Jaunuolis iš gaisro išgelbėjo neįgalų savo kaimyną
(atnaujinta 16:11 2019.11.28)
Vilkaviškio rajone kilus gaisrui su neįgaliojo vaikštyne judantį kaimo namo šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką, laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis vaikinasVILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Vilkaviškio rajone, Pajevonio kaime, kilus gaisrui, buvo išgelbėta 69-erių metų vyro gyvybė, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.
Incidentas įvyko lapkričio 22 dieną. Tą vakarą vyras pabudo nuo aitraus dūmų kvapo. Į namą įsisukusi liepsna, pravėrus duris, įsiplieskė dar labiau. Su neįgaliojo vaikštyne judantį būsto šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką.
Laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis jaunuolis. Jis atbėgo vos tik pamatęs per kaimyno langus ir duris virstančius dūmus.
Tiesa, iš pirmo karto vyro nepavyko išvesti, nes jis dar norėjo kažkam skambinti, dairėsi paliktų daiktų. Išlėkęs į lauką iš dūmų ir ugnies, kad įkvėptų oro, kaimynas dar kartą įbėgo į namo vidų ir iš degančių namų šeimininką ištempė į lauką. O tada dar kartą paskambino telefonu 112, paskui išsikvietė pagalbon draugą ir mamą, po to, jų padedamas, nunešė išgelbėtąjį į savo namus.
Ugnis supleškino kaimo gyventojo būstą ir jame buvusį turtą. Manoma, jog gaisras kilo iš krosnies išlėkus kibirkščiai ar dėl kūrenimo įrenginių gedimo.
Pasak Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Indrės Miškinytės, vaikinas, paklaustas, ar neišsigando dūmų ir ugnies, sakė, kad apie tai negalvojo. Jam svarbiausia buvo išgelbėti kaimyną, kuriam ne sykį yra patalkinęs. Beje, pasiteiravus, ar vaikinas nenorėtų tapti ugniagesiu gelbėtoju, jis atsakė, kad anksčiau apie tai yra galvojęs, bet aplinkybės susiklostė kitaip. Tačiau jis neatmetė tokios galimybės.
Lietuvoje vis dar auga šiltnamio dujų emisijos
(atnaujinta 10:27 2021.01.23)
Lietuvoje 2019 metais daugiausia ŠESD į atmosferą išmetė transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriaiVILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvoje į atmosferą 2019 metais išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), arba apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais, praneša Aplinkos apsaugos ministerija.
Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
2019 metais daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.
Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.
Žaliasis kursas
Pagal Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metams, iki 2030 metų šalis turi pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje.
Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 metais. 2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene. Suderintam NEKS planui pritarta Lietuvos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarime.
Europos Komisija galutinius integruotus valstybių narių NEKS planus 2021–2030 metams paskelbė 2020 m. balandžio 20 d.
Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai leidimų išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų.
COVID-19 Lietuvoje: per parą virš 1 000 naujų atvejų
(atnaujinta 09:48 2021.01.23)
Nuo COVID-19 Lietuvoje sausio 21 dieną mirė dar 30 žmonių, jauniausia auka buvo 60-69 metų amžiaus grupėjeVILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Pastarąją parą Lietuvoje patvirtintas 1 001 naujas koronaviruso atvejis, pranešė Statistikos departamentas.
Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 175 851.
Nuo COVID-19 ligos per parą mirė dar 30 žmonės. Be to, per praėjusią parą registruotos 36 COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu mirusių nuo COVID-19 skaičius per praėjusią parą padidėjo 66. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 628.
Pasveikusių asmenų skaičius yra 118 893, tebeserga šiuo metu 52 351.
Per praėjusią parą ištirti 9 220 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso ištirta 1 860 713.
Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 244 žmonės, antru skiepu — 9. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 997 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 931 dozių.
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
©
Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Įmones pirmą kartą įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą VMI informuos asmeniškai
(atnaujinta 10:12 2021.01.23)
Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio pabaigos ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, be to, jie galės kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms, rašoma VMI pranešime.
Nepriemokos bus taikomos nuo 2021 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.
"Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 dienos išsiuntėme ir 9,9 tūkst. įmonių, turinčioms mokestinę nepriemoką, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota, todėl į naująjį sąrašą nebuvo įtrauktos", - teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Ji primena, jog tokių įmonių mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 metų pabaigos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki vasario 28 dienos, o mokesčiams nuo sausio 1 diemos yra taikoma įprasta mokėjimo tvarka.
Naujausias pandemijos paveiktų įmonių sąrašas skelbiamas VMI internetinėje svetainėje, skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 > Informacija verslui.
©
Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni