Gaisras, archyvinė nuotrauka

Ugniagesiai išgelbėjo senuką, kuris nusprendė sušilti neįprastu būdu

30
(atnaujinta 12:39 2019.11.07)
Gaisro metu vienas kambarys sudegė visiškai, dar du smarkiai apdegė, įgriuvo stogas, vyras — ligoninėje

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Klaipėdoje ugniagesiai gelbėtojai iš degančio namo išgelbėjo pagyvenusį vyrą, kuris savo namuose įsirengė savadarbę krosnį, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Lapkričio 5 dieną gaisrininkai gavo pranešimą apie gaisrą gyvenamajame name, Uosių gatvėje. Kad pro mansardos langus veržiasi liepsnos, pastebėjo kaimynai, kurie ir iškvietė ugniagesius.

Balkone ugniagesiai rado dūmais apsinuodijusį, rankas ir kojas apdegusį, tačiau sąmoningą vyrą.

Nukentėjusįjį jie išnešė į lauką ir perdavė medikams. Vyras buvo išvežtas į ligoninę.

Kaip pasakoja Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė, gaisro priežastis — savadarbė krosnis.

"Senukas dviejų aukštų name gyveno vienas. Nors name buvo krosnis, jis jos nekūrė, namo nešildė, o pats gyveno viename mansardos kambarėlyje. Kad nesušaltų, buvo susimūrijęs savadarbę krosnį, o kūreno ją įvairiomis parsineštomis šiukšlėmis", — sako Maslauskienė.

Tądien žmogus norėjo sudeginti putų polistirolo gabalą, tačiau jis užsiliepsnojo, užsidegė šalia krosnies patiestas čiužinys, o netrukus liepsnos apėmė ir visą kambarį.

Iš pradžių vyras pats mėgino gesinti gaisrą, nešė vandenį, tačiau apdegė rankas bei prisikvėpavo dūmų. Laimei jis sugebėjo patekti į balkoną, kur ir buvo rastas ugniagesių.

"Atvykus ugniagesiams, visa patalpa jau smarkiai degė. Ugniagesiai sakė, jog visas namas viduje buvo aprūkęs ir pajuodęs. Jie spėliojo, kad gal ir anksčiau čia kas buvo užsidegę", — pasakoja Maslauskienė.

Gaisro metu mansardoje vienas kambarys sudegė visiškai, du smarkiai apdegė, suiro 60 kv. m stogo dangos.

Šiemet dėl netvarkingų krosnių šalyje jau kilo per 1 tūkst. gaisrų. Jų metu žuvo 4 žmonės, 7 patyrė traumas.

30
Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Kol kas neaišku, kada iš gaisravietės Alytuje bus išvežtos atliekos
Alytuje užbaigti oro tyrimai – sunkiųjų metalų koncentracijos neviršijo normų
Gaisras padangų sandėlyje Lietuvoje paveikė beveik 65 tūkstančius žmones
Lietuvos pasienietis

Lietuvos pasieniečiai sulaikė 14 neteisėtų migrantų Irako

(atnaujinta 15:24 2021.01.24)
Užsieniečiai, kurie neteisėtai perėjo valstybinę sieną iš Baltarusijos, Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Ignalinos rajone Tverečiaus užkardos pareigūnai sulaikė 14 Irako piliečių, neteisėtai perėjusių sieną iš Baltarusijos, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Penktadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai ties Ignalinos rajono Lazinkų kaimu užfiksavo einančią asmenų grupę. Kaip paaiškėjo, ji ką tik buvo neteisėtai perėjusi čia pat einančią Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

Tverečiaus pasieniečiai sulaikė šiuos 14 neteisėtų migrantų. Tai buvo 7 vyrai, 2 moterys ir 5 nepilnamečiai. Visi jie turėjo Irako piliečių pasus, kuriuose nebuvo Šengeno vizų.

Iškart buvo nustatyta ir vieta, kur neteisėti migrantai ką tik perėjo sieną iš Baltarusijos.

Sulaikytieji pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pasieniečiai pradėjo pirminius prieglobsčio suteikimo procedūros veiksmus. Apie tai informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prieglobsčio prašymus.

Pasieniečiai migrantus pristatė į Švenčionių pasienio užkardą, kur yra specialios patalpos prieglobsčio prašytojams apgyvendinti. Penktadienį užsieniečiams buvo atlikti testai dėl COVID-19. Šeštadienį priešpiet buvo laukiama atsakymų, kuriuos gavus bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių apgyvendinimo vietos.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
pasieniečiai, nelegali migracija, migrantai, Irakas, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Klaipėdoje saugomas du neteisėtus migrantus atplukdęs laivas
Pasieniečiai sulaikė du švenčioniškius, automobiliu atvykusius pasiimti kontrabandos
Mergina su kreditine kortele ir kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Izoliacijos pasekmės: Lietuvoje apsipirkimo internetu apimtys išaugo 80 proc

(atnaujinta 14:24 2021.01.24)
Dėl COVID-19  pandemijos interneto prekyba Lietuvos teritorijoje vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies gyventojų apsipirkimo internetu apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo daugiau kaip 80 proc., rodo "Swedbank" atsiskaitymų duomenys. 

Banko klientai pernai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai per 2019 m. jų išlaidos sudarė apie 580 mln. eurų. 

Be to, pirkėjai internetu atsiskaitymams ne tik užsienio, bet ir lietuviškose e. parduotuvėse vis dažniau pasitelkia mokėjimo korteles. 

"Buvo galima nuspėti, kad pandemija paskatins internetinės prekybos šuolį, tačiau realus jos augimas turbūt viršijo bet kokias prognozes. Įprastai metinis interneto prekybos apimčių augimas siekia apie 20-30 proc., o praėjusiais metais apimtys išaugo beveik du kartus", – sako "Swedbank" Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos interneto prekyba vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą.

Kaip rodo banko duomenys, pernai Lietuvos gyventojai už pirkinius internete atsiskaitė apie 26,5 mln. kartų, kai 2019 mуtais šis skaičius siekė apie 16,7 mln. kartų.

Tuo metu vieno apsipirkimo internetu metu pirkėjai vidutiniškai išleido apie 42,5 euro. Ši suma, palyginti su 2019 m., smarkiai nesikeitė – ji padidėjo maždaug 8 proc.

Interneto prekyba išlaikė pagreitį ir 2020 metų gruodžio mėnesį, kuomet jos augimas, palyginti su 2019 metų gruodžiu, sudarė apie 71 proc.

Tegai:
Lietuva, internetas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama rekordinė kalėdinė prekyba internetu
Vilniaus Kalėdų egle jau galima džiaugtis ir namuose — ji keliasi į internetą
Vilnius

SAM vadovas priminė Lietuvos tikslus sumažinti sergamumą COVID-19

(atnaujinta 17:47 2021.01.24)
Ministras palygino duomenis su beveik pusantro mėnesio skirtumu ir aiškiai parodė, ką respublikai jau pavyko pasiekti

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalijo teigiama statistika apie pastarųjų mėnesių sergamumą COVID-19. Šią informaciją jis paskelbė savo Facebook paskyroje.

Jo teigimu, turėtų motyvuoti bendras tikslas, kuris buvo nustatytas dar gruodžio 11 d. Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia užtikrinti, kad atvejų skaičius per parą būtų mažesnis nei 200 (7 d. vidurkis), teigiamų testų procentas nuo visų testų būtų mažesnis nei 5 % (per 7 d.), o efektyvus R būtų mažesnis už 1, t.y. kad šimtas žmonių užkrėstų mažiau nei šimtą kitų.

Dulkys taip pat paskelbė paveikslą su statistika, kurioje pateikiami duomenys apie sergamumo dažnio pokyčius. Taigi vidutiniškai per parą gruodžio 11 d. buvo nustatyta 2560 koronaviruso atvejų, sausio 22 d. — 961 atvejis. Teigiamų rezultatų procentas buvo atitinkamai 21,2 ir 10,2. Tuo pačiu metu efektyvumas R gruodį buvo 1,26, o sausį, kaip buvo nustatyta tiksle, mažiau nei vienas — 0,86.

"Ačiū visiems, kurie prisidedate pilietiško elgesio pavyzdžiu. Mums pavyks", — parašė ministras.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649. Nuo gruodžio 27 dienos šalyje prasidėjo vakcinacija.

Karantinas respublikoje buvo įvestas lapkričio 7 d., jis galioja iki sausio 31 d. Valdžia mano, kad jis dar gali būti pratęstas.

Tegai:
karantinas, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas įvardijo trūkumą, kai vietoje kaukės reikia dėvėti respiratorių
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Lietuva dar tik pradeda valdyti COVID-19 pandemiją, mano ekspertas