Avarinis ženklas, archyvinė nuotrauka

Visiškai girtas vairuotojas sukėlė avariją, kurioje žuvo keleivis

(atnaujinta 10:48 2019.12.20)
Incidentas įvyko Kėdainių rajone, Aukštuolių kaime. Įtariamojo kraujyje aptikta 2,52 prom. alkoholio

VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Lietuvoje į eismo įvykį pateko neblaivus vairuotojas, pranešė Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Policija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Incidentas įvyko Kėdainių rajone, Aukštuolių kaime.

Policijos duomenimis, automobilis "Volvo XC70" nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, žuvo keleivis.

Vairuotojas buvo girtas — jo kraujyje aptikta 2,52 promilės alkoholio.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Tegai:
vairuotojas, eismo įvykis
Dar šia tema
Vairuotojai perspėjami apie pablogėjusį matomumą keliuose
Lietuvos policija parodė vaizdo įrašą apie tai, kaip gaudė girtą vairuotoją
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdietis, pasisavinęs įmonės turtą ir pinigus, stos prieš teismą

(atnaujinta 12:09 2020.06.03)
Maksimali bauda už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą — laisvės atėmimas iki 10 metų. Sukčiavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame uostamiesčio įmonės vadybininkas įtariamas sukčiavimu, daugiau nei 200 tūkst. eurų bendrovės turto pasisavinimu ir bendrovės klientų pinigų išviliojimu apgaule, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminis tyrimas dėl 31-mečio klaipėdiečio nusikalstamų veikų pradėtas 2014 metais, tačiau vyras dar anksčiau išvyko į JAV ir ten nuo teisėsaugos slapstėsi beveik penkerius metus, kol praėjusių metų pabaigoje buvo sugrąžintas į Lietuvą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įtariamasis, dirbdamas jau bankrutavusios įmonės Klaipėdos padalinio vyriausiuoju vadybininku, galimai pasisavino įmonės turtą — statybines medžiagas už daugiau nei 190 tūkst. eurų. 

Tuo tarpu dirbdamas vadybininku kitoje bankrutavusioje uostamiesčio bendrovėje, manoma, kad jis pasisavino bendrovei priklausančias pinigines lėšas — klientų pinigus už statybines medžiagas — daugiau nei 12 tūkst. eurų. Taip pat išsiaiškinta, kad klaipėdietis apgaule iš kelių fizinių asmenų gavo avansu pinigus už prekes, tačiau pirkėjams jų nepateikė.

FNTT duomenimis, dar 2014 metų vasarą į Klaipėdos įmonę kreipėsi klientai, kurie per sukčių buvo užsakę prekes, tačiau jų taip ir negavo. Bendrovės direktorius įteikė raštišką nurodymą vadybininkui pasiaiškinti dėl statybinių medžiagų dingimo, tačiau šis vietoj paaiškinimo nusipirko su šeimai išvyko gyventi į JAV. Įtariamąjį pargabenus į Lietuvą, jam skirta kardomoji priemonė — suėmimas, kuri vėliau pakeista į intensyvią priežiūrą.

Maksimali bauda už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą — laisvės atėmimas iki 10 metų. Sukčiavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų.

Tegai:
sukčiavimas, Klaipėda, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
FNTT atliko kratas Vilniaus miesto savivaldybėje
FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 12:17 2020.06.03)
Greičiausiai sukurti vaistą nuo koronaviruso ir užkirsti kelią grėsmei gyventojams sugebės tos šalys, kurios turi daugiausia informacijos apie kitų šalių įdirbį šioje srityje, mano ekspertas Vitalijus Vechovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo koronaviruso COVID-19, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas informacijos saugumo srityje, Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto Skaitmeninės kriminalistikos katedros profesorius Vitalijus Vechovas.

Karinės žvalgybos pagalba sustiprinti medicininę žvalgybą būtų labai naudinga, spaudos konferencijoje pasakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad pandemija parodė, jog reikia tam tikro žvilgsnio į priekį, vertinant įvairius aspektus, susijusius su rizika sveikatai.

Profesorius Vitalijus Vechovas pareiškė, kad nėra atskiros medicininės žvalgybos sąvokos, yra specializuotos struktūros, kurios gauna žvalgybos duomenis iš įvairių sričių.

"Tiesą sakant, pirmaujančių pasaulio šalių žvalgybos veikla šioje srityje buvo vykdoma gana ilgą laiką, iš pačių pradžių, nuo tada, kai buvo suformuotos specialiosios tarnybos. Jos dirba siekdamos gauti žvalgybinės informacijos įvairiomis kryptimis — ir ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtros, biologijos, biologinės saugos, be kito ko ir savo šalių gyventojų atžvilgiu, srityse. Ir čia nėra nieko naujo, tai yra viena iš viso pasaulio karinės žvalgybos veikimo sričių. <...> Kas turi maksimalią žvalgybos informaciją apie draugų ir priešų pasiekimus kuriant kokį nors naują ginklą ar atoveiksmį šiam ginklui... Šiuo atveju kalbama apie virusus ir vakcinas... Atitinkamai, tos šalys galės greičiau sukurti atitinkamas veiksmingas vakcinas ir užkirsti kelią jų gyventojams galinčiai kilti grėsmei".

Tegai:
Lietuva, vakcina, COVID-19, žvalgyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19