Oro tarša, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" siūlo atnaujintą automobilių taršos mokestį

37
(atnaujinta 15:33 2019.11.07)
Seime registruotas motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymas, pagal kurį mokestį tektų mokėti pirmą kartą Lietuvoje registruojamiems automobiliams

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė lapkričio 6 dieną registravo Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Parlamentarai skelbia, kad pagrindinis projekto tikslas — suformuoti visuomenės įpročius renkantis transporto priemonę, atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršius automobilius, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir klimato kaitai.

Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, mokesčio objektu pasirinktos motorinės transporto priemonės, kurios yra pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių register.

"Mokestį siūloma mokėti vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma buvo susieta su automobilio taršumu. Kuo labiau palankus aplinkai automobilis — tuo mokestis yra mažesnis", — aiškina projekto iniciatorius Ąžuolas.

Įstatymo projekte pabrėžiama, kad už taršiausius benzinu ir dujomis varomus automobilius — tektų mokėti 360 ir 324 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 40 eurų, benzininius — 20 eurų, dujinius —18 eurų.

Pasak Ąžuolo, tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų. Be to jis pabrėžia, jog projektu siekiame, kad dalis surinktų mokesčių mokėtojų pinigų būtų panaudota aplinkosaugos tikslais.

"Jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės. Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos Europos Sąjungos rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, o tai, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, be to, būtų ir  tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus", — pažymi Seimo narys.

Agnės Širinskienė tvirtina, kad pasirinktas mokesčio modelis siekia subalansuoti visų interesus.

"Jis neuždeda nepakeliamos naštos automobilių vartotojams, kaip kad iki šiol siūlytos priemonės, o kartu asmenis ragina susimąstyti apie tai, kad jie gali rinktis mažiau taršų automobilį. Antra vertus, mokestis padės įgyvendinti „teršėjas moka“ principą  – daugiau mokės tie, kurių automobilių tarša yra didesnė, tad taip bus įgyvendinti ir aplinkosauginiai reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos teisės", — sakė Širinskienė.

Seimo nariai tikisi, kad naujas įstatymas įsigalios kartu su kitų metų biudžetu. 

Kaip bus apskaičiojamas mokestis

Mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Pavyzdžiui, už tokius automobilius kaip "Volkswagen Passat" (2010 metų, benzinas: 1800 cm3 (118 kW),CO2 emisija — 160 g/km) tektų mokėti 80 eurų, o tų pačių metų "Lexus RX 450 h" (benzinas: 3500 cm3 (204 kW) CO2 emisija — 250 g/km) — jau 260 eurų.

Lietuvoje populiarus "Volkswagen Golf" automobilis (2010 metų, dyzelinas: 1600 cm3 (77 kW) CO2 emisija — 107 g/km) iš viso nepatektų į apmokestinamų automobilių kategoriją, o jo benzininės versijos savininkui, kuris pirmą kartą automobilį įregistruoja Lietuvoje, tektų mokėti 80 eurų vienkartinį mokestį. Pakartotinių registracijų metu, kai keičiasi Lietuvoje jau registruoto automobilio savininkas, registracijos mokestis nebūtų imamas.

Anksčiau Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių keliamą taršą.

Spalio pabaigoje Seimas nepritarė Vyriausybės teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo siūlyta mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Parlamentarai grąžino projektą tobulinti Aplinkos ministerijai.

Vyriausybės projekte buvo nustatyta kitokios mokesčio taikymo ribos — 116 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams ir 131 gramo benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams jis būtų buvęs nuo 80 iki 1280 eurų, beznininiams — nuo 40 iki 610 eurų, dujiniams — nuo 36 iki 549 eurų.

Vyriausybė planavo iš šio mokesčio kasmet į biudžetą surinkti po 29 mln. eurų.

37
Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), automobiliai, aplinkos tarša, oro tarša
Dar šia tema
Dalis parlamentarų nepritaria metinio automobilių taršos mokesčio įvedimui
Skvernelis pažadėjo nepalikti valstybės finansinėje katastrofoje