Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiruošė "Astravo avarijai": SAM įsigijo 4 mln. jodo tablečių

(atnaujinta 19:40 2019.12.10)
Skebiama, kad gyventojai tabletėmis bus aprūpinami bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, savivaldybių administracijomis

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsigijo 4 mln. jodo tablečių, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Skelbiama, kad įsigyta 4 mln. jodo tablečių, kurios gali užtikrinti apsaugą nuo radioaktyviojo jodo branduolinės avarijos atveju.

Gruodžio 5 dieną šiuo tikslu sudaryta sutartis su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu. Bendra sutarties vertė siekia per 1 mln. eurų su PVM. 

Pirkimą organizavo ir sudarytą sutartį administruoja SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC).

SAM primena, kad kalio jodido tabletės apsaugo tik nuo radioaktyviojo jodo, tačiau ne nuo kitų radioaktyviųjų medžiagų, kurios pasklinda aplinkoje branduolinės avarijos atveju, todėl jos turėtų būti vartojamos tik rekomendavus valdžios institucijoms.

Pranešime pabrėžiama, kad Lietuva, nustatydama reikalavimus kalio jodido tablečių naudojimui įvykus branduolinei avarijai, vadovavosi 2017 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis.

Lietuva kritikuoja Astravo AE

Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Iš esmės Lietuvos vyriausybė piktinasi dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra tariamai nesaugi ir kelia grėsmę Baltarusijos bei Lietuvos gyventojams. Šiuo atžvilgiu valstybėje vis dažniau vykdomos pratybos, kurių metu imituojamos "radiologinės grėsmės" dėl sprogimo Astravo AE.

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Taip pat Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (349)
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip Baltarusijai "grąžinti" suverenitetą
Lietuva paragino EK sutelkti dėmesį į Astravo AE "problemą"
Lietuvoje papasakota, kaip bus užtikrinta Baltarusijos AE radiacinio fono kontrolė
Lankas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje pradėti tyrimai arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti

(atnaujinta 17:06 2020.07.07)
Anksčiau keliuose šalies rajonuose, ypač pietinėje šalies dalyje, buvo nustatytos padidėjusios šio toksiško elemento koncentracijos

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos geologijos tarnyba pradėjo tyrimus Raseinių rajone arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti. Apie tai praneša Aplinkos ministerija.

Šiam tikslui bus skirti tiriamieji gręžiniai Raseinių rajono Šienlaukio ir Ražaitėlių vandenvietėse, geofiziniai, grunto ir požeminio vandens mėginių tyrimai, taip pat įvairūs laboratoriniai tyrimai mineraloginei ir cheminei sudėčiai nustatyti, kvartero storymės erdvinis kartografavimas.

Gręžimo darbai jau pradėti Šienlaukio vandenvietėje. Čia planuojamas apie 200 m gylio tiriamasis gręžinys. Iš iškelto kerno paimti pirmieji mėginiai, kurie bus nugabenti į Lietuvos ir užsienio laboratorijas.

Nustačius, kokie geologiniai sluoksniai sukloti šioje vietovėje, papildomai bus tiriami vandeningieji sluoksniai, aiškinantis vandens tekėjimo ir cheminės sudėties formavimosi dėsningumus. 

Vertinant galimus požeminio vandens antropogeninius taršos šaltinius, 2 km spinduliu bus inventorizuoti potencialūs taršos židiniai, ištirta artimiausių šachtinių šulinių gruntinio vandens kokybė, atlikti senos ir naujos kartos pesticidų laboratoriniai tyrimai. Inventorizuojant potencialius taršos židinius, bus renkama informacija ir apie anksčiau šioje vietoje buvusius objektus — naftos bazės, technikos kiemus, pesticidų ir trąšų sandėlius, nelegalias pesticidų ir kritusių galvijų užkasimo vietas.

Tyrimai finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Arseno problema

Arseno požeminiame vandenyje problema iškilo 2017 metais, kai atliekant požeminio vandens išteklių vertinimą Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse buvo nustatyta, kad arseno koncentracija geriamajame vandenyje viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) daugiau nei 4 kartus.

Padidėjusios šio toksiško elemento koncentracijos vėliau buvo nustatytos ir kituose rajonuose, ypač pietinėje šalies dalyje. Ištyrus iš individualių gręžinių paimtus požeminio vandens mėginius, Lazdijų, Vilkaviškio, Marijampolės ir Jurbarko rajonų savivaldybėse buvo pastebėtos naujos anomalijos.

Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, įpareigojantys ištirti arseno koncentracijas naujų individualių gręžinių vandenyje prieš pradedant jį naudoti. Gauti rezultatai rodo, kad artimos arba didesnės už DLK arseno koncentracijos, be minėtųjų rajonų, nustatytos Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Panevėžio, Vilniaus ir kitų rajonų savivaldybėse.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai parodė naują lokių, perkeltų iš Lietuvos į Italiją, buveinę
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Aplinkos ministerija: keičiasi ataskaitų apie atliekas teikimo EK tvarka
Aplinkos ministerija: konfiskuotos meškos bus įkurdintos Italijos rezervate
Pateikta jau per 1000 paraiškų kompensacijoms už sunaikintą taršų automobilį
Žaltys, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl žiauraus elgesio su žalčiu

(atnaujinta 17:41 2020.07.07)
Praėjusį mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė pakarto žalčio nuotraukos su užrašu: "Už tai, kad maišė žvejoti, buvo nubaustas mirties bausme"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamentui kreipusis dėl žiauraus dviejų vyrų elgesio su žalčiu, Vilniaus apygardos prokuratūra liepos 1 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Birželio 11 dieną socialiniame tinkle "Facebook" pasirodė dviejų vyrų, žiauriai besielgiančių su žalčiu, nuotraukos.

Pirminiais duomenimis, asmuo pasidalijo nuotraukomis ir trumpu istorijos aprašymu: "Už tai, kad maišė žvejoti, buvo nubaustas mirties bausme". Nuotraukose taip pat buvo matyti ir užfiksuota egzekucija — žaltys buvo pakartas.

"Labai svarbu, kad žmonės yra nepakantūs asmenims, žiauriai besielgiantiems su gyvūnais. Visuomenės teikiama informacija ir pagalba aplinkosaugininkams itin reikšminga — tai leidžia mums iškart reaguoti ir imtis reikiamų priemonių", — apie prokuratūros priimtą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (asmenys baudžiami viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų).

Tegai:
žaltys, socialinis tinklas, prokuratūra
Dar šia tema
Kamčiatkoje lokys užpuolė žvejį
Mokslininkas papasakojo, kodėl kosmose reikia atlikti eksperimentus su gyvūnais
VMVT papasakojo, kaip reikėtų pasirūpinti savo auginamais gyvūnais tvyrant karštiems orams
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija