Vanduo, archyvinė nuotrauka

Alytaus miesto savivaldybė papasakojo apie geriamojo vandens kokybę mieste

36
(atnaujinta 23:16 2019.11.13)
Primenama, kad geriamasis vanduo neturi jokio sąlyčio su gaisravietėje susidariusiomis nuotekomis, nes išgaunamas ne iš gruntinių, o iš giluminių žemės sluoksnių

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Geriamasis vanduo Alytuje geros kokybės, užterštos yra nuotekos prie gaisravietės, praneša Alytaus miesto savivaldybė.

"Alytiškiai gali drąsiai naudoti geriamąjį vandenį iš čiaupo — jis yra geros kokybės", — rašoma pranešime.

Bendrovė "Dzūkijos vandenys" informuoja, kad Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės vartotojams tiekiamas šaltas geriamasis vanduo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 24 : 2017 — Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimuose.

Savivaldybė akcentuoja, kad geriamasis vanduo neturi jokio sąlyčio su gaisravietėje susidariusiomis nuotekomis, nes išgaunamas ne iš gruntinių, o iš giluminių žemės sluoksnių, siekiančių nuo 30 iki 130 metrų. Juo labiau, kad šiuo metu tiekiamas geriamasis vanduo išgaunamas vandenvietėje, esančioje Radžiūnų kaime, kuri visiškai nepatenka į užteršimo zoną.

Anksčiau savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pranešė, kad gavo pirmuosius vandens iš gaisravietės Pramonės gatvėje tyrimų rezultatus. Gauti duomenys rodo, jog antracenas normas viršija 645 kartus, naftalenas 74, benzo(b)fluorantenas 336 kartus, benzo(a)pirenas 93,4, o fluorantenas 134 kartus. Tuo metu savivaldybė nuolat gavo rekomendacijas iš Aplinkos ministerijos ir joms pavaldžių įstaigų, kad tą vandenį per valymo įrenginius reikia leisti į Nemuną.

Gaisras gamykloje "Ekologistika" kilo spalio 16-osios naktį. Gaisrą pavyko užgesinti tik po dešimties dienų.

Sudegė beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos. Gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių. 

Preliminariais skaičiavimais, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti daugiau nei 5 mln. eurų.

36
Tegai:
Alytus, vanduo
Temos:
Gaisras Alytuje: valdžios reakcija ir atsakingų paieškos (75)
Dar šia tema
Atliekami tyrimai, aiškinantis gaisro Alytuje sukeltą poveikį vandens ir maisto saugai
Cesiulis gavo vandens tyrimų rezultatus: junginiai sukelia vėžinius susirgimus
Konservatoriai prašo užtikrinti objektyvų Alytaus gaisro tyrimą
COVID-19 testas

Nauji COVID-19 atvejai: 50 siejama su židiniais, 8 aplinkybės nežinomos

(atnaujinta 12:38 2020.09.23)
Trečiadienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 3932 koronaviruso ligos atvejai, Kaune vakar nustatyta daugiau nei 30 naujų koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinti 73 koronaviruso (COVID-19) atvejai, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Šalyje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmuo, 2246 — pasveiko.

Iš jų 31 Kauno, 22 Šiaulių, 14 Vilniaus, 3 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Tauragės apskrityse.

23 žmonės COVID-19 užsikrėtė ne židiniuose

3 įvežtiniai atvejai patvirtinti iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Vokietijos Federacijos atvykusiems asmenims.

Šiuo metu aštuonių asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos. Nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.

Dvylika koronavirusu atvejų patvirtinti asmenims, kurie užsikrėtė po kontakto, tačiau ne židiniuose.

50 atvejų patvirtinti židiniuose

12 atvejų per vakar parą užfiksuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, su šiuo židiniu jau siejama 14 atvejų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

8 COVID-19 infekcijos atvejai per praėjusią parą buvo patvirtinti Raseinių savivaldybėje. Per kelias dienas čia užfiksuota jau 11 atvejų.

VšĮ Radviliškio ligoninės židinyje užfiksuoti dar 7 atvejai ir su šiuo židiniu iš viso jau yra siejami 74 atvejai.

5 koronaviruso infekcijos atvejai nustatyti vieno choro muzikantams. Su šiuo židiniu siejama 6 atvejai.

K. Griniaus progimnazijoje Kaune buvo patvirtinti 4 atvejai vienos klasės mokiniams. Iš viso su šiuo židiniu siejami 5 atvejai.

VšĮ Raseinių ligoninėje patvirtinti 3 atvejai. Čia jau užfiksuota 14 atvejų.

Raseinių rajone taip pat po 2 atvejus buvo patvirtinta Blinstrubiškių socialinės globos namuose ir Viduklės ambulatorijoje.

Kupiškio rajone 2 atvejai užfiksuoti viename ūkyje ir 1 atvejis, patvirtintas per vakar parą, yra siejamas su baldų gamybos įmone.

Vilniaus apskrityje "City Dance" protrūkyje patvirtintas vienas antrinis atvejis ir su šiuo židiniu siejama 17 atvejų.

Po vieną atvejį patvirtinta ir kituose židiniuose Vilniaus apskrityje: ledo ritulio treniruotės, vienos transporto ir vienos mokėjimo apdorojimus vykdančios įmonės.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
Įvardyta liga, suteikianti imunitetą koronavirusui
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uoste sučiuptas 3 metus ieškotas kaunietis, nusikaltęs JK ir Lietuvoje

(atnaujinta 11:15 2020.09.23)
VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 1523 įvairių šalių piliečius, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė kaunietį, kuris nusikaltimus padarė ir Anglijoje, ir Lietuvoje, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį Vilniaus oro uoste dirbantiems VSAT pareigūnams pranešė, jog iš Londono per Vokietijos miestą Hanoverį atskrendančiame lėktuve yra grąžinamas asmuo. Jis iš Anglijos buvo buvo išsiųstas už nusikaltimą.

Tikrindami dokumentus pasieniečiai nustatė, kad šis 43-ejų Kauno gyventojas problemų su teisėsauga turi ir Lietuvoje. Jis nuo 2017-ųjų balandžio yra ieškomas Kauno policijos kaip nuteistasis už nusikaltimo šalyje padarymą.

Pasieniečiai kaunietį sulaikė ir perdavė jį atvykusiam paieškos iniciatoriaus konvojui.

VSAT duomenimis, iš viso šiais metais pasieniečiai sulaikė 1523 įvairių šalių piliečius, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga. Dažniausiai tokie asmenys įkliuvo šalies oro uostuose, ypač Vilniaus — 1080 sulaikytųjų. Pagal pilietybes tarp ieškomųjų daugiausiai buvo Lietuvos piliečių — 1452. Taip pat sulaikyti 36 Ukrainos, 12 Baltarusijos bei dar 9 valstybių piliečiai.

Tegai:
Vilniaus oro uostas, nusikaltėliai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvos pasieniečiai prie Italijos krantų nufilmavo banginį
Radviliškio geležinkelio stotyje pasieniečiai aptiko baltarusiškų cigarečių krovinį
Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 12:58 2020.09.23)
Kasčiūnas siūlo sugriežtinti sankcijas Rusijai, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, rašoma Seimo pranešime.

Jis kartu su Seimo nariais Aušrine Armonaite, Gabrieliumi Landsbergiu, Audroniumi Ažubaliu, Gediminu Kirkilu, Žygimantu Pavilioniu ir Dovile Šakaliene įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" Europos Sąjunga raginama patvirtinti ir įgyvendinti vadinamojo Magnickio akto tipo sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą. Parlamentarai siūlo, kad į jį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Kasčiūno teigimu, "Navalno apnuodijimas" dar kartą primena, kad būtina stabdyti dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą.

"Baltijos jūros dugnu tiesiamas "Nord Stream-2" dujotiekis pirmiausia yra geopolitinis projektas, kuris padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Iš patirties žinome, kad Rusija dujas naudoja kaip politinio ir ekonominio spaudimo, Europos vienybės skaldymo įrankį, ir "Nord Stream-2" dujotiekis potencialiai gali būti išnaudojamas šiam tikslui. Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės kovine chemine medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Tegai:
Nord Stream-2, sankcijos, Rusija, Aleksejus Navalnas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu
NATO ragina į Navalno incidentą "reaguoti stipriu tarptautiniu mastu"
Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje