Stomatologo konsultacija

Lietuviai pas stomatologus lankosi dažniau nei dauguma europiečių

(atnaujinta 09:03 2019.12.11)
Eurostato reitinge Lietuva antrąją vietą pasidalino su Čekija. Iš viso vienam šių šalių gyventojui per metus suteikiama 1,6 konsultacijos

VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Lietuva pateko į ES šalių, kurių gyventojai dažniausiai kreipiasi į stomatologus, sąrašą. Apie tai pranešama statistikos agentūros "Eurostatas" atliktame tyrime.

2017 metais dažniausiai stomatologus lankė Nyderlandų gyventojai. Vienam šios šalies gyventojui suteikiama vidutiniškai 2,8 konsultacijos per metus. Po to seka Čekija ir Lietuva, abiejų šalių konsultacijų rodiklis — 1,6.

​Trečiąja vieta pasidalino iš karto trys šalys — Vokietija, Estija ir Prancūzija. Vienam šių šalių gyventojui per metus suteikiama 1,5 konsultacijos.

Priešingame skalės gale yra Danija (0,5), Rumunija (0,4) ir Kipras (0,1).

Tegai:
gydytojai, Lietuva, ES, Eurostatas
Temos:
Medicina ir sveikata (349)
Dar šia tema
Mokslininkai nustatė, kad dantų valymas naudingas širdžiai
Gydytojai vaiko burnoje rado 526 neišdygusius dantis
Naujame biudžeto projekte papildomai lėšų skiriama mokytojų bei medikų atlyginimams
koronaviruso tyrimai

Per parą Lietuvoje nustatytas 21 COVID-19 atvejis

(atnaujinta 11:22 2020.08.13)
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 143 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3213 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4227 ėminiai

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatytas 21 koronavirusinės infekcijos atvejis, praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, respublikoje buvo užregistruoti 2330 atvejai, pasveiko 1689 žmonės, mirė 81 pacientas.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 143 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3213 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4227 ėminiai.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvertino Rusijos skiepų nuo koronaviruso saugumą
Lietuvoje ir toliau pasienyje bus tikrinami atvykstančiųjų dokumentai
Benzinui skirtos talpos

Raseinių rajone vyras apsipylė benzinu ir pasidegė

(atnaujinta 09:04 2020.08.13)
Nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sužalojimo

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Raseinių rajone vyras namo kieme apsipylė benzinu ir pasidegė, pranešė Lietuvos policija.

Trečiadienį, apie 18:00 Slabados kaimo rajone, 1982 metais gimęs vyras apsipylė benzinu ir pasidegė.

Vyras dėl kūno apdeginimų paguldytas į ligoninę.

Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso pirmosios dalies 138 straipsnį dėl nedidelės žalos sveikatai padarymo.

Tegai:
padegimas, vyras, Raseinių rajonas, benzinas
Dar šia tema
Kelmės rajone neblaivus vyras mėgindamas pabėgti išspyrė policijos automobilio langą
Baltarusijoje sulaikytas potencialus riaušių koordinatorius
Maskva, archyvinė nuotrauka

EP narys Lenkijos teigė, kad sankcijas įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai

(atnaujinta 12:09 2020.08.13)
ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Rusijai turėtų būti taikomos sankcijos už įvykius Baltarusijoje, kur protestai tęsėsi keletą dienų po prezidento rinkimų, sako Jacekas Sariušas–Volskis, Europos Parlamento narys iš Lenkijos.

ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui.

"Tai, ką ES galėtų padaryti, ką galėtų pasiūlyti Lenkija, yra nukreipti sankcijas ne prieš Baltarusiją, o prieš Rusiją. Kadangi tai yra kaip bausmė kardu, o ne ranka. Jei Rusijos intervencija ar net aneksija bus neutralizuota, manau, kad baltarusiai patys susitvarkys su demokratijos kūrimu", — sakė Lenkijos radijo eteryje Sariušas–Volskis.

Rusijoje ne kartą buvo sakoma, kad Vakaruose tapo madinga kaltinti Rusijos Federaciją dėl visų problemų, ir jie tai pavadino "rusofobijos manija". Rusijos Federacija ne kartą yra pareiškusi, kad ji tikisi abipusiai naudingų Rusijos ir Baltarusijos santykių plėtojimo visose srityse, gilesnio bendradarbiavimo Sąjungos valstybėje rėmuose ir integracijos procesų kūrimo.

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Europarlamentaras apgailestavo dėl nepakankamai griežtos Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Baltarusijoje.

"Požiūris į tai, kas daroma Baltarusijoje, būtų visiškai kitoks, jei ne dėl to, kad šiandien tie, kurie turi valdžią Europos Sąjungoje, santykius ir verslą su Rusija kelia aukščiau už demokratinių judėjimų Baltarusijoje palaikymą, tam tikra prasme pripažindami, kad tai yra Rusijos įtakos teritorija", — teigė parlamentaras.

Jo nuomone, Europos Sąjungos reakcija į įvykius Baltarusijoje yra "nepakankama, tam tikra prasme gėdinga ir neryžtinga".

Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas sutinka su Sariušu Volskiu. Jis norėtų, kad įvykiai Baltarusijoje paskatintų Vokietiją persvarstyti savo požiūrį į dujotiekio "Nord Stream-2" statybą.

"Tikiuosi, kad galbūt tai bus dar vienas elementas, kuris privers kai kurias ES ir NATO šalis pakeisti, pavyzdžiui, jų požiūrį į "Nord Stream", tai yra, į šią politinę Rusijos ir Vokietijos įmonę", — teigė Blaščakas.

"Tikiuosi, kad jie dar kartą pagalvos, ypač Vokietija, kad verslas su Rusija neatitinka laisvojo pasaulio interesų", — pridūrė jis.

Rusijos Federacija ir Vokietija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" projektas yra komercinis ir naudingas Vokietijai.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Seime nuspręsta nepripažinti Baltarusijos prezidento legitimiu
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru