Jaunuolis iš gaisro išgelbėjo neįgalų savo kaimyną
(atnaujinta 16:11 2019.11.28)
Vilkaviškio rajone kilus gaisrui su neįgaliojo vaikštyne judantį kaimo namo šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką, laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis vaikinasVILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Vilkaviškio rajone, Pajevonio kaime, kilus gaisrui, buvo išgelbėta 69-erių metų vyro gyvybė, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.
Incidentas įvyko lapkričio 22 dieną. Tą vakarą vyras pabudo nuo aitraus dūmų kvapo. Į namą įsisukusi liepsna, pravėrus duris, įsiplieskė dar labiau. Su neįgaliojo vaikštyne judantį būsto šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką.
Laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis jaunuolis. Jis atbėgo vos tik pamatęs per kaimyno langus ir duris virstančius dūmus.
Tiesa, iš pirmo karto vyro nepavyko išvesti, nes jis dar norėjo kažkam skambinti, dairėsi paliktų daiktų. Išlėkęs į lauką iš dūmų ir ugnies, kad įkvėptų oro, kaimynas dar kartą įbėgo į namo vidų ir iš degančių namų šeimininką ištempė į lauką. O tada dar kartą paskambino telefonu 112, paskui išsikvietė pagalbon draugą ir mamą, po to, jų padedamas, nunešė išgelbėtąjį į savo namus.
Ugnis supleškino kaimo gyventojo būstą ir jame buvusį turtą. Manoma, jog gaisras kilo iš krosnies išlėkus kibirkščiai ar dėl kūrenimo įrenginių gedimo.
Pasak Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Indrės Miškinytės, vaikinas, paklaustas, ar neišsigando dūmų ir ugnies, sakė, kad apie tai negalvojo. Jam svarbiausia buvo išgelbėti kaimyną, kuriam ne sykį yra patalkinęs. Beje, pasiteiravus, ar vaikinas nenorėtų tapti ugniagesiu gelbėtoju, jis atsakė, kad anksčiau apie tai yra galvojęs, bet aplinkybės susiklostė kitaip. Tačiau jis neatmetė tokios galimybės.
Elektrėnų savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas
(atnaujinta 08:15 2020.05.28)
Anot policijos, automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyras, jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Elektrėnų savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo 74 metų automobilio vairuotojas, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.
Incidentas įvyko pirmadienį, gegužės 27 dieną, apie 13:20 kelyje Elektrėnai–Žebertonys–Streipūnai, ties Streipūnų kaimo.
Policijos duomenimis, automobilis "Audi A3", kurį vairavo 1946 metų gimimo vyras, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir kliudė medį.
Anot pranešimo, automobilio vairuotojas mirė ligoninėje.
Prašoma nustatyti 100 proc. nedarbingumo išmoką medikams, kurie buvo priversti izoliuotis
(atnaujinta 20:53 2020.05.27)
Šiuo metu medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis, gauna tik 62,06 proc. nuo bruto atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metuVILNIUS, gegužės 27 – Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Paulė Kuzmickienė reikalauja medikams, dirbantiems viruso židiniuose ir privalantiems dėl to izoliuotis nustatyti 100 proc. nedarbingumo išmoką.
Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis, gauna tik 62,06 proc. nuo bruto (80 proc. nuo neto) atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metu, kuomet gydytojai, pareigūnai ar kiti dirbantieji, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija, gali pretenduoti į didesnę (77,58 proc. nuo bruto atlyginimo arba 100 proc. neto atlyginimo) ligos išmoką nedarbingumo metu.
"Šie medikai, kurie buvo priversti izoliuotis, prieš tai stovėjo pirmose kovos su plintančiu koronaviruso COVID-19 gretose ir dirbo su ypač pavojinga užkrečiama liga sergančiais pacientais, mažų mažiausiai, yra verti pagarbos ir tokios pat atlyginimo kompensacijos, kurią gauna gydytojai, pareigūnai ar kiti dirbantieji, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija", – teigia Kuzmickienė.
Kuzmickienė sako, kad daugelis šių medikų savanoriškai ėjo dirbti į padalinius, kuriuose kontaktas su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis yra neišvengiamas ir būtinas.
©
Sputnik/ Владислав Адамовский.
Vyriausybė už šį darbą žadėjo socialines garantijas, didesnius atlyginimus, priedus ir jeigu ne pažadai, vargu ar pandemijos akivaizdoje ligoninių vadovams būtų buvę lengva rinkti savanoriškai į pirmąją fronto liniją dirbti einančius medikus.
Kuzmickienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį su prašymu apsvarstyti galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems medicinos įstaigų darbuotojams, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis, skirti tokio pat dydžio ligos išmoką nedarbingumo metu, kaip ir gydytojams, pareigūnams ar kitiems dirbantiesiems, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija. Ji taip pat pabrėžė, kad atitinkami sprendimai turi būti priimti ir dėl atitinkamoje situacijoje atsidūrusių žmonių, kurie dirba globos ir slaugos namuose.
Lietuvoje šiuo metu nustatyti 1639 teigiami koronaviruso atvejai, 65 mirė, pasveikusiųjų žmonių skaičius siekia 1165. Vyriausybė trečiadienį patvirtino dar vieną karantino švelninimo etapą, bet pratęsė karantiną iki birželio 16 dienos vidurnakčio.
©
Sputnik /
Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
Lavrovas: Vakarams draudžiama prašyti Rusijos pagalbos
(atnaujinta 09:21 2020.05.28)
Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas"VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vakarų šalys siekia pasinaudoti koronaviruso pandemija ir nubausti vyriausybes, kurios joms nepatinka bei uždrausti COVID-19 paveiktoms šalims kreiptis į Rusiją pagalbos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rašė straipsnyje Kinijos laikraščiui "Global Times".
©
Sputnik / Виталий Белоусов
"Ne visi pasirengę atlaikyti pandemijos išbandymus. Net dabartinėmis sąlygomis, kai atrodė, kad visuotinis iššūkis yra verčiantis priversti mus bent trumpam pamiršti prieštaravimus, vėl atgimė grobuoniškas požiūris. Ne visi sugebėjo atsispirti pagundai veikti pagal principą "kiekvienas už save", — sakė jis.
Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas". Tai labiausiai būdinga tiems, kurie deklaruoja moralinę lyderystę ir demokratines tradicijas, tačiau iš tikrųjų "atsisako elementarių padorumo taisyklių, etikos normų ir pradeda veikti pagal "džiunglių įstatymą".
Kaip pavyzdį užsienio reikalų ministras paminėjo bandymus apkaltinti Kiniją dėl koronaviruso plitimo, taip pat spekuliacijas dėl Rusijos pagalbos kelioms šalims jų pačių vyriausybių prašymu.
"Mūsų šaliai buvo pateikti absurdiški kaltinimai, kad mes norime panaudoti humanitarinę ir medicininę pagalbą siekdami "sustiprinti geopolitinę įtaką". Prieita iki žeminančių draudimų, kurie prieštarauja pagrindinėms diplomatinėms normoms, kreiptis į Rusiją dėl medicininės ir humanitarinės pagalbos — nepaisant to, kokia kebli situacija, liūdnai pagarsėjęs euroatlantinio modelio solidarumas yra brangesnis nei dešimčių tūkstančių paprastų piliečių gyvybes ir sveikatą", — rašė Lavrovas.
Anot jo, kai kurios šalys bando pasinaudoti esama situacija "Monopolio žaidime" "paisydamos siaurų interesų ir suvedinėdamos sąskaitas su geopolitiniais konkurentais".
Фото: Министерство обороны РФ
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pandemiją paaštrino vyraujančios neigiamos tendencijos ir susikaupę prieštaravimai. Taigi, pasak ministro, prie žmogaus neišvengiamų natūralių koronaviruso plitimo padarinių pridedami "žmogaus sukurti", išprovokuojami žmonijos ar tam tikros jos dalies nesugebėjimo atsisakyti skirstymo "į draugus ir priešus" dvasios net ir bendros nelaimės sąlygomis."
"Kas, jei ne humanitarinių klausimų politizavimas ir noras panaudoti pandemiją nepageidaujamoms vyriausybėms nubausti, gali paaiškinti daugelio Vakarų šalių, kurios daug ginčijasi dėl būtinybės gerbti žmogaus teises, nenorą atsisakyti vienašališkų ekonominių apribojimų taikymo besivystančio pasaulio valstybėms — bent jau iki globalios epidemiologinės normalizacijos. Galų gale, įskaitant JT duomenis, tokios sankcijos, kurios riboja paprastų piliečių galimybes naudotis savo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, labai apsunkina pastangas apsaugoti visuomenės sveikatą ir smogia pažeidžiamiausiems, neapsaugotiems jos sluoksniams", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronaviruso pandemijos protrūkį. Naujausiais duomenimis, bendras pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius yra 5 488 825, registruota mirčių — 349 095.
©
Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa