Traukinys, archyvinė nuotrauka

Nuo šio savaitgalio keičiasi visų traukinių tvarkaraščiai

(atnaujinta 13:22 2019.12.03)
Sekmadienį keičiasi vietinio susisiekimo traukinių grafikai, didėja reisų Vilnius-Klaipėda bei Vilnius-Oro uostas skaičius

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Nuo šiuo sekmadienio, gruodžio 8 dienos, keičiasi traukinių tvarkaraščiai, praneša "Lietuvos geležinkelių" spaudos tarnyba.

Nuo gruodžio 8 dienos traukiniai maršrutu Vilnius–Klaipėda kursuos net dvylika kartų per dieną — po 6 reisus į abi puses. Net pusė jų — ekspresai.

Ženklus pokytis taip pat laukia keliaujančių į Vilniaus oro uostą. Traukiniai šiuo maršrutu keliaus penkiasdešimt kartų per dieną, po 25 reisų į abi puses. Populiariausiais skrydžių laikais traukiniai kursuos kas 35 minutes, todėl pasiekti oro uostą bus patogu atvykstantiems ir iš kitų miestų.

Рождественская елка и ярмарка в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Geros naujienos pasieks ir praeitais metais pristatyto bei lūkesčius pateisinusio maršruto Vilnius–Jašiūnai keleivių — susisiekimas su sostine papildytas dar dviem reisais. Atnaujintas tvarkaraštis puikiai pritaikytas žmonėms, dirbantiems Vilniuje nuo 7 bei 8 val. ryto. Keliaujantys juo išvengs nuolatinių spūsčių keliuose, ypač Liepkalnio sankryžoje.

Dar pernai atnaujintame maršrute Klaipėda–Šilutė — papildomos stotelės. Patogiu susisiekimu nuo šiol galės naudotis Gružeikių bei Dituvos gyventojai. Traukiniai šiame maršrute pirmyn-atgal kursuos 8 kartus per dieną.

Rokiškio ir Kupiškio gyventojams susisiekimas su didžiaisiais regiono miestais Panevėžiu bei Šiauliais nuo gruodžio bus užtikrinamas kasdien. Varėnos, Ignalinos, Kazlų Rūdos ir kitų Lietuvos regionų gyventojai bei svečiai taip pat džiaugsis patogiais, prie keleivių poreikių pritaikytais traukinių tvarkaraščiais.

LG primena, kad bilietams yra taikomos įvairios papildomos nuolaidos: pavyzdžiui, studentai keliauja su 50 proc., moksleiviai — 30 proc., o nuolatiniai klientai mėnesinius bilietus perka su 55 proc. nuolaida.

Tegai:
traukinys
Dar šia tema
Keisis visų Vilniaus viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai
Lankas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje pradėti tyrimai arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti

(atnaujinta 17:06 2020.07.07)
Anksčiau keliuose šalies rajonuose, ypač pietinėje šalies dalyje, buvo nustatytos padidėjusios šio toksiško elemento koncentracijos

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos geologijos tarnyba pradėjo tyrimus Raseinių rajone arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti. Apie tai praneša Aplinkos ministerija.

Šiam tikslui bus skirti tiriamieji gręžiniai Raseinių rajono Šienlaukio ir Ražaitėlių vandenvietėse, geofiziniai, grunto ir požeminio vandens mėginių tyrimai, taip pat įvairūs laboratoriniai tyrimai mineraloginei ir cheminei sudėčiai nustatyti, kvartero storymės erdvinis kartografavimas.

Gręžimo darbai jau pradėti Šienlaukio vandenvietėje. Čia planuojamas apie 200 m gylio tiriamasis gręžinys. Iš iškelto kerno paimti pirmieji mėginiai, kurie bus nugabenti į Lietuvos ir užsienio laboratorijas.

Nustačius, kokie geologiniai sluoksniai sukloti šioje vietovėje, papildomai bus tiriami vandeningieji sluoksniai, aiškinantis vandens tekėjimo ir cheminės sudėties formavimosi dėsningumus. 

Vertinant galimus požeminio vandens antropogeninius taršos šaltinius, 2 km spinduliu bus inventorizuoti potencialūs taršos židiniai, ištirta artimiausių šachtinių šulinių gruntinio vandens kokybė, atlikti senos ir naujos kartos pesticidų laboratoriniai tyrimai. Inventorizuojant potencialius taršos židinius, bus renkama informacija ir apie anksčiau šioje vietoje buvusius objektus — naftos bazės, technikos kiemus, pesticidų ir trąšų sandėlius, nelegalias pesticidų ir kritusių galvijų užkasimo vietas.

Tyrimai finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Arseno problema

Arseno požeminiame vandenyje problema iškilo 2017 metais, kai atliekant požeminio vandens išteklių vertinimą Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse buvo nustatyta, kad arseno koncentracija geriamajame vandenyje viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) daugiau nei 4 kartus.

Padidėjusios šio toksiško elemento koncentracijos vėliau buvo nustatytos ir kituose rajonuose, ypač pietinėje šalies dalyje. Ištyrus iš individualių gręžinių paimtus požeminio vandens mėginius, Lazdijų, Vilkaviškio, Marijampolės ir Jurbarko rajonų savivaldybėse buvo pastebėtos naujos anomalijos.

Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, įpareigojantys ištirti arseno koncentracijas naujų individualių gręžinių vandenyje prieš pradedant jį naudoti. Gauti rezultatai rodo, kad artimos arba didesnės už DLK arseno koncentracijos, be minėtųjų rajonų, nustatytos Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Panevėžio, Vilniaus ir kitų rajonų savivaldybėse.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai parodė naują lokių, perkeltų iš Lietuvos į Italiją, buveinę
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Aplinkos ministerija: keičiasi ataskaitų apie atliekas teikimo EK tvarka
Aplinkos ministerija: konfiskuotos meškos bus įkurdintos Italijos rezervate
Pateikta jau per 1000 paraiškų kompensacijoms už sunaikintą taršų automobilį
Žaltys, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl žiauraus elgesio su žalčiu

(atnaujinta 17:41 2020.07.07)
Praėjusį mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė pakarto žalčio nuotraukos su užrašu: "Už tai, kad maišė žvejoti, buvo nubaustas mirties bausme"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamentui kreipusis dėl žiauraus dviejų vyrų elgesio su žalčiu, Vilniaus apygardos prokuratūra liepos 1 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Birželio 11 dieną socialiniame tinkle "Facebook" pasirodė dviejų vyrų, žiauriai besielgiančių su žalčiu, nuotraukos.

Pirminiais duomenimis, asmuo pasidalijo nuotraukomis ir trumpu istorijos aprašymu: "Už tai, kad maišė žvejoti, buvo nubaustas mirties bausme". Nuotraukose taip pat buvo matyti ir užfiksuota egzekucija — žaltys buvo pakartas.

"Labai svarbu, kad žmonės yra nepakantūs asmenims, žiauriai besielgiantiems su gyvūnais. Visuomenės teikiama informacija ir pagalba aplinkosaugininkams itin reikšminga — tai leidžia mums iškart reaguoti ir imtis reikiamų priemonių", — apie prokuratūros priimtą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (asmenys baudžiami viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų).

Tegai:
žaltys, socialinis tinklas, prokuratūra
Dar šia tema
Kamčiatkoje lokys užpuolė žvejį
Mokslininkas papasakojo, kodėl kosmose reikia atlikti eksperimentus su gyvūnais
VMVT papasakojo, kaip reikėtų pasirūpinti savo auginamais gyvūnais tvyrant karštiems orams
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 15:54 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginus su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas