žemėlapio informacija, gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių. Padaryta žala aplinkai preliminariai vertinama daugiau nei 5,3 milijono eurų.
Antradienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus padalinys sulaukė pirmųjų žolės ir želmenų tyrimų rezultatų iš gaisro padangų perdirbimo gamykloje paveiktų teritorijų. Tyrimo metu padidėjusio užterštumo sunkiaisiais metalais užfiksuota nebuvo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat atlieka Alytuje ir apylinkėse kritusių gyvūnų ir paukščių gaišenų tyrimą. Pirminiais duomenimis, gyvūnai ir paukščiai galėjo uždusti. Ekstremali situacija Alytaus mieste vis dar nėra atšaukta.
Šių metų pavasaris prasideda pirmadienį. Kovo 1 d. Mėnulis bus fazėje tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Ši fazė prasideda iškart po pilnaties ir trunka apie septynias dienas. Kiekvieną dieną Žemės palydovo apšvietimas mažėja.
Fazėje po pilnaties Žemės palydovas matomas vakarinėje dangaus dalyje ir anksti ryte.
Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti dėl Mėnulio orbitos elipsiškumo ir svyruoja nuo 29,25 iki 29,83 Žemės parų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra 29,53 paros. Sinodinio mėnesio metu vyksta aštuonių Mėnulio fazių ciklas.
Jaunaties data 2021 metų kovą — kovo 13 d., šeštadienis.
Pilnaties data 2021 metų kovą — kovo 28 d., sekmadienis.
Pilnatis įvyks 20:50 Svarstyklių zodiako žvaigždyne. Šiemet pilnatis kovo 28 dieną bus pirmoji po pavasario lygiadienio, kuris įvyks kovo 20 d. Be to, Vakaruose šiemet pirmoji pavasario pilnatis kovo mėnesį vadinama Velykų pilnatimi — ji įvyks prieš Velykas balandžio 4 d. Mėnulio pilnatis kovą iki pavasario lygiadienio vadinama Pasnininkine, nes vyksta Gavėnios metu.
Žvaigždžių lietaus kalendorius 2021: kada ir kaip stebėti >>
Taip pat pagal vakarietišką tradiciją Mėnulio pilnatis kovą bus vadinama "Kirminų mėnuliu" (angl. "Worm Moon") pagal senas žemės ūkio tradicijas. Remiantis senosiomis Šiaurės Amerikos čiabuvių idėjomis, kiekvienai pilnačiai turėjo būti priskirtas pavadinimas, atspindintis konkretaus mėnulio mėnesio įvykius.
Toks mėnulio pilnaties pavadinimas kovą kilo dėl to, kad kai kuriuose Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose dirvožemis taip sušilo, kad jame pasirodė kirminai. Taip pat tuo metu grįžo ir migruojantys paukščiai, ypač strazdai, o tai buvo tikras pavasario atėjimo ženklas.
Skirtinguose Šiaurės Amerikos regionuose yra ir kitų kovo mėnulio pilnaties pavadinimų — "Erelio mėnulis", "Žąsų mėnulis", "Cukrinis mėnulis", "Vėjuotas mėnulis". Visi pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su perėjimu nuo žiemos prie pavasario ir gamtos pokyčiais.
Šių metų astronominiai reiškiniai: supermėnulis, užtemimai, meteorų lietus >>
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įvardijo sąlygą dėl išvykimo iš Lietuvos nesibaigus izoliacijos terminui, teigiama centro pranešime.
Pabrėžiama, kad išvykti iš Lietuvos, nesibaigus izoliavimo terminui leidžiama asmenims, kurie gyvena ar dirba užsienyje, tuo pačiu vykstant sveikatos priežiūros tikslais (tik grįžusiems iš užsienio), ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus šį pranešimą.
Taip par pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, išvykstant iš Lietuvos informuoti NVSC nereikia.
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Turkija ketina pristatyti nepilotuojamą erdvėlaivį į mėnulį 2023 metais naudodama šalyje kuriamą hibridinę raketą, sakė respublikos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, praneša RIA Novosti.
Turkijos lyderis Tajipas Erdoganas vasario 9 dieną pristatė nacionalinę kosmoso programą. Jis pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje. Vėliau Varankas teigė, kad Ankara vedė derybas su daugeliu šalių, įskaitant Rusiją, dėl bendradarbiavimo kosmose.
"Misiją į mėnulį planuojama įgyvendinti dviem etapais — 2023 ir 2028 metais. 2023 metais ketiname pasiekti mėnulį naudojant savo technologijas. Pirmajame projekto etape sunkiai nusileisime mėnulyje. Pirmasis paleidimas bus vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis. Tačiau mūsų erdvėlaiviai bus pristatyti į Mėnulį, paleidžiant mūsų unikalią nacionalinę raketą į žemos žemės orbitą", — apsilankydamas kosminių projektų bendrovėje "Delta V" sakė jis.
Anot jo, Turkijos kosmoso programa siekiama, kad šalis patektų į "aukščiausią kosmoso sektoriaus lygą". Varankas pridūrė, kad "Delta V" sukūrė unikalią hibridinių variklių technologiją, kuri yra svarbi misijos į mėnulį dalis.