Paminklas Holokausto aukoms Paneriuose, archyvinė nuotrauka

"Svastika čia ne retenybė". Tūkstančiai Lietuvos žydų skelbia apie grėsmę

89
(atnaujinta 23:52 2019.12.07)
Lietuvos, vieno iš tradicinių judaizmo centrų, žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais. Šalyje labai sustiprėjo antisemitizmas ir dabar tikintieji siekia sugriežtinti baudžiamąjį įstatymą, susijusį su ksenofobija

RIA Novosti korespondentas aiškinosi, ar šie pagalbos prašymai bus išgirsti.

Kalėdos ir svastika

Viena pagrindinių Kauno lankytinų vietų yra Kauno tvirtovės X fortas, kurį XX amžiaus pradžioje pastatė caro armija. 1940 metais čia buvo laikinas Gulago kalinių sulaikymo centras, o po metų, atėjus naciams, čia buvo įsteigtas žydų getas ir mirties stovykla.

Devintajame forte naciai nužudė daugiausiai žmonių — 80 tūkst. Dabar jo vietoje stovi memorialas, ko negalima pasakyti apie kitus pastatus. O juk ten taip pat žuvo tūkstančiai geto kalinių. Septintajame forte, kuriame buvo numarinti daugiau kaip aštuoni tūkstančiai žydų, prieš dvejus metus buvo surengtos NATO pratybos. Sprendžiant iš reklaminių plakatų, ateinantį gruodį ten planuojama surengti kalėdinę šventę vaikams.

Tačiau Lietuvos žydų bendruomenės pasipiktinimas atsitrenkia į valdžios tylą. Pavyzdžiui į tokią tylą, kai valdžia ignoravo protestus dėl Jono Noreikos, vieno iš žydų genocido per Antrąjį pasaulinį karą organizatorių, memorialinės lentos iškabinimą.

Padėtis buvo tokia įtempta, kad rugpjūtį tikinčiųjų draugija buvo priversta uždaryti Vilniaus sinagogą dėl gausybės grasinančių laiškų ir skambučių.

"Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei LŽB, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų,  jų šeimų saugumo", — buvo rašoma bendruomenės pranešime.

O spalio pabaigoje vietiniai žydai net paragino peržiūrėti įstatymą: esami aktai kovojant su antisemitizmu yra neveiksmingi.

"Anglijoje antisemitizmas išskiriamas į atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nežinau, ar Lietuvoje kas nors piešia prieš totorius nukreiptus užrašus. O svastika yra segmentas, kuris primena Holokaustą, kuriuo buvo išnaikinta bendruomenė. Tai aišku, kad turi būti susirūpinta būtent šitais nusikaltimais. Jei mums yra rodomas toks išskirtinumas iš antisemitų pusės, tai gal turi būti parodytas išskirtinumas ir iš valstybės", — tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

"Kas toliau — naujas holokaustas?"

Valdžia pažadėjo išspręsti antisemitizmo problemą, bet, matyt, tai buvo vien žodžiai. Per pastaruosius porą mėnesių Lietuvoje įvyko trys svarbūs atvejai. Rugsėjį nenustatyti vyrai nupiešė svastiką ant šaligatvio prie Vilniaus sinagogos pastato. Spalio 4 dieną Šiauliuose buvo išniekintas paminklas filantropui Chaimui Frenkeliui. O po aštuonių dienų Vilniaus centre vandalai ant vieno iš projekto "Sienos prisimena" piešinių, skirtų Lietuvos žydų bendruomenės istorijai, paliko antisemitinį ženklą.

"Jei šiandien nudažomos sienos, tai kas toliau? Rytoj žydų vaiko nepriims į darželį ar mokyklą. Poryt nebus galima išeiti į gatvę su jarmulke. Na, jūs žinote, kuo visa tai gali baigtis", — apie baisius holokausto laikus užsimena vilnietė Anna Freiberg.

Prieš karą Lietuva buvo vienas didžiausių žydų kultūros centrų. Čia gyveno Vilniaus gaonas, rabinas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, ypač gerbiamas visame žydų pasaulyje. Iki fašistinės okupacijos pradžios 1941 metais Lietuvoje gyveno apie 260 tūkstančių žydų. Dėl jų masinio naikinimo liko ne daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių. Be to, žudynėse ir žiaurumuose dalyvavo ne tik vokiečių kareiviai, bet ir vietiniai kolaborantai.

Tiesa, dabar Lietuvos valdžia bando užgniaužti šią nemalonią temą. To pavyzdžiu tapo rašytojos Rūtos Vanagaitės atvejis: jos knyga "Mūsiškiai", aprašanti faktus apie lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse, buvo paskelbta "grėsme nacionaliniam saugumui", o neišpirktas tiražas — 27 tūkst. egzempliorių — buvo išimtas iš prekybos.

"Gaila, kad Lietuva per 28 nepriklausomybės metus pasirodė nepasirengusi nei laisvei, nei demokratijai, nei tiesai. Gaila, kad šiandien bet kokią knygą, kurią aš parašysiu, niekas nedrįs išleisti… Man paaiškino, kad mano vertybės prieštarauja visuotinai priimtoms", — pernai Europos Parlamente sakė rašytoja.

Vanagaitės istorija sukėlė daug triukšmo, tačiau tikrai nieko nepakeitė. Holokausto tema sukelia karštas diskusijas Lietuvos visuomenėje ir yra viena iš antisemitinių išpuolių priežasčių.

Pabėgimas

Didėjančios ksenofobijos apraiškos privertė žydus bėgti iš Lietuvos. Šiame kadaise dideliame judaizmo centre iš viso gyvena mažiau nei keturi tūkstančiai žydų. Ir jų skaičius nuolat mažėja.

Vladimiras Pozneris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Rabinas Šimšonas Isaksonas anksčiau vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Tačiau praėjusiais metais jis paliko šalį. Jis sako, kad Lietuva nėra ta vieta, kurioje gera tikintiesiems.

"Kartą aš vedžiau vaikus į darželį — ir gatvėje vienas praeivių pasveikino mane žodžiais "Heil Hitler!". O kadaise Vilniaus centre prie manęs priėjo vyras ir paklausė, kodėl aš, žydas, "nužudžiau jų dievą", — pasidalino su RIA Novosti gyvenimo Lietuvoje akimirkomis rabinas.

Anot Isaksono, žydai susiduria su antisemitizmu ne tik gatvėse, bet ir universitetų sienose.

"Vienas iš studentų, kuriam vedžiau Toros pamokas, universiteto paskaitoje išgirdo, kaip profesorius pateikdavo argumentus, skatinančius istorinę neapykantą žydams. O vėliau išvis privedė prie to, kad Holokaustas turėjo tariamai objektyvių priežasčių. Kitas mano studentas nuolat susidūrė su tokiomis frazėmis kaip "gerai darė, kad žudė", "labai gaila, kad ne visi žydai buvo nužudyti", — pažymi jis.

Lietuvos žydų padėtis sukėlė dabartinio artimiausio Lietuvos sąjungininko — Vašingtono — nepasitenkinimą. JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Cherrie Daniels pasmerkė Holokausto neigimą ir jo kūrėjų heroizavimą.

Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Garbinimas tų, kurių veiksmai tiesiogiai paskatino tūkstančių nekaltų žmonių persekiojimą ir nužudymą Holokausto metu, sukuria schizmą, leidžiančią skleisti dezinformaciją. Tai skatina antisemitizmą, kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai. Dar daugiau, tai paniekina visų tikrų herojų, kurie iš tikrųjų yra drąsos pavyzdys, garbę", — savo "Twitter" puslapyje rašė Daniels.

Panašūs teiginiai nuolat skelbiami ir Senajame pasaulyje. Europos rabinų tarybos vadovas Pinchas Goldšmitas atkreipia dėmesį į bendrą rytų žemyno šalių tendenciją persvarstyti Holokausto istoriją ir piliečių dalyvavimą joje. Tačiau Lietuva išsiskiria net šios tendencijos fone: jos valdžia griežtai persekioja tuos, kurie saugo istorinę tiesą.

"Nepaisant tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje priimtų teigiamų pataisų (pavyzdžiui, draudimas neigti Holokaustą ar žalos jo aukoms atlyginimas), iš tikrųjų antisemitinių nuotaikų ir chuliganiškų išpuolių skaičius tik auga", — interviu RIA Novosti pabrėžė Goldšmitas.

Ir visa tai lemia masinį žydų išvykimą iš šalių, kuriose jie gyvena nuo senų laikų. Lietuva nėra išimtis: vietos bendruomenės pagalbos prašymai lieka be atsako.

89
Tegai:
antisemitizmas, Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuva
Dar šia tema
Nusiritome iki svastikos. Kur meilė kolaborantams atvedė Lietuvą?
Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime
Vilniaus žydų kvartale pasirodė antisemitinis simbolis
Vilniuje ant pastato sienos vėl nupiešta svastika
Miškas, archyvinė nuotrauka

Birželio 7 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams

(atnaujinta 12:39 2020.06.06)
Pirmoji dienos dalis palanki bendravimui. Šis laikas ypač palankus įvairiausiems klausimams aptarti: pasiekti abipusio supratimo nebus sunku

Žmonės, kurie pastaruoju metu dažnai ginčijasi, ras bendrą kalbą ir pamirš nesutarimus. Popietė bus šiek tiek sunkesnė. Apie save primins senos problemos, o norint jas išspręsti, teks atidėti kitus reikalus.

Avinas (03.21-04.20)

Nebijokite sunkumų. Šiandien jūs turite pakankamai energijos ir išradingumo, kad galėtumėte su jais susidoroti. Šiandien teks dažnai atitraukti dėmesį nuo svarbių reikalų, tačiau tai netrukdys pasiekti norimo rezultato. 

Tinkama diena imtis iniciatyvos, pradėti kažką naujo. 

Jautis (04.21-05.21) 

Pirmoji dienos pusė bus sėkminga. Šiuo metu daug kam gali pasisekti. Stenkitės neskubėti ir, jei įmanoma, laikykitės anksčiau sudaryto veiksmų plano. Tai padės išvengti daugybės klaidų, pasiekti tai, ko jau seniai siekėte. Tikėtini sėkmingi sandoriai ir pirkimai.

Antroji dienos pusė bus sunkesnė, ne visi Jautis galės išlaikyti ramybę ir optimizmą.

Dvyniai (05.22-06.21)

Jūs esate kupinas energijos, tačiau kartais pervertinate savo stipriąsias puses ir imatės užduočių, kurios dabar greičiausiai nebus įvykdytos. Kai kurie Dvyniai lengvai duoda pažadus, negalvodami apie tai, kaip sunku bus juos tesėti.

Vakare bus proga pradžiuginti artimą žmogų, padaryti jam malonią staigmeną.

Vėžys (06.22-07.22)

Šiandien dažniau nei įprastai nerimaujate dėl smulkmenų, tačiau stenkitės to nerodyti kitiems. Kartais emocinis stresas tampa per didelis; tokiais atvejais gali prireikti supratingų žmonių palaikymo.

Venkite perkrovų popietę, jos gali sukelti nemigą.

Liūtas (07.23-08.23)

Palanki diena imtis iniciatyvos versle. Žmonės, nuo kurių daug priklauso, tikrai bus jūsų pusėje. Galite aptarti planus ateičiai, bendradarbiavimo perspektyvas.

Neatmetami sėkmingi sutapimai, kurie leis ką nors pakeisti į gerąją pusę santykiuose su artimaisiais.

Mergelė (08.24-09.22)

Neskubėkite. Diena bus sėkminga, jei nepriimsite skubotų sprendimų. Tai nebus lengva, ypač ryte. 

Šiandien, deja, esate linkęs pasitikėti netinkamiems žmonėmis. Net seni pažįstami, apie kuriuos anksčiau buvote geros nuomonės, gali nuvilti.

Svarstyklės (09.23-10.22)

Diena nėra pati lengviausia. Tačiau nepasiduokite, jei pakeliui atsiranda kliūčių, elkitės ryžtingai ir pasiekite savo tikslą.

Gali atsirasti naujų idėjų, netikėtų drąsų planų. Apie save primins seni draugai, bendravimas su jais bus malonus ir naudingas. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Skorpionas (10.23-11.21)

Palanki diena. Turėsite galimybę susidoroti su daugeliu sunkių užduočių, išspręsti svarbias klausimus.

Daugeliui Skorpionų intuicija padės susidoroti su asmeninėmis problemomis, apsispręsti dėl ateities planų. Dienos pabaigoje laukite gerų naujienų. 

Šaulys (11.22-12.21)

Galimi nesusipratimai, neatmetami nesutarimai namuose. Bet jei nepasiduosite provokacijoms, tikrai rasite būdą, kaip įveikti visus sunkumus. 

Šį diena nebus vaisingiausia. Jums nereikėtų pervertinti savo jėgų. Geriau tiesiog atidėti rimtus užduočius ir ramiai pailsėti.

Ožiaragis (12.22-01.20) 

Verta nusiteikti optimistiškai. Daugelis Ožiaragiai šiandien linkę prisiminti nemalonius įvykius iš praeities; šis nenaudingas užsiėmimas tik atims energiją iš ženklo atstovų.

Šiandien net artimiausi žmonės ne visada jus palaikys, jie gali kritikuoti jus, išsakyti nemalonias, įžeidžiamas pastabas. Negalima atsakyti tuo pačiu. Konfliktai, priekaištai ir pretenzijos jums dabar nereikalingi.

Vandenis (01.21-02.19)

Ryte geriau neplanuoti ypač svarbių dalykų ir susitikimų. Šiuo metu jums bus sunkiau susikaupti, nei įprasta, bus didelė tikimybė klaidų ir klaidingų žingsnių.Vėliau situacija pastebimai pasikeis į gerąją pusę ir jus galėsite toliau judėti į priekį. 

Kai kurie Vandeniai atras talentų, kurie anksčiau nebuvo jiems žinomi.

Žuvys (02.20-03.20) 

Dienos pradžia žada malonius susitikimus, bendravimą su įdomiais žmonėmis. Jus pradžiugins ir įkvėps naujoms pergalėms geros naujienos.

Bus galimybė susirasti pagalbininkų ir bendraminčių, pasisemti naudingų patarimų iš kitų. Popietė bus sunkesnė. Emocinis fonas tampa įtemptas, jums sunku išlaikyti pusiausvyrą. Stenkitės išlikti ramūs ir nesivelti į ginčus.

Tegai:
horoskopas
Konteineriai apsauginių chalatų, arcchyvinė nuotrauka

Pasiruošimas antrajai COVID-19 bangai: Lietuvą pasiekė 60 tūkst. apsauginių chalatų

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 60 tūkst. apsauginių chalatų, kurie šia savaitę traukiniu sėkmingai iš Kinijos pasiekė Lietuvą.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuo metu iš Kinijos Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo. Jomis buvo aprūpintos penkios greitosios pagalbos stotys ir penkios pagrindinės su koronavirusu kovojančios ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Šiaulių ir Panevėžio Respublikinė ligoninės – bei jų atsakomybės regione esančios valstybinės įstaigos. 

Turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui. 

Nuo birželio 1 dienos visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos pačios organizuoti AAP pirkimą ir sandėliavimą. Taigi, darbuotojų saugumu ir reikiamų priemonių įsigijimu turės pasirūpinti įstaigų steigėjai, pavyzdžiui, ligoninės arba savivaldybės.

Šiuo metu asmens apsaugos priemonės iš rezervo pagal poreikį skiriamos mobiliems punktams ir karščiavimo klinikoms.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EBPO įvertino Lietuvos kovos su COVID-19 strategiją
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį