Klaipėdietis bandė išgabenti į Latviją neolito laikų vertybes
(atnaujinta 16:27 2019.11.21)
Ekspertai konstatavo, kad bronzinė apyrankė, akmens kirvukas – plaktukas ir kaulinė smaigtis, aptikti vyro bagažinėje, yra neolito laikotarpioVILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią neteisėtam istorinių vertybių išvežimui iš šalies, praneša VSAT spaudos tarnyba.
Trečiadienį VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai kelyje Klaipėda-Liepoja, prie pat Lietuvos sienos su Latvija, sustabdė Latvijos kryptimi važiavusį automobilį "Audi 80" lietuviškais numeriais. Jį vairavo 72-ejų klaipėdietis.
Automobilio bagažinėje tarp kitų daiktų buvo senovinė bronzinė apyrankė, akmens kirvukas – plaktukas ir kaulinė smaigtis.
Pasieniečiams kilo įtarimų, kad tokie neįprasti seni daiktai gali būti vertybės, turinčios mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės.
Apžiūrėję klaipėdiečio gabentus daiktus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistai patvirtino pasieniečių įtarimus.
Ekspertai konstatavo, kad bronzinė apyrankė, akmens kirvukas – plaktukas ir kaulinė smaigtis yra neolito laikotarpio. Tokių daiktų apyvarta draudžiama.
Tegai:
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika
(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir NemenčinęVILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.
NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.
Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.
Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.
Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.
Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos
(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.
©
Depositphotos / natursports
Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.
Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.
Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.
Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.
Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.