Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kunigaikštienės Birutės vardu pavadintos karininkų žmonų draugijos garbės narių priėmimo ceremonijoje, archyvinė nuotrauka

Pirmoji Lietuvos ponia tapo Karininkų šeimų moterų draugijos garbės nare

(atnaujinta 10:29 2019.11.25)
Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pirmininkė Nausėdienei įteikė paauksuotos rūtos šakelės, vainikuotos karūna, pavidalo sagę

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Prezidento žmona Diana Nausėdienė buvo priimta į Karininkų šeimų moterų draugiją, pavadintą didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu, praneša Prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Nausėdienė kreipėsi į visus draugijos narius, kurie atvyko iš įvairių Lietuvos kampelių, įskaitant garbingo amžiaus sąjungos moteris iš tarpukario Lietuvos karininkų šeimų.

Nausėdienė priimama į draugiją

"Jūs ne tik deklaruojate vertybes, bet ir jomis gyvenate", — sakė ji.

Didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu pavadintos Karininkų šeimų moterų draugijos pirmininkė Aušra Mažonė Nausėdienei įteikė organizacijos simbolį — paauksuotos rūtos šakelės, vainikuotos karūna, pavidalo sagę. Pirmoji šalies ponia tapo draugijos garbės nare.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo metu taip pat padėkojo visiems draugijos nariams.

Первая леди Диана Науседене на церемонии принятия в почетные члены Союза офицерских жен имени княгини Бируте, архивное фото
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kunigaikštienės Birutės vardu pavadintos Karininkų šeimų moterų draugijos garbės narių priėmimo ceremonijoje

Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos tikslas — suvienyti visas moteris iš kariškių šeimų, įtraukti jas į kultūrinį ir socialinį darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, atgaivinti tautinių kostiumų dėvėjimą.

Todėl dauguma dalyvių vilkėjo tautinius kostiumus, kurių daugelis buvo paveldėti iš motinų ar močiučių.

Tegai:
atminimo ceremonija, Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda patvirtino Baudžiamojo kodekso pataisas dėl nuteistųjų mainų už šnipinėjimą
Nausėda suteikė malonę dviem rusams — jie buvo kaltinami tariamu šnipinėjimu
Nausėda ragina paspartinti Lietuvos pasitraukimą iš BRELL
"Prezidentas su chalatu": Stano papasakojo apie susitikimą su Nausėda lifte
Konteineriai apsauginių chalatų, arcchyvinė nuotrauka

Pasiruošimas antrajai COVID-19 bangai: Lietuvą pasiekė 60 tūkst. apsauginių chalatų

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 60 tūkst. apsauginių chalatų, kurie šia savaitę traukiniu sėkmingai iš Kinijos pasiekė Lietuvą.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuo metu iš Kinijos Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo. Jomis buvo aprūpintos penkios greitosios pagalbos stotys ir penkios pagrindinės su koronavirusu kovojančios ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Šiaulių ir Panevėžio Respublikinė ligoninės – bei jų atsakomybės regione esančios valstybinės įstaigos. 

Turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui. 

Nuo birželio 1 dienos visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos pačios organizuoti AAP pirkimą ir sandėliavimą. Taigi, darbuotojų saugumu ir reikiamų priemonių įsigijimu turės pasirūpinti įstaigų steigėjai, pavyzdžiui, ligoninės arba savivaldybės.

Šiuo metu asmens apsaugos priemonės iš rezervo pagal poreikį skiriamos mobiliems punktams ir karščiavimo klinikoms.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EBPO įvertino Lietuvos kovos su COVID-19 strategiją
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Tulpės, archyvinė nuotrauka

Lietuos sinoptikai papasajžkojo apie praejusio pavasario įvairumą

(atnaujinta 18:33 2020.06.06)
Kaip pažymi specialistai, po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Nepaisant vėsios gegužės, šiųmetis pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Apie tai praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

"Vidutinė kalendorinio pavasario (kovas–gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 %) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje. Tai lėmė labai šiltas kovas ir artimas daugiametėms reikšmėms balandis", - teigiama pranešime. 

Žvelgiant detaliau į atskirus dešimtadienius pastebima, kad šių metų pavasaris buvo gana įvairus. Pirmi du pavasario dešimtadieniai buvo 3,7–5 °C šiltesni nei įprastai ir tik kovo trečiasis dešimtadienis nutraukė 16 iš eilės šiltesnių nei standartinė klimato norma (SKN) dešimtadienių (nuo 2019 m. spalio 2 deš.) maratoną.  

Iš visų 9 pavasario dešimtadienių šiltesni buvo tik 3, o didžiausias neigiamas nuokrypis užfiksuotas gegužės vidury. Taip pat nuo trečiojo kovo dešimtadienio prasidėjęs kritulių stygius nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi.

Po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi.

Gegužės pradžioje dar vyravusią sausros grėsmę nutraukė prasidėję intensyvesni krituliai.  O gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Taip pat sodų žydėjimo metu neapsieita be šalnų – minimali oro temperatūra stotyse žemiausiai buvo nukritusi iki -3 °C, o dirvožemio paviršiaus – iki -4 °C.

Tegai:
sinoptikai, Lietuva
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija