Klaipėdietis bandė išgabenti į Latviją neolito laikų vertybes

Klaipėdietis bandė išgabenti į Latviją neolito laikų vertybes

(atnaujinta 16:27 2019.11.21)
Ekspertai konstatavo, kad bronzinė apyrankė, akmens kirvukas – plaktukas ir kaulinė smaigtis, aptikti vyro bagažinėje, yra neolito laikotarpio

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią neteisėtam istorinių vertybių išvežimui iš šalies, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Клайпедчанин пытался ввезти в Латвию исторические ценности эпохи неолит
Neolito laikotarpio bronzinė apyrankė

Trečiadienį VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai kelyje Klaipėda-Liepoja, prie pat Lietuvos sienos su Latvija, sustabdė Latvijos kryptimi važiavusį automobilį "Audi 80" lietuviškais numeriais. Jį vairavo 72-ejų klaipėdietis.

Automobilio bagažinėje tarp kitų daiktų buvo senovinė bronzinė apyrankė, akmens kirvukas – plaktukas ir kaulinė smaigtis.

Клайпедчанин пытался ввезти в Латвию исторические ценности эпохи неолита
Neolito laikotarpio kaulinė smaigtis

Pasieniečiams kilo įtarimų, kad tokie neįprasti seni daiktai gali būti vertybės, turinčios mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės.

Apžiūrėję klaipėdiečio gabentus daiktus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistai patvirtino pasieniečių įtarimus.

Ekspertai konstatavo, kad bronzinė apyrankė, akmens kirvukas – plaktukas ir kaulinė smaigtis yra neolito laikotarpio. Tokių daiktų apyvarta draudžiama.

Tegai:
pasieniečiai, Latvija, Klaipėda
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje (376)
Dar šia tema
Baltarusija perspėjo dėl eismo spūsčių pasienyje su Lietuva
Lietuvos pasieniečiai nufilmavo "pelėdą iš Hogvartso"
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje buvo konfiskuota arbata, kurioje yra kanapių
Už ES lėšas Lietuvos pasieniečiai įsigijo dar apie šimtą visureigių
Koronaviruso testas

Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį

(atnaujinta 11:36 2021.01.17)
Čaplinskas teigė, kad naujos mutacijos gali labai sumažinti vakcinų veiksmingumą ir pakeisti sveikatos priežiūros sistemą dėl didelio jų užkrečiamumo

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS prevencijos centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook papasakojo apie tai, kaip vyksta koronaviruso mutacija. 

Profesorius paaiškino, kad virusai negali daugintis — jie įsilaužia į ląstelės mechanizmus ir sukuria savo kopijas. Kuo daugiau viruso kopijų sukuria ląstelė, tuo dažniau gali atsirasti kopijų klaidų — mutacijų. Dauguma šių klaidų yra nedidelės, tačiau kai kurios klaidos gali sukelti didesnį virusų užkrečiamumą ar patogeniškumą.

Tam tikros mutacijos gali sumažinti vakcinos ar gydymo efektyvumą ir sumažinti diagnostikos priemonių tikslumą.

Čaplinskas prisiminė, kad neseniai atsirado kelios SARS-CoV-2 mutacijos: B.1.1.7 variantas, pirmą kartą atrastas Didžiojoje Britanijoje, jo užkrečiamumas padidėjo apie 50 proc., O E484K variantas, pirmą kartą aptiktas Pietų Afrikoje, kuris taip pat yra labiau užkrečiamas ir gali sumažinti vakcinų veiksmingumą.

"Manoma, kad šie variantai nesukelia sunkesnės ligos, tačiau labiau užkrečiami virusai, greičiau plisdami, gali dar labiau apkrauti jau ir taip perkrautą sveikatos priežiūros sistemą ir galiausiai sukelti daugiau mirčių", — rašo jis.

Jis taip pat teigė, kad Brazilijoje atlikti tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali būti perduodamas vandens gyvūnams, o tai gali pagreitinti tolesnes viruso mutacijas, o Jungtinės Valstijos kovo mėnesį taps dominuojančia britų koronaviruso paderme.

Anksčiau profesorius pažymėjo, kad Lietuva yra tarp šalių, kuriose gali įvykti koronaviruso mutacija, nes čia plitimo dažnis yra labai didelis, o pats paplitimas yra gana didelis. Tai sukuria geras sąlygas mutacijoms.

Šiuo metu koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo 167 tūkstančius žmonių, mirė daugiau nei 2,4 tūkstančio žmonių.

Iki sausio 31 dienos šalyje galioja karantinas. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dienos vakcinacija atliekama tarp prioritetinių gyventojų.

Tegai:
Saulius Čaplinskas, mutacija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
Lietuvoje turistams už atšauktas keliones pinigai bus grąžinami per 14 dienų
Užšalęs ledas

Įvardytos pagrindinės klaidos nušalus

(atnaujinta 09:55 2021.01.17)
Kaip pabrėžė specialistė, teisingiausias sprendimas nušalus būtų gydytojo konsultacija

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Gydytoja ir televizijos laidų vedėja Jelena Malyševa "Pervyj kanal" eteryje kalbėjo apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias žmonės daro nušalę.

Ji paaiškino, kad pirmajame nušalimo etape oda pabala, antroje atsiranda skausmingos pūslės. Trečioje stadijoje nerviniai receptoriai sunaikinami ir prarandamas odos jautrumas, ketvirtoje — gangrena.

Gydytojos teigimu, nušalusių galūnių nereikėtų iškart panardinti į karštą vandenį. Norėdami juos sušildyti, turite pradėti nuo drungno vandens, palaipsniui didindami temperatūrą.

Savo ruožtu trinant sniegu galima tik labiau pažeisti nušalusią kūno dalį. Malyševa taip pat nerekomendavo trinti alkoholiu, nes šis metodas neskatina kraujagyslių išsiplėtimo.

Kaip pabrėžė specialistė, teisingiausias sprendimas nušalus būtų gydytojo konsultacija.

Tegai:
nušalimas
Kremlius

JAV žurnalistas papasakojo, kur slypi Rusijos galia

(atnaujinta 12:04 2021.01.17)
Kaip pažymėjo žurnalistas, būti rusu reiškia gyventi su viltimis ir jausmais, o ne logika ir šaltais faktais

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Amerikiečių dramaturgė ir žurnalistė Tuvia Tenenbohm savo straipsnyje "National Review" žurnalui aprašė, kaip rusai gyvena per koronaviruso pandemiją ir kokia yra jų pagrindinė stiprybė.

Autorius pažymėjo, kad Maskvoje, nepaisant epidemijos, dirba prekybos centrai, kavinės ir restoranai.

"Juk negalima laikyti uždaryto visame pasaulyje garsaus Didžiojo teatro. Negalima atsisakyti ir gero rusiško maisto", — prisipažino žurnalistas. Jo nuomone, Rusijos sostinė siūlo skaniausius patiekalus pasaulyje.

Tuo pat metu Vakaruose žmonės dienas leidžia bijodami, kad gali mirti "šiandien, rytoj ar kitą savaitę". Žurnalistas pažymėjo, kad nežino, kuris požiūris yra geresnis, tačiau kasdienis Rusijos gyvenimas atrodo taip, lyg nebūtų pandemijos.

Jis papasakojo, kad į Rusiją atvyko iš Vokietijos. Hamburge jis nusipirko kaukę, kuri atrodo kaip dalis palestiniečių galvos apdangalo. Europoje daugelis nešioja šias kaukes, norėdami parodyti paramą palestiniečiams. Tuo pačiu metu rusai net nepastebėjo neįprastos priemonės.

"Čia, skirtingai nei bet kurioje Europos šalyje, kurioje buvau, niekas negalvoja apie Palestiną", — rašo jis.

Jis pažymėjo, kad Maskvoje policijos pareigūnai budi prieigose prie metro, kur jie tikrina, ar nėra apsaugos priemonių. Tačiau kai kurie rusai eina į metro ir nuima kaukes nuo veidų.

"Rusija — tai kitas pasaulis. Ne tas, prie kurio esu įpratęs. Rusija nėra Vakarai, ir net logika čia kitokia. Kas tai? Aš nesu visiškai tikras. Kartais man atrodo, kad jūs turite būti raketų mokslininkas, kad suprastumėte tai", — sakė rašytojas.

Jis norėjo dalyvauti pamaldose Kristaus Išganytojo katedroje, tačiau negalėjo to padaryti — policija jam paaiškino, kad per daug pavojinga susirinkti vienoje vietoje daugybei žmonių. Tuo pačiu metu maskviečiai ir toliau eina į GUM, nustebo autorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į skirtingą žmonių elgesį per pamaldas: Niujorke daugelis stačiatikių krikščionių gieda, o Maskvoje meldžiasi ir gieda gana garsiai.

Kelionės metu straipsnio autorius daug kalbėjosi su rusais. Taigi, studentė, vardu Katia, su kuria keliavo tame pačiame kupė po Sankt Peterburgą, sakė, kad rusės yra pačios gražiausios. Šiaurinėje sostinėje Tenenbohmas atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojai vis dar prisimena Leningrado blokadą.

"Mūsų protėviai išgyveno blokadą, o mes išgyvename bet kokį marą", — jam sakė kažkas iš Sankt Peterburgo.

Vaikščiodamas po miestą, autorius pastebi daugybę ženklų ant "nuomojamų" pastatų, kurie, jo nuomone, yra susiję su karantinu. Kita vertus, restoranai yra atviri ir net tušti, transporto priemonėje yra daugybė žmonių — visa tai, autoriaus nuomone, rodo "gyvų žmonių, užsispyrusių Rusijos žmonių, pasiryžusių nepasiduoti iki paskutinio, istoriją".

Jensas Stoltenbergas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Kaip pažymėjo žurnalistas, būti rusu reiškia gyventi su viltimis ir jausmais, o ne logika ir šaltais faktais.

"Jie yra žmonės, o ne kompiuteriai, ir tai yra jų stiprybė", — sako Tenenbohmas.

Prieš atvykdamas į Rusiją jis nesitikėjo, kad jam taip patiks ši šalis ir jos gyventojai.

"Aš tiesiog norėjau pailsėti nuo nuolatinių žiniasklaidos ir vyriausybės perspėjimų apie COVID-19 ir begalinių istorijų apie Donaldą Trampą. Bet aš įsimyliu šalį ir jos žmones", — rašė žurnalistas.

Pasak jo, rusai yra labai draugiški, šilti ir svetingi, turi puikų humoro jausmą. Labiausiai autoriui patiko Maskva su teatrais ir skaniu maistu.

Manhetene, kur gyvena autorius, vakarais vis dar vyksta veikla palaikant nužudytą afroamerikietį Džordą Floidą. Be to, jei jis praeitų pro šalį ir nepakeltų kumščio palaikydamas protestuotojus, tada jis galėjo būti apkaltintas rasizmu. O Maskvoje septintą vakaro jis ramiai eina į baletą.

"Taip, pasaulyje siautėja pandemija ir tai baisu. Tačiau nereikia to bijoti kiekvieną dieną ir kiekvieną vakarą, kiekvieną minutę ir sekundę", — užbaigė jis.

Tegai:
Rusija, JAV