Kalėdų eglutė prekybos centre Akropolis, Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Paskelbtas parduotuvių darbo laikas per Kalėdas ir Naujuosius metus

(atnaujinta 11:12 2019.12.24)
Mažmeninės prekybos tinklų valdybos įveda sutrumpintą darbo laiką ir savaitgalius, kad darbuotojai galėtų per šventes būti su artimaisiais

VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. Šiais metais, pirmąją Kalėdų dieną, visi pagrindiniai prekybos centrai Lietuvoje nedirbs.

Mažmeninės prekybos tinklų valdymas įveda sutrumpintas darbo valandas ir savaitgalius, kad darbuotojai galėtų per šventes būti su artimaisiais.

Kūčių vakarą, kuris švenčiamas gruodžio 24 dieną, parduotuvės "Iki", "Rimi", "Maxima", "Lidl" ir "Norfa" trumpina darbo laiką. Prekybos ir pramogų centras "Akropolis" Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose dirbs iki 17 val., išskyrus parduotuvę "Maxima" ir "Eurovaistinę", kurios dirbs iki 19:00 val., bei "Ermitažo" parduotuvę Vilniuje, kuri dirbs iki 18:00 val.

Antrą Kalėdų dieną prekybos centre "Akropolis" "Maxima", "Eurovaistinė", "Ermitažas" dirbti pradės valanda vėliau nei įprasta — 9:00. Kitos parduotuvės, restoranai ir kavinės bus atidarytos įprastomis valandomis.

Daugelis didelių prekybos tinklų prekybos centrų dirbs sutrumpintu darbo grafiku.

Gruodžio 31 dieną "Lidl", "Rimi" ir "Iki" dirbs nuo 8:00 iki 20:00 val., "Maxima" — nuo 8":00 iki 21:00 val. "Norfa" darbo laiką sutrumpins viena valanda. Prekybos centre "Akropolis" parduotuvės bus uždarytos 20:00, išskyrus "Maxima" ir "Eurovaistinę", kurios dirbs iki 21:00.

Sausio 1 dieną nedirbs visos "Iki", "Norfa" tinklo parduotuvės, taip pat kai kurie "Rimi" ir "Maxima" prekybos centrai. Prekybos centre "Akropolis" bus uždarytos parduotuvės, bankai ir paštas, išskyrus "Eurovaistinę" ir "Maximą". Kavinės, restoranai ir pramogų vietos prekybos centre pradės veikti nuo sausio 1 dienos 12:00.

Nuo praėjusių metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos profesinėmis sąjungomis diskutuoja apie galimybę oficialiai Kalėdas ir Velykas padaryti nedarbo dienomis prekybos tinklų darbuotojams. Tikimasi, kad tokia priemonė padidins pajamas ir darbo našumą.

Tegai:
Lietuva, Naujieji metai, Kalėdos, šventės, darbo laikas
Dar šia tema
Rumšiškės kviečia į Kalėdinio Blukio deginimą, kad atsikratytų negerovių
Lukiškių kalėjimo kieme vyksta alternatyvios Kalėdos — video
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Išmanusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kodėl būtina išmaniajame telefone išjungti geolokacijos duomenų nustatymą

(atnaujinta 15:24 2020.07.04)
Jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Geografinės padėties nustatymo tarnybų darbas šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra įprasta kasdienybė, į kurią daugelis nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų, taip pat prie įrenginio operacinės sistemos, agentūrai Prime pasakojo NAFI "Digital Citizen" platformos ekspertas Vladimiras Gricenka.

"Programėlės keičiasi informacija su vartotojo reklamos nuostatomis, kurios suformuojamos remiantis informacija iš įvairių šaltinių, ir jų geografine vieta. Pavyzdžiui, jei vartotojas prisijungia prie Instagram, programėlė gali nustatyti, kad asmuo yra Raudonojoje aikštėje, ir perduoti šią informaciją kitiems partneriams", — aiškino ekspertas.

Be to, jo teigimu, tam tikros programos prieiga prie geografinės padėties gali būti apribota, tada ši informacija nebus renkama.

Visiškai išjungus geografinės padėties nustatymą telefono nustatymuose, išmaniojo telefono baterijos naudojimo laikas gali pailgėti. Tuo pačiu metu ekspertas nepataria to daryti, nes šiuolaikiniai įrenginiai, naudodamiesi fonu, naudoja algoritmus, kurie geografinę buvimo vietą renka tik tam tikrais intervalais ir tai daro teigiamą įtaką akumuliatoriaus veikimo laikui (jei, žinoma, nenaudojamas navigatorius).

Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba

(atnaujinta 18:12 2020.07.04)
Rusijos URM atstovas užsiminė apie JAV žvalgybos ryšius su narkotikų kontrabanda

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. JAV žvalgyba, kuri kaltina Rusiją sąmokslu su Talibanu, yra susijusi su prekyba narkotikais, sakė televizijos kanalo "Rossija 1" eteryje Rusijos prezidento specialusis įgaliotinis Afganistane, Azijos Antrojo departamento užsienio reikalų ministerijos direktorius Zamiras Kabulovas.

"Tai yra daugybė atpildų iš ten buvusių projektų, tų pačių nuostabių amerikiečių žvalgybos agentų, kurie kaltina mūsiškius, dalyvavimas narkotikų kontrabandoje. Jie turi lėktuvus iš Kandaharo, iš Bagramo, skraido bet kur be leidimo — į Vokietiją, į Rumuniją. Juk toks verslas. Kiekvienas afganas Kabule jums pasakys, net tingus žmogus yra pasirengęs kalbėti šia tema. Tai paslaptis, kuri visiems jau atsibodo. Visi mostelėjo ranka", — sakė diplomatas.

Anksčiau laikraštis "The New York Times" su nuoroda į anoniminius Amerikos žvalgybos atstovus rašė, kad Rusijos karinė žvalgyba pasiūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino netikru.

JAV prezidentas Donaldas Trampas laiko straipsnį "užsakymu".

Baltieji rūmai, Pentagono ir JAV žvalgyba teigė, kad nėra jokių paskelbtų duomenų įrodymų, ir kad Trampas nebuvo apie tai informuotas.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo, kad Vašingtonas tinkamai reaguotų į grėsmes, kurias sulaukia diplomatai.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"
"Tiesioginis smūgis". Politologas apie naujus raginimus įvesti sankcijas Rusijai
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją