Mečetėje išdaužti du vitražiniai langai

Kaune vėl vandalizmo aktas: mečetėje išdaužti du vitražiniai langai

47
(atnaujinta 00:09 2019.12.08)
Kauno musulmonų bendruomenės valdyba atkreipia dėmesį, kad tai yra jau antrasis vandalizmo aktas, nukreiptas prieš musulmonus, o vietos policija "dirba pasyviai ir nepadeda apsaugoti mečetę"

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Kauno mečetėje sekmadienio naktį nežinomi asmenys išdaužė du vitražinius langus. Apie tai pranešama Kauno musulmonų bendruomenės valdybos pranešime "Facebook".

"Šiąnakt apie 3:20 nakties vėl buvo bandyta įsilaužti į Kauno mečetės pastatą. Du vitražiniai langai yra sudaužyti, sugadintas dar kartą Lietuvos Respublikos istorinis paveldas", — rašoma pranešime.

Policijos duomenimis, incidento metu padarytas nuostolis siekia apie 1500 eurų.

Kauno musulmonų bendruomenės valdyba atkreipia dėmesį, kad tai yra jau antrasis vandalizmo aktas, įvykdytas per pastaruosius mėnesius.

Акция против вандализма в Клайпеде, Вильнюсе, Паневежисе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Nuo pirmojo vandalizmo praėjo mažiau nei du mėnesiai, institucijos toliau pasyviai dirba ir nepadeda apsaugoti unikalų statinį Lietuvoje", — teigiama pranešime.

Kauno musulmonų bendruomenės valdyba ragina šias institucijas kuo greičiau ir objektyviau spręsti šį klausimą.

Tai ne pirmas religinės neapykantos atvejis Lietuvoje. Rugpjūtį Lietuvos žydų bendruomenė dėl grasinimų turėjo uždaryti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.

Ministras pirmininkas Saulius Svernelis griežtai pasmerkė bet kokias tautinės neapykantos apraiškas ir prašė susilaikyti nuo jas kurstančių veiksmų. Jis pabrėžė, kad valstybės pareiga — užtikrinti kiekvieno joje gyvenančio piliečio ir kiekvienos bendruomenės teisę į saugumą, ir paragino, kad atsakingos institucijos šią pareigą įgyvendintų.

47
Tegai:
policija, musulmonai, Kaunas
Dar šia tema
Lietuvos žydų bendruomenė dėl grasinimų uždaro Vilniaus sinagogą
Skvernelis pasmerkė tautinės neapykantos apraiškas Lietuvos žydų atžvilgiu
"Svastika čia — ne retenybė". Tūkstančiai Lietuvos žydų skelbia apie grėsmę
Karinė technika

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika

(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.

Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.

Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.

Tegai:
Elektrėnai, Pabradė, Rukla, karinės pratybos, karinė technika, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje įvardyta naujojo Amerikos karinio kontingento buvimo trukmė
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms