Paminklas Holokausto aukoms Paneriuose, archyvinė nuotrauka

"Svastika čia ne retenybė". Tūkstančiai Lietuvos žydų skelbia apie grėsmę

100
(atnaujinta 23:52 2019.12.07)
Lietuvos, vieno iš tradicinių judaizmo centrų, žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais. Šalyje labai sustiprėjo antisemitizmas ir dabar tikintieji siekia sugriežtinti baudžiamąjį įstatymą, susijusį su ksenofobija

RIA Novosti korespondentas aiškinosi, ar šie pagalbos prašymai bus išgirsti.

Kalėdos ir svastika

Viena pagrindinių Kauno lankytinų vietų yra Kauno tvirtovės X fortas, kurį XX amžiaus pradžioje pastatė caro armija. 1940 metais čia buvo laikinas Gulago kalinių sulaikymo centras, o po metų, atėjus naciams, čia buvo įsteigtas žydų getas ir mirties stovykla.

Devintajame forte naciai nužudė daugiausiai žmonių — 80 tūkst. Dabar jo vietoje stovi memorialas, ko negalima pasakyti apie kitus pastatus. O juk ten taip pat žuvo tūkstančiai geto kalinių. Septintajame forte, kuriame buvo numarinti daugiau kaip aštuoni tūkstančiai žydų, prieš dvejus metus buvo surengtos NATO pratybos. Sprendžiant iš reklaminių plakatų, ateinantį gruodį ten planuojama surengti kalėdinę šventę vaikams.

Tačiau Lietuvos žydų bendruomenės pasipiktinimas atsitrenkia į valdžios tylą. Pavyzdžiui į tokią tylą, kai valdžia ignoravo protestus dėl Jono Noreikos, vieno iš žydų genocido per Antrąjį pasaulinį karą organizatorių, memorialinės lentos iškabinimą.

Padėtis buvo tokia įtempta, kad rugpjūtį tikinčiųjų draugija buvo priversta uždaryti Vilniaus sinagogą dėl gausybės grasinančių laiškų ir skambučių.

"Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei LŽB, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų,  jų šeimų saugumo", — buvo rašoma bendruomenės pranešime.

O spalio pabaigoje vietiniai žydai net paragino peržiūrėti įstatymą: esami aktai kovojant su antisemitizmu yra neveiksmingi.

"Anglijoje antisemitizmas išskiriamas į atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nežinau, ar Lietuvoje kas nors piešia prieš totorius nukreiptus užrašus. O svastika yra segmentas, kuris primena Holokaustą, kuriuo buvo išnaikinta bendruomenė. Tai aišku, kad turi būti susirūpinta būtent šitais nusikaltimais. Jei mums yra rodomas toks išskirtinumas iš antisemitų pusės, tai gal turi būti parodytas išskirtinumas ir iš valstybės", — tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

"Kas toliau — naujas holokaustas?"

Valdžia pažadėjo išspręsti antisemitizmo problemą, bet, matyt, tai buvo vien žodžiai. Per pastaruosius porą mėnesių Lietuvoje įvyko trys svarbūs atvejai. Rugsėjį nenustatyti vyrai nupiešė svastiką ant šaligatvio prie Vilniaus sinagogos pastato. Spalio 4 dieną Šiauliuose buvo išniekintas paminklas filantropui Chaimui Frenkeliui. O po aštuonių dienų Vilniaus centre vandalai ant vieno iš projekto "Sienos prisimena" piešinių, skirtų Lietuvos žydų bendruomenės istorijai, paliko antisemitinį ženklą.

"Jei šiandien nudažomos sienos, tai kas toliau? Rytoj žydų vaiko nepriims į darželį ar mokyklą. Poryt nebus galima išeiti į gatvę su jarmulke. Na, jūs žinote, kuo visa tai gali baigtis", — apie baisius holokausto laikus užsimena vilnietė Anna Freiberg.

Prieš karą Lietuva buvo vienas didžiausių žydų kultūros centrų. Čia gyveno Vilniaus gaonas, rabinas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, ypač gerbiamas visame žydų pasaulyje. Iki fašistinės okupacijos pradžios 1941 metais Lietuvoje gyveno apie 260 tūkstančių žydų. Dėl jų masinio naikinimo liko ne daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių. Be to, žudynėse ir žiaurumuose dalyvavo ne tik vokiečių kareiviai, bet ir vietiniai kolaborantai.

Tiesa, dabar Lietuvos valdžia bando užgniaužti šią nemalonią temą. To pavyzdžiu tapo rašytojos Rūtos Vanagaitės atvejis: jos knyga "Mūsiškiai", aprašanti faktus apie lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse, buvo paskelbta "grėsme nacionaliniam saugumui", o neišpirktas tiražas — 27 tūkst. egzempliorių — buvo išimtas iš prekybos.

"Gaila, kad Lietuva per 28 nepriklausomybės metus pasirodė nepasirengusi nei laisvei, nei demokratijai, nei tiesai. Gaila, kad šiandien bet kokią knygą, kurią aš parašysiu, niekas nedrįs išleisti… Man paaiškino, kad mano vertybės prieštarauja visuotinai priimtoms", — pernai Europos Parlamente sakė rašytoja.

Vanagaitės istorija sukėlė daug triukšmo, tačiau tikrai nieko nepakeitė. Holokausto tema sukelia karštas diskusijas Lietuvos visuomenėje ir yra viena iš antisemitinių išpuolių priežasčių.

Pabėgimas

Didėjančios ksenofobijos apraiškos privertė žydus bėgti iš Lietuvos. Šiame kadaise dideliame judaizmo centre iš viso gyvena mažiau nei keturi tūkstančiai žydų. Ir jų skaičius nuolat mažėja.

Vladimiras Pozneris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Rabinas Šimšonas Isaksonas anksčiau vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Tačiau praėjusiais metais jis paliko šalį. Jis sako, kad Lietuva nėra ta vieta, kurioje gera tikintiesiems.

"Kartą aš vedžiau vaikus į darželį — ir gatvėje vienas praeivių pasveikino mane žodžiais "Heil Hitler!". O kadaise Vilniaus centre prie manęs priėjo vyras ir paklausė, kodėl aš, žydas, "nužudžiau jų dievą", — pasidalino su RIA Novosti gyvenimo Lietuvoje akimirkomis rabinas.

Anot Isaksono, žydai susiduria su antisemitizmu ne tik gatvėse, bet ir universitetų sienose.

"Vienas iš studentų, kuriam vedžiau Toros pamokas, universiteto paskaitoje išgirdo, kaip profesorius pateikdavo argumentus, skatinančius istorinę neapykantą žydams. O vėliau išvis privedė prie to, kad Holokaustas turėjo tariamai objektyvių priežasčių. Kitas mano studentas nuolat susidūrė su tokiomis frazėmis kaip "gerai darė, kad žudė", "labai gaila, kad ne visi žydai buvo nužudyti", — pažymi jis.

Lietuvos žydų padėtis sukėlė dabartinio artimiausio Lietuvos sąjungininko — Vašingtono — nepasitenkinimą. JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Cherrie Daniels pasmerkė Holokausto neigimą ir jo kūrėjų heroizavimą.

Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Garbinimas tų, kurių veiksmai tiesiogiai paskatino tūkstančių nekaltų žmonių persekiojimą ir nužudymą Holokausto metu, sukuria schizmą, leidžiančią skleisti dezinformaciją. Tai skatina antisemitizmą, kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai. Dar daugiau, tai paniekina visų tikrų herojų, kurie iš tikrųjų yra drąsos pavyzdys, garbę", — savo "Twitter" puslapyje rašė Daniels.

Panašūs teiginiai nuolat skelbiami ir Senajame pasaulyje. Europos rabinų tarybos vadovas Pinchas Goldšmitas atkreipia dėmesį į bendrą rytų žemyno šalių tendenciją persvarstyti Holokausto istoriją ir piliečių dalyvavimą joje. Tačiau Lietuva išsiskiria net šios tendencijos fone: jos valdžia griežtai persekioja tuos, kurie saugo istorinę tiesą.

"Nepaisant tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje priimtų teigiamų pataisų (pavyzdžiui, draudimas neigti Holokaustą ar žalos jo aukoms atlyginimas), iš tikrųjų antisemitinių nuotaikų ir chuliganiškų išpuolių skaičius tik auga", — interviu RIA Novosti pabrėžė Goldšmitas.

Ir visa tai lemia masinį žydų išvykimą iš šalių, kuriose jie gyvena nuo senų laikų. Lietuva nėra išimtis: vietos bendruomenės pagalbos prašymai lieka be atsako.

100
Tegai:
antisemitizmas, Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuva
Dar šia tema
Nusiritome iki svastikos. Kur meilė kolaborantams atvedė Lietuvą?
Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime
Vilniaus žydų kvartale pasirodė antisemitinis simbolis
Vilniuje ant pastato sienos vėl nupiešta svastika
Cigarečių kontrabanda

Pasieniečiai sulaikė du kauniečius su 2500 pakelių cigarečių

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Abu kauniečiai uždaryti į areštinę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Pasieniečiai Kaune sulaikė du vietinius gyventojus, o automobilyje rado 2500 pakelių kontrabandinių cigarečių, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Penktadienį VSAT pareigūnai surengė operaciją Kaune. Iš pradžių pasieniečiai atvyko į vieną Kaune esančią gatvę, kur pastebėjo du vyrus, stovinčius prie automobilio "VW Passat". Jame pasieniečiai rado penkias dėžes, kuriose buvo 2500 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų Baltarusijos akcizo ženklais.

50-mečio ir 70-mečio sulaikytų kauniečių gyvenamosiose patalpose tą pačią dieną pareigūnai atliko kratas. Jų metu pasieniečiai rado dar 116 pakelių cigarečių "NZ Gold", "Minsk Super Slim" ir "Fest" su Baltarusijos akcizo ženklais.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Abu kauniečius pasieniečiai buvo uždarę į areštinę.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Kaunas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Prie sienos su Rusija sunaikinta karo laikų mina
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė kontrabandines cigaretes nešusius kontrabandininkus
Vakcina

Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas

(atnaujinta 17:21 2020.11.24)
Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Gamintojams ruošiantis išleisti į rinką vakciną nuo COVID-19, Sveiktos apsaugos ministerija (SAM) parengė gyventojų vakcinacijos priemonių planą.

Pirmą šio plano užduotį — vakcinos atgabenimą į šalį ir jos tinkamą sandėliavimą — pavesta įgyvendinti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.

"Siekiant užtikrinti sklandų vakcinų tiekimo procesą ir atsižvelgiant į tai, jog gabenant vakcinas turi būti palaikomas tinkamas temperatūrinis režimas bei jo atsekamumas, transportavimo paslaugas siekiama įsigyti iš pačių vakcinos gamintojų. Planuojamos sudaryti sutartys su logistikos bendrovėmis, jeigu vakcinų gamintojai transportavimo paslaugų suteikti negalės", — rašoma pranešime.

Vakcinų sandėliavimui, užtikrinant itin žemos temperatūros palaikymą, pradėta šaldiklių pirkimo procedūra.

Siekiant tinkamai atlikti vakcinaciją ESSC organizuoja ir vakcinacijai reikalingų priemonių  pirkimą už daugiau nei 570 tūkst. eurų.

SAM priminė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Dar šia tema
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas