Pagyvenę žmonės, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atskleidė rekordiškai ilgo gyvenimo paslaptį

50
(atnaujinta 10:00 2019.11.15)
Japonijos mokslininkai atrado tam tikros rūšies limfocitus, kurie atsako už pasipriešinimą navikams ir ląstelėms, paveiktoms tarpląstelinių parazitų

VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. 110 metų ir vyresni žmonės turi per daug specifinių imuninių ląstelių, išsiaiškino Japonijos tyrimų komanda iš RIKEN instituto Integruotos medicinos centro ir Keio universiteto, praneša portalas "MedicalXpress".

Mokslininkai atliko rekordiškai ilgai gyvenusių žmonių, peržengusių 110 metų ribą, ir 50–80 metų žmonių ląstelių analizę.

Paaiškėjo, kad pirmoje grupėje imuninių ląstelių skaičius buvo beveik pusantro karto didesnis. Tuo pačiu metu mokslininkai nustatė citotoksinių T-limfocitų, atakuojančių navikus ir ląsteles, paveiktas tarpląstelinių parazitų, tarp kurių yra virusai ir kai kurios bakterijos, perteklių.

Tyrėjai pastebi, kad ląstelės, turinčios CD8 žymenis, paprastai yra citotoksinės, tačiau šiuo atveju tai buvo CD4 teigiami T-limfocitai. Jaunesnių eksperimento dalyvių T ląstelių, turinčių CD4, skaičius buvo palyginti mažas. Būtent dėl tokių CD4 T-limfocitų, kurie pasitaiko gana retai, ilgai gyvenančių žmonių organizmas palaiko imunitetą ir kovoja su piktybiniais navikais.

"Tai yra nepaprastai įdomu, nes suteikia naują supratimą apie tai, kaip labai ilgai gyvenančių žmonių kūnas apsisaugo nuo infekcijų ir vėžio", — teigė vienas iš mokslinės grupės narių Piero Carninci.

Anksčiau Liverpulio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame palygino pokyčius, kurie atsiranda senyvo amžiaus žmonių organizme, ir genetinius pokyčius, kai žmogus serga onkologine liga. Specialistai padarė išvadą, kad pagyvenusio žmogaus kūne vykstantys procesai tam tikru mastu neutralizuoja vienas kitą.

50
Tegai:
sveikata, gyvenimas, Japonija
Dar šia tema
Skvernelis atsakė krizenusiems dėl jo sveikatos būklės
Mokslininkai rado būdą, kaip išvengti pakartotino širdies smūgio
Dietologė įvardijo pačius kenksmingiausius saldumynus
Nuo kitų metų Lietuvoje bus galima internetu įsigyti receptinius vaistus
Vilniaus gatvės, archyvinė nuotrauka

Per vakar dieną patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 12:46 2020.07.02)
Remiantis naujausiais NVSC duomenimis, iš viso Lietuvoje užfiksuoti 1825 susirgę šia infekcija asmenys

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vakar patvirtinti septyni koronaviruso atvejai.

Remiantis naujausiais NVSC duomenimis, iš viso Lietuvoje užfiksuoti 1825 susirgę šia infekcija asmenys.

Pasveikusiųjų — 1536. Vis dar sergančiųjų skaičius siekia 206. Nuo koronaviruso iki liepos 2 dienos mirė 78 žmonės.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Putinas pasakojo, kaip dažnai tiriasi nuo koronaviruso
Rastas būdas sunaikinti koronavirusą per 25 sekundes
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
COVID-19, archyvinė nuotrauka

SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka

(atnaujinta 11:54 2020.07.02)
Kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, gydymo ir socialinės globos įstaigose turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų per savaitę

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, profilaktiniai tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti bus atliekami pagal atnaujintą tvarką. 

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.

Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes. 

Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė. 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 10,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą

(atnaujinta 12:26 2020.07.02)
Tai antrasis iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų ir jau įgyvendintų sinchronizacijos projektų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" ketvirčiu anksčiau nei planuota Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane užbaigė 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Į 17,1 km ilgio liniją Vakarų Lietuvoje investuota daugiau nei 5 mln. eurų, ji statoma dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais.

Tai antrasis iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų ir jau įgyvendintų sinchronizacijos projektų.

"2010 metais Bitėnų skirstymo stotis (330 kV) buvo įjungta į Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir leido jį sustiprinti Vakarų Lietuvos regione bei padidinti nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių. Šiems tikslams pasiekti taip pat numatytas sinchronizacijos projektas — naujos 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai statyba", — rašoma pranešime.

Linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba priskiriama pirmajam sinchronizacijos projektų etapui, kurio metu stiprinamas ir modernizuojamas vidaus tinklas. Antrojo ir paskutinio etapo metu numatoma Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio "Harmony Link" statyba bei sinchroninių kompensatorių statyba. Abiejų etapų pabaiga numatoma 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, sinchronizacija, Litgrid, Lietuva
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Numatoma, kad Lietuvos ir Lenkijos jungtis šalims leis jūroje įrengti 1,7 GW vėjo parkų