Ugniagesių gelbėtojų mitingas Vilniuje

Baltijos šalių gydytojai ir ugniagesiai gelbėtojai beviltiškumo eina į gatves

102
(atnaujinta 12:31 2019.11.20)
Kol vietos valdžia šaukia apie grėsmę latvių ir lietuvių saugumui ir didina išlaidas kariuomenei bei specialiosioms tarnyboms, tie, kas tikrai užtikrina saugumą gelbėdami žmonių gyvybes ir sveikatą, sėdi be pinigų ir bando pritraukti dėmesį mitingais

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Lietuvos ugniagesiai surengė mitingą prie Lietuvos vyriausybės pastato dėl nepakankamo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos finansavimo. Tuo tarpu Latvijoje tęsiasi gydytojų protestai dėl didesnių atlyginimų medikams. Tai yra išskirtinis bruožas Baltijos šalių gyvenime: kol vietos valdžia šaukia apie grėsmę latvių ir lietuvių saugumui ir didina išlaidas kariuomenei bei specialiosioms tarnyboms, tie, kas tikrai užtikrina saugumą gelbėdami žmonių gyvybes ir sveikatą, sėdi be pinigų ir bando pritraukti dėmesį mitingais.

Lietuvos ugniagesiai privertė atkreipti į juos dėmesį po gaisro padangų sandėlyje Alytaus mieste, kurį jie neva užgesino, bet faktiškai to nebuvo, pasakoja portalo RuBaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.

Praėjusį mėnesį ši istorija buvo Lietuvos viešojo gyvenimo centre. Šalies vidaus reikalų ministerija džiaugsmingai pranešė, kad gaisras Alytaus regione užgesintas, o po savaitės vietos valdžia socialiniuose tinkluose įrodė, kad jis tęsiasi lyg niekur nieko. Gaisras neužgesintas, padangos dvokia, jų skleidžiami nuodingi dūmai užtemdo aplinką, yra apnuodijami vietiniai vandenys ir dirvožemis, o apskritai Lietuvos pietuose — aplinkosauginė katastrofa.

Tuomet visas pagrįstas lietuvių pyktis buvo nukreiptas į Vidaus reikalų ministeriją, kuri pranešė, kad gaisras užgesintas ir nusiplovė rankas, ugniagesius ir gelbėtojus palikusi likimo valiai.

Tačiau pasipiktinimas ugniagesiais užleido vietą gailesčiui ir nuostabai, kai pasirodė jų pasakojimai apie nežmoniškas sąlygas, kuriomis jiems tenka dirbti dėl to, kad valstybė taupo lėšas priešgaisrineės tarnybos sąskaita.

Gelbėtojai dirbo be dujokaukių, o tos dujokaukės, kurias jie turėjo, pasirodė sugedusios. Žmonės gesino ugnį be specialios įrangos, valgė ir miegojo šalia gaisravietės; nuodingi dūmai graužė akių gleivinę ir apnuodijo plaučius: ugniagesiai vėmė krauju.

Skandalas, susijęs su šia istorija, Lietuvoje iki šiol nenurimo. Vakar Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai susirinko prie vyriausybės pastato su reikalavimais padidinti atlyginimus ir pagerinti darbo sąlygas. Jie bando įrodyti, kad priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai Lietuvoje yra skiriama kritiškai mažai lėšų. Kiekvienais metais ji gauna keliais milijonais eurų mažiau, nei būtina normaliai veiklai.

Ir tai vyksta tuo metu, kai gynybos pajėgų finansavimas Lietuvoje didėja kelerius metus iš eilės. Kiekvienais metais didėja išlaidos kariuomenei, šnipams, kovotojams su šnipais ir kitiems kovos su "Rusijos grėsme" specialistams. Tuo tarpu ugniagesiai skundžiasi nežmoniškomis darbo sąlygomis.

"Kaip nori, taip gesini gaisrą. Atvažiuoji, palieki automobilį, puoli pasijungti siurblį, įsitempti liniją ir viską vienas pats darai", — sako 51-erių Arūnas Žymantas, kad dėl darbuotojų stygiaus vienas žmogus dirba pamainoje, o pavojaus signalo atveju jis pats turi gesinti gaisrą, o tai beveik neįmanoma.

"Pastatai seni, įranga sena. Reikia dramatiškų pokyčių", — teigė ugniagesių-gelbėtojų profsąjungos pirmininkas Algis Lisauskas.

Protestuotojai sako, kad ugniagesių gelbėtojų atlyginimai siekia apie 500 eurų, ir tų nesumoka to laiku.

Lietuvos valstybė nori padidinti finansavimą kovotojams su menama "Rusijos agresijos" grėsme, o žmonės, kurie profesionaliai kovoja su realia grėsme ir tikrai saugo žmonių saugumą, badauja.

Panaši padėtis yra ir kaimyninėje Latvijoje, kur gydytojai streikuoja jau kelias savaites. Masiniai protestai prasidėjo po to, kai Latvijos Seimas vietoj anksčiau planuotų 120 milijonų skyrė 60 milijonų eurų medicinos darbuotojų atlyginimams.

Reaguodama į tai, lapkričio 7 dieną Sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų profesinė sąjunga kelis tūkstančius gydytojų atvežė į Rygos centrą. Kita protesto akcija numatyta lapkričio 28 dieną. Gydytojai reikalauja persvarstyti šalies biudžetą 2020 metams ir sveikatos apsaugos ministrės Ilse Vinkele atsistatydinimo.

"Aš dirbu Daugpilio ligoninėje", — kalbėjo slaugytoja lapkričio 7 dienos protesto akcijos dalyvė. — Mieste turime dvi ligonines ir 1600 sveikatos apsaugos darbuotojų, ir to nepakanka. Pacientų yra labai daug, eilės į suplanuotas procedūras ir operacijas vėluoja mėnesiais, nepakanka įrangos ir vaistų. Tuberkuliozės palatoje vietoj kaukių veidus dengiame šalikėliais, priemoka už tokį darbą yra 10% bazinės algos — mano atveju tai yra 50 eurų per mėnesį. Priemoka už intensyvios terapijos slaugytojos darbą yra 6 proc., tai yra 30 eurų. Deliriumo — psichinio sutrikimo būsenoje — yra daug "ūmių" pacientų , tačiau į šią riziką neatsižvelgiama. Mes dirbame kaip tik galime".

Pastebėtina, kad šie žmonės turi labai paprastą ir greitą būdą išspręsti visas savo problemas.

Pakanka tiesiog emigruoti iš Latvijos į Skandinaviją ar Vakarų Europą, kur priimami Latvijos medicinos išsilavinimo diplomai, o medikų atlyginimai yra 5–6 kartus didesni.
Tiesą sakant, daugelis būtent taip ir daro, todėl Latvijai labai trūksta gydytojų. O eilės pas specialistus tęsiasi kelis mėnesius.

"80% mūsų fakulteto studentų planuoja emigruoti iš Latvijos, o tai panaikina prasmę tobulinti mediciną ir medicininį išsilavinimą. Mes studijuojame chirurginę ginekologiją, studijos tęsiasi 6 metus ir, norint įgyti patirties, rezidentūroje privalu dirbti bent 4 metus ar daugiau. O po to mes emigruojame", — mitinge sakė Rygos medicinos universiteto studentės.

Būtent to turi bijoti Latvijos valdovai.

Gydytojų emigracija stabiliai senėjančių teisiškai nekompetentingų gyventojų sąlygomis yra reali grėsmė nacionaliniam saugumui, kurią jau seniai pripažino visi, tačiau vyriausybė, užuot kovojusi su šia grėsme, per pusę sumažina sveikatos priežiūros išlaidas.

Latvija ir Lietuva didina tik karines išlaidas. Kovos su fiktyviomis grėsmėmis finansavimas. Tikrieji Baltijos šalių gynėjai, kurie iš tikrųjų gelbsti žmonių gyvybes ir sveikatą, sėdi ten be pinigų. Ir jie emigruoja iš beviltiškumo, palikdami Baltijos šalių gyventojus nesaugius.

102
Tegai:
mitingas, kariuomenė, saugumas, valdžia, grėsmė
Dar šia tema
Po gaisro Alytuje VRM atliks vidinį patikrinimą
Nausėda apie gaisrą Alytuje: krizių valdymo sistema neveikia taip, kaip turėtų
Po gaisro Alytuje kai kurioms pieno perdirbimo įmonėms uždrausta parduoti produkciją