Gaisras Alytuje, archyvinė nuotrauka

Kol kas neaišku, kada gaisravietės Alytuje bus išvežtos atliekos

26
(atnaujinta 17:19 2019.11.05)
Pasak Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, tikslus pavojingų atliekų kiekis dar nėra nustatytas

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Atliekų iš gaisravietės gamykloje "Ekologistika" Alytuje klausimas lieka atviras, antradienį po Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pareiškė komisijos pirmininkas Rolandas Juonys, praneša miesto savivaldybė.

Kaip informavo Juonys, jis su Aplinkos ministerijos atstovais aptarė atliekų išvežimo iš gaisravietės klausimus, tačiau kas ir kada išveš susidariusias atliekas, kol kas nėra aišku.

Padėtį Alytuje savo paskyroje Facebook komentuoja ir miesto meras Nerijus Cesiulis, kuris sulaukė Aplinkos apsaugos agentūros specialistų gaisravietėje tik pirmadienį.

Mero teigimu, į gaisravietę buvo atvažiavusios, ko gero, visos institucijos, kokios tik veikia Lietuvoje, tačiau kokie surinkti duomenys, Cesiulio teigimu, nesidalijama.

"Visos kažką tyrinėjo, matavo, skaičiavo. Ir nė viena turimais duomenim nesidalija. Trumpai tariant — kairė nežino, ką daro dešinė. O dar tiksliau — kiekviena gyvena savo atskirą gyvenimą. Taigi atvažiuoja specialistai be jokios faktinės informacijos. Ir vėl negali eilinių žmonių kaltinti — nes čia jau apačia nežino, ką veikia viršus. Ir praktiškai čia taip pat visi gyvena atskirus gyvenimus. Ir tuos pačius darbus dirba kelis kartus", — padėtį apibrėžia meras.

Biurokratija net neleidžia išmatuoti atliekų, kurias reikia išvežti, kiekio.

"Reikėjo specialių svarstyklių ir technikos, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti, apie kokį atliekų dydį eina kalba. Suradom, užsakėm, pristatėm į vietą. Atvažiuoja aplinkosaugininkų žmonės ir tada mes juos įkalbinėjam, kad vyrai — padarykite tai šiandien, rytoj vėl reikės iš naujo prašyti svarstyklių ir technikos. Sutinka. Paskui persigalvoja — juk nedegantis reikalas. Galiausiai sutinka. O finalas toks — paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos agentūra pati turi sutartis, gali paprastuoju būdu gauti tas svarstykles, bet nenori rizikuoti. Nes o jei nieks nesumokės? Tai lai savivaldybė tvarkosi", — pasakoja Cesiulis.

Alytaus meras taip pat papasakojo ir apie užterštą vandenį, kuris kasdien patenka į požeminius vandenis.

"Rūsiuose — dešimtys tūkstančių kubų juodo drumzlino vandens. Ir pamažu jis kažkur dingsta. Ar į mūsų Gulbynę, ar į Nemuną, ar dar velniai žino kur", — rašo jis.

Pasak mero, aplinkosaugininkai jam aiškino, kad nėra čia ko bijoti, tačiau Cesiulis rizikuoti nenori ir pakvietė specialistus, kurie turi atlikti vandens tyrimus ir paruošti veiksmų planą, kaip tą vandenį išsiurbti.

Didžiulis gaisras gamykloje "Ekologistika" kilo spalio 16-osios naktį. Sudegė beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos. Dėl gaisro į orą pateko daug sunkių kenksmingų dalelių. Remiantis užterštumo žemėlapio informacija, gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių. Padaryta žala aplinkai preliminariai vertinama daugiau nei 5,3 milijono eurų.

Antradienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus padalinys sulaukė pirmųjų žolės ir želmenų tyrimų rezultatų iš gaisro padangų perdirbimo gamykloje paveiktų teritorijų. Tyrimo metu padidėjusio užterštumo sunkiaisiais metalais užfiksuota nebuvo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat atlieka Alytuje ir apylinkėse kritusių gyvūnų ir paukščių gaišenų tyrimą. Pirminiais duomenimis, gyvūnai ir paukščiai galėjo uždusti. Ekstremali situacija Alytaus mieste vis dar nėra atšaukta.

26
Temos:
Gaisras Alytuje: valdžios reakcija ir atsakingų paieškos (75)
Dar šia tema
Nausėda apie gaisrą Alytuje: krizių valdymo sistema neveikia taip, kaip turėtų
Apibendrinti tyrimų po ekologinės nelaimės Alytuje duomenys
Po gaisro Alytuje kai kurioms pieno perdirbimo įmonėms uždrausta parduoti produkciją
Generalinė prokuratūra papasakojo apie gaisro Alytuje aplinkybių tyrimo eigą
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų Javelin siuntą iš JAV

Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą JAV

(atnaujinta 15:07 2020.08.05)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos, apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Prieštankinių sistemų raketos gautos su JAV parama, kurių vertė siekia virš 31 mln. JAV dolerių.

Литва получила дополнительные Javelin
Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos.

Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių, iš kurių 13 mln. JAV dolerių sutartis buvo pasirašyta 2019 metų pabaigoje. Šiomis sistemomis bus papildomai aprūpinti šalies kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

"Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema "Javelin" yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia "iššoviau-pamiršau" principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją", — rašoma pranešime.

"Javelin" kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį, į pačią pažeidžiamiausią tanko vietą – bokštą. Raketose panaudota "minkšto paleidimo" sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa.

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

 

Tegai:
JAV, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių