Lietuvos peizažas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė Lietuvos žinomumą ir vertinimą pasaulyje

(atnaujinta 09:01 2019.11.27)
Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo šalį, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatiname

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta, rašoma Vyriausybės pranešime.

Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus: svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių.

Pensininkai kurorte Palangoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas 2019 metų sausio – spalio mėnesiais 7 šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje. Dar 7 šalyse: Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje bei Japonijoje — atliktas kokybinis tyrimas (giluminiai interviu) su ekspertais.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo šalį, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatiname.

Tyrimais buvo siekta nustatyti Lietuvos žinomumą ir vertinimą per atskiras sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje ir Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.

Pagrindiniai šalies žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.

Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai: tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama — šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai — gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).

Kai lyginame save su kaimyninėms šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, trūksta lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Tyrimo metu kiekybiškai apklausta 8 000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų — verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.

Tegai:
tyrimas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė "antilyderių" reitinge pagal žmonių su negalia skurdo riziką
Lietuva tapo ES lydere pagal plastiko atliekų perdirbimą
Ekspertas: Lietuva tapo naujos totalitarizmo versijos židiniu