Gaisras

Jaunuolis gaisro išgelbėjo neįgalų savo kaimyną

(atnaujinta 16:11 2019.11.28)
Vilkaviškio rajone kilus gaisrui su neįgaliojo vaikštyne judantį kaimo namo šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką, laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis vaikinas

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Vilkaviškio rajone, Pajevonio kaime, kilus gaisrui, buvo išgelbėta 69-erių metų vyro gyvybė, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko lapkričio 22 dieną. Tą vakarą vyras pabudo nuo aitraus dūmų kvapo. Į namą įsisukusi liepsna, pravėrus duris, įsiplieskė dar labiau. Su neįgaliojo vaikštyne judantį būsto šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką.

Sudegęs automobilis
© Sputnik / Ирина Калашникова

Laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis jaunuolis. Jis atbėgo vos tik pamatęs per kaimyno langus ir duris virstančius dūmus.

Tiesa, iš pirmo karto vyro nepavyko išvesti, nes jis dar norėjo kažkam skambinti, dairėsi paliktų daiktų. Išlėkęs į lauką iš dūmų ir ugnies, kad įkvėptų oro, kaimynas dar kartą įbėgo į namo vidų ir iš degančių namų šeimininką ištempė į lauką. O tada dar kartą paskambino telefonu 112, paskui išsikvietė pagalbon draugą ir mamą, po to, jų padedamas, nunešė išgelbėtąjį į savo namus.

Ugnis supleškino kaimo gyventojo būstą ir jame buvusį turtą. Manoma, jog gaisras kilo iš krosnies išlėkus kibirkščiai ar dėl kūrenimo įrenginių gedimo.

Pasak Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Indrės Miškinytės, vaikinas, paklaustas, ar neišsigando dūmų ir ugnies, sakė, kad apie tai negalvojo. Jam svarbiausia buvo išgelbėti kaimyną, kuriam ne sykį yra patalkinęs. Beje, pasiteiravus, ar vaikinas nenorėtų tapti ugniagesiu gelbėtoju, jis atsakė, kad anksčiau apie tai yra galvojęs, bet aplinkybės susiklostė kitaip. Tačiau jis neatmetė tokios galimybės.

Tegai:
Lietuva, gaisras
Dar šia tema
Ugniagesiai išgelbėjo senuką, kuris nusprendė sušilti neįprastu būdu
Klaipėdietis padegė namą bandydamas atsikratyti putų polistirolo
Nebėra kantrybės: Vilniuje ugniagesiai reikalavo didesnių atlyginimų
Knyga tarp geltonų lapų, archyvinė nuotrauka

Suvaldyti COVID-19 plitimą: Lietuvoje planuojama prailginti moksleivių atostogas

(atnaujinta 10:44 2020.10.20)
Ministras pirmininkas informavo, kad jau šį trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus aptartas šis klausimas, o piliečiai turėtų ruoštis dviejų savaičių pauzei nuo visuomeninio gyvenimo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seime sakė, kad atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, Vyriausybei bus teikiamas siūlymas moksleivių pirmadienį prasidedančias savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių.

Skvernelio komentaras žiniasklaidai išplatintas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Facebook puslapyje.

"Manau, kad turime unikalią galimybę ir pabandysime tai padaryti — dvi savaites panaudoti pauzei, nes matome, kad yra pakankamai didelis plitimas tarp mokymo įstaigų. Turime savaitę planuotų atostogų, greičiausiai pasiūlysime dar savaitę papildomai", — sakė Skvernelis.

Pasak premjero, tai gera galimybė apsiriboti su viešu, visuomeniniu gyvenimu, tuomet tos dvi savaitės " būtų labai svarbu stabilizuojant situaciją". Premjeras patvirtino, kad šį klausimą Vyriausybė spręs jau šį trečiaidienį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis palaiko premjerą bei tvirtina, kad valstybėje imamasi visų būtiniausių priemonių virusui suvaldyti, tačiau apie visuotinį karantiną, kaip pavasarį, nekalbama.

"Niekas tokios karantino sistemos, kokia veikė pavasarį, nebeįvedinės, nes to neatlaikytų jokia ekonomika", — komentavo Karbauskis.

Jis kartojo, kad Lietuvos situacija yra viena geriausių Europos Sąjungoje ir viena iš geriausių pasaulyje.

Pirmadienį Skvernelis perspėjo, kad šalyje ir toliau plintant COVID-19 bus stabdomas tam tikrų planinių paslaugų teikimas. Jo teigimu, trečiadienį visos savivaldybės bus suskirstytos į raudonąją, geltonąją ir žaliąją grupes, o kiekvienai grupei bus duotos labai išsamios ir aiškios rekomendacijos, kaip kovoti su viruso plitimu.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso nuo pandemijospradžios nustatyti 7726 atvejai konkretiems žmonėms. Nuo koronaviruso mirė 113 piliečių, pasveikusiųjų žmonių skaičius siekia 3110.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, moksleivių atostogos
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Skvernelis: plintant COVID-19 bus stabdomas tam tikrų planinių paslaugų teikimas
Lietuvoje COVID-19 nusinešė dar tris gyvybes
Vilniuje tiriamųjų dėl koronaviruso apimtys didinamos iki 1000 per dieną
Rinkimų punktas Vilniuje

Vilniuje nežinomi asmenys bandė patekti į rinkimų apylinkę

Anksti ryte Lukiškių aikštėje keli žmonės norėjo patekti į rinkimų apylinkės pastatą, tačiau tik sugadino įėjimo duris

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Vilniuje keli žmonės bandė įsilaužti į mobilų rinkimų punktą, praneša Policijos departamentas.

Pirmadienį  7 val. 16 min. Vilniaus apskr. VPK gavo pranešimą, kad nenustatyti asmenys bandė įsilaužti į mobilų rinkimų punkto namelį. Piktadariai į namelį nepateko, tačiau jie sugadino įėjimo duris.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką ir vagystės).

Tegai:
Vilnius
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Prieš rinkimus JAV Žemei gresia susidūrimas su asteroidu
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Žirinovskis mano, kad "visas pasaulis turėtų pasmerkti" dabartinius JAV rinkimus
Саммит Европейского совета, 16 октября 2020

Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti ES užsienio politikos kančios

(atnaujinta 10:06 2020.10.20)
ES užsienio politika toliau neatlaiko kritikos. Kodėl taip yra? Spalio 15—16 dienomis Briuselyje buvo nufilmuota dar viena tragikomiško serialo, kuris vadinasi "ES lyderių suvažiavimas", serija

Kalbant apie susitikimo rezultatus užsienio politikos srityje, eilinį kartą galima konstatuoti tą patį: yra išsireiškimas "būti, o ne atrodyti" — tai ES atveju viskas atvirkščiai. Veiklos ir kieto tono imitavimo daug, o realaus turinio ir įtakos beveik jokios.

Pavyzdžiui, europiečiai patys sugalvojo Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istoriją, išpūtė iš jos didžiulį burbulą be normalių įrodymų, bet su raginimais stabdyti projektą "Šiaurės srautas 2", o galiausiai įvedė kažkokias nesąmoningas asmenines sankcijas. Prie ko čia Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, iš viso neaišku. Kalnas ir vėl pagimdė nudvėsusią pelę.

Arba Turkijos reikalas. Prieš dvi savaites tie patys Europos lyderiai paragino turkus atsisakyti provokacinių veiksmų, pažeidžiančių tarptautinę teisę — kitaip ES imsis visų turimų priemonių. Nuo to laiko niekas nepasikeitė: Turkija toliau daro, ką nori (tame tarpe siunčia Sirijos teroristus į Azerbaidžaną), o Briuselis vėl ragina. Dar išreiškė solidarumą su Graikija ir Kipru, nuo ko toms valstybėms ne šilta, nei šalta.

Ir taip visur ir visada, ar tai būtų Baltarusija, ar "Breksitas". Įdomiausia tai, kad, kai ES valstybės veikia atskirai, jos elgiasi daugiau ar mažiau adekvačiai (išskyrus tam tikrus nepagydomus atvejus), bet kai jos sueina kartu, staiga prasideda kažkokia beprotystė ir farsas. Šiame kontekste kyla natūralus klausimas — kodėl taip yra?

Galima spėti, kad taip yra dėl kelių spąstų, į kuriuos Europa pati save įvarė ir iš kurių neretai negali ištrūkti.

Pirmi — vertybiniai. Europos Sąjungoje mėgstama akcentuoti, kad ji yra "vertybinė galia", moralinis autoritetas tarptautinėje politikoje, demokratijos sergėtoja. Atitinkamai, jeigu kokia nors Kinija kaip "komunistinis režimas" gali sau leisti nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta Baltarusijoje, ES priversta reaguoti, nors, galbūt, daug kam Europoje nerūpi nei Lukašenka, nei Tichanovskaja, nei "Baltarusijos (ne) laisvė".

Antri spąstai — amerikietiški. Galima vienareikšmiškai teigti, kad tam tikrais atvejais europiečiai norėtų susilaikyti nuo aktyvesnių veiksmų (sankcijų ir panašiai), bet kadangi jie vis dar labai stipriai priklauso nuo Amerikos, tenka solidarizuotis — ypač kai Vašingtonas įjungia didesnio spaudimo režimą. Pavyzdžiui, jau seniai akivaizdu, kad dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu įvykių Ukrainoje kontekste Europa patiria rimtus nuostolius, bet Amerikos faktorius neleidžia jų atsisakyti, nors režimas Kijeve yra visiškai nedemokratinis ir atvirai pats žlugdo Minsko susitarimus.

Treti — solidarumo spąstai. Europos Sąjunga labai bijo parodyti, kad ji yra nevieninga. Kad vienybės Europoje trūksta, jokia paslaptis, bet viešai (ypač po to, kai koronavirusas išryškino ES solidarumo spragas) stengiamasi pademonstruoti, kad viskas "didelėje europinėje šeimoje" yra gerai.

Dėl šių tarpusavio susijusių priežasčių visa ES užsienio politika — ištisa kančia. Kitaip tariant, didelė dalis Europos norėtų elgtis pragmatiškiau (pavyzdžiui, bendradarbiauti su Kinija, Rusija ir net Baltarusija bei kaip baisų sapną pamiršti Ukrainą), bet negali to daryti. Todėl tenka išsisukinėti ir tikėtis, kad partneriai pažiūrės į tai supratingai.

Pavyzdžiui, akivaizdu, kad Vokietija Navalno istorijoje tapo stiprių antirusiškų jėgų politikos įkaite. Todėl jos kanclerė ir ypač užsienio reikalų ministras atrodo graudžiai, nes reikia ir Rusiją be įrodymų nubausti, ir "Šiaurės srautą 2" išgelbėti. Todėl sugalvojo išeitį — įvesti simbolines sankcijas. Maskva pagrįstai pyksta, bet Briuselis kaip vienos rusiškos komedijos personažas tarsi prašo "suprasti ir atleisti".

Žinoma, tokia situacija, kai Europa kaip potencialus globalus galios centras yra priversta žemintis kaip vyras, kuris ir meilužę nori turėti, ir šeimos nenori prarasti, yra apgailėtina.

Tuo pat metu tokios valstybės kaip Lietuva puikiai naudojasi minėtu vertybiniu, Amerikos įtakos ir solidarumo faktoriumi, kad primestų visai ES savo darbotvarkę. Būtent todėl Gitanas Nausėda gali drąsiai sakyti: "Visi puikiai suvokiame, kad daugelis požymių, konkrečiai — medicininės pagalbos sulaikymas, informacijos artimiesiems neteikimas, kliūtys, sudarytos Navalną perkelti į Berlyną, ir kiti požymiai, pagaliau pati "Novičioko" kilmė, prigimtis, rodo, kad tai negalėjo įvykti be Kremliaus žinios ir įsikišimo".

Visa tai, švelniai tariant, yra netiesa, bet, kaip teisingai pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: "Net savo interesų užtikrinimo instinktas turi skatinti į ES suvienytą Europą būti Rusijos partnere, bet mano vertinimais ir, sprendžiant iš jo [ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio — autoriaus pastaba] reakcijos į tam tikrus mano klausimus, kol kas ES negali susidoroti su rusofobiška mažuma, kuri, grubiai spekuliuodama konsensuso principu, solidarumo principu, blokuoja daugiau arba mažiau konstruktyvias santykių su Rusija plėtros prieigas", — ir ministras patikslino, kad kalba apie Baltijos valstybes bei Lenkiją.

Tai ką reikia daryti, kad Europa galėtų normaliai siekti savo interesų? Išeitys iš esmės dvi. Pirma — ES faktinė arba net formali dezintegracija, kad kiekvienas galėtų elgtis, kaip jam patinka. Antra — institucinė ES reforma (federalizacija) ir geopolitinio subjektiškumo (suvereniteto) sustiprinimas, kad Europai nurodinėtų, kaip elgtis, Amerika ir/ar rusofobai (o jeigu pastariesiems kažkas nepatiks — durys atviros).

O jeigu niekas nesikeis, užsienio politika Europos Sąjungai ir toliau bus kaip skrendantis lėktuvas ar povandeninis laivas, iš kurio norisi (bet neįmanoma) išlipti, nes kiekvienas naujas įvykis tarptautinėje arenoje sukuria jai nepatogias situacijas, iš kurių ji dažnai neranda padorios išeities. Ir tuomet ES partneriams, kurie nori turėti su ja kažkokius santykius, beliks vadovautis principu "prie to neįmanoma priprasti — su tuo reikia susitaikyti"...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Rusija, ES
Dar šia tema
Makronas teigė tikintis dialogu su Rusija
Europa brangiai sumokės už naujas sankcijas Rusijai
Šveicarija įvedė sankcijas Rusijai dėl Krymo tilto
TVF sugalvojo, kaip išgelbėti pasaulį: Rusijai dėl to gresia skurdas
Nuolatinis Rusijos atstovas paskelbė apie nesutarimus ES dėl Navalno atvejo sankcijų