Jaunuolis iš gaisro išgelbėjo neįgalų savo kaimyną
(atnaujinta 16:11 2019.11.28)
Vilkaviškio rajone kilus gaisrui su neįgaliojo vaikštyne judantį kaimo namo šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką, laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis vaikinasVILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Vilkaviškio rajone, Pajevonio kaime, kilus gaisrui, buvo išgelbėta 69-erių metų vyro gyvybė, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.
Incidentas įvyko lapkričio 22 dieną. Tą vakarą vyras pabudo nuo aitraus dūmų kvapo. Į namą įsisukusi liepsna, pravėrus duris, įsiplieskė dar labiau. Su neįgaliojo vaikštyne judantį būsto šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks ištrūkti į lauką.
Laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis jaunuolis. Jis atbėgo vos tik pamatęs per kaimyno langus ir duris virstančius dūmus.
Tiesa, iš pirmo karto vyro nepavyko išvesti, nes jis dar norėjo kažkam skambinti, dairėsi paliktų daiktų. Išlėkęs į lauką iš dūmų ir ugnies, kad įkvėptų oro, kaimynas dar kartą įbėgo į namo vidų ir iš degančių namų šeimininką ištempė į lauką. O tada dar kartą paskambino telefonu 112, paskui išsikvietė pagalbon draugą ir mamą, po to, jų padedamas, nunešė išgelbėtąjį į savo namus.
Ugnis supleškino kaimo gyventojo būstą ir jame buvusį turtą. Manoma, jog gaisras kilo iš krosnies išlėkus kibirkščiai ar dėl kūrenimo įrenginių gedimo.
Pasak Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Indrės Miškinytės, vaikinas, paklaustas, ar neišsigando dūmų ir ugnies, sakė, kad apie tai negalvojo. Jam svarbiausia buvo išgelbėti kaimyną, kuriam ne sykį yra patalkinęs. Beje, pasiteiravus, ar vaikinas nenorėtų tapti ugniagesiu gelbėtoju, jis atsakė, kad anksčiau apie tai yra galvojęs, bet aplinkybės susiklostė kitaip. Tačiau jis neatmetė tokios galimybės.
Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius
(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandoriųVILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).
Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.
Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.
Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius
(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą.
Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje.
Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje.
Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga.
Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų.
Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.
Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse.
Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.
Tegai: