Lietuvo skariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

KAM paskelbė, kada sudarys naujus karo prievolininkų sąrašus

(atnaujinta 16:00 2019.12.21)
Kitais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti 3828 jaunuolius, šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi iš 1997-2001 metais gimusių karo prievolininkų

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė 2019 metų šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą ir paskelbė, kad nauji šauktinių sąrašai bus sudaromi 2020 metų sausio 9 dieną, rašoma Kam pranešime žiniasklaidai.

Per 2019 metų tarnauti Lietuvos kariuomenėje pradėjo 3696 šauktiniai, iš jų savo norą pareiškusių — 48 proc., į sąrašus patekusių ir pirmumo tvarka norinčių atlikti tarnybą — 44 proc., o privaloma tvarka pašauktų karo prievolininkų tarnybą pradėjo — 8 proc.

Per 2019 metus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba gavo 6833 prašymus atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, iš kurių — 2749 buvo savo noru pareiškusių pradėti tarnybą, o 4084 piliečiai, patekę į šaukiamųjų sąrašus, siekė pirmumo teise atlikti tarnybą. Atlikus privalomąsias karo medicinos ekspertizių komisijos procedūras, apie 4 tūkst. jaunuolių buvo pripažinti tinkamais pradėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Nauji šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi 2020 metų sausio 9 dieną, iš kurių kitąmet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti 3828 jaunuolius.

"Šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi iš 1997-2001 metais (įskaitytinai) gimusių karo prievolininkų. 2020 metais šauktiniai tarnybą atliks 19 - oje Lietuvos kariuomenės dalinių", — pabrėžiama pranešime.

Pirmasis 2020 metų vykimas į dalinius numatytas kovo 16 dieną. Šią dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione tarnybą pradės 170 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Nuo 2020 metų pradžios vietoje 19–26 metų bus šaukiami 18–23 metų vaikinai. Tokį sprendimą Seimas patvirtino praeitą savaitę. Kaip ir iki šiol, savanoriškai šauktiniais kariais galės tapti 18–38 metų vyrai ir moterys.

Karo prievolės ir komplektavimo specialistai informuoja, kad savanoriai galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnę kaupiamąją išmoką, t. y. tarnybos metu galės gauti daugiau kaip 1250 eurų išmoką, o atlikus tarnybą, dar apie 1750 eurų.

Lietuvos kariuomenė grąžino šaukimą 2015 metais, remdamasi "geopolitinės padėties pablogėjimu". Pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius. Naujausiais Lietuvos kariuomenės duomenimis, per trejus metus iš beveik 13 tūkstančių tarnavusių jaunų žmonių beveik trys tūkstančiai nusprendė tęsti tarnybą kariuomenėje.

Šių metų birželį Lietuvos vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos sistemos personalo padidinimą pagal ateinančių dešimties metų planą. Numatoma, kad profesinės karo tarnybos karių skaičius išaugs nuo 10,9 tūkst. iki 14,5 tūkst. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičius išaugs nuo 5,4 iki 6,3 tūkstančio.

Anksčiau karo ekspertas Aleksandras Chrolenka medžiagoje Sputnik Lietuva pažymėjo, kad Lietuvoje žlunga idėja sukurti profesionalią armiją. Anot jo, Vilnius grįžta prie ginkluotųjų pajėgų formavimo šaukimo į karinę tarnybą ne dėl geopolitinės padėties pablogėjimo, bet dėl ​​to, kad respublikos piliečiai nenori savo noru ginti JAV ir NATO interesų.

Lietuva gynybai skiria du procentus BVP. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.

Tegai:
šauktiniai, Krašto apsaugos ministerija (KAM), karo prievolininkų sąrašai, karo prievolė
Dar šia tema
Lietuvos valdžios "minkštoji galia" neveikia: žmonės netikėjo ir nepatikės
Nausėda pavadino Lietuvos kariuomenę galinčia įveikti bet kokį priešą
Karoblis atsakė į pasipiktinimą dėl išlaidų gynybai
Marso paviršius

NASA pranešė, kada įvyks pirmasis sraigtasparnio skrydis Marse

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Pirmasis bandomasis sraigtasparnio "Ingenuity" skrydis Marse vyks ne anksčiau kaip sekmadienį, praneša RIA Novosti su nuoroda į NASA spaudos tarnybą.

Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo. Jei pirmasis skrydis įvyks balandžio 11 dieną, misijos darbuotojai pirmadienio rytą Maskvos laiku NASA svetainėje praneš apie tai ir gautus preliminarius duomenis.

Skrydis sraigtasparniu, kuris turėtų pakilti į maždaug trijų metrų aukštį, jei pavyks, būsimi skrydžiai vyks maždaug 5 metrų aukštyje. Tai bus "pirmasis skrydis ir valdomas prietaiso skrydis" kitos planetos paviršiuje, pabrėžia NASA.

Anksčiau Amerikos kosmoso departamento ekspertai teigė, kad pasiruošimas pirmajam Marso skraidymui bepiločiu orlaiviu trunka apie šešias dienas, per tą laiką jį gabenantis "Perseverance" aparatas turi jį pristatyti į paleidimo vietą, o misijos specialistai turi patikrinti visų lėktuvų veikimą. jo sistemos, pirmiausia peiliai ir akumuliatorių įkrovimas.

Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" aparato misijos dalis. Jis, pasak NASA, atidžiai stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.

Tegai:
NASA, Marsas
Lietus

Lietus ir vėjas: Lietuva laikinai atsisveikins su šiltu oru

(atnaujinta 14:46 2021.04.11)
Ketvirtadienį ir penktadienį vėjas bus gūsingas, vietomis jis sieks 15 metrų per sekundę, pranešė sinoptikai

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nuo pirmadienio Lietuvoje karštis palaipsniui atslūgs. Apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pirmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma. Žemiausia oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 8 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje vakarų rajonų lis. Oras sušils iki 11-16 laipsnių, vakarinėje šalies dalyje vietomis oro temperatūra svyruos nuo 8 iki 10 laipsnių.

Antradienį didžiojoje Lietuvos dalyje lynos, dieną vietomis lietus ir sniegas. Naktį oro temperatūra bus nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos, rytinėje šalies dalyje vietomis temperatūra gali siekti 14 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytinėje šalies dalyje daug kur iškris krituliai, daugiausiai lynos, o kai kur lietus ir dieną. Naktį vietomis bus plikledis. Naktį temperatūra svyruos nuo -2 iki +3, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį šalies pietryčiuose lynos, vietomis lynos, dieną be didesnių kritulių. Po pietų šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15-18 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki 4 laipsnių šilumos, o dieną nuo 7 iki 12 laipsnių.

Penktadienį lietaus tikimybė menka. Naktį šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki +4, o dieną — nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos.

Tegai:
Lietuva, orai
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius